TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apleistiems dvarams atseikėjo milijonų

2010 06 28 0:00
Ūkio ministerija kultūros paveldui renovuoti skyrė daugiau nei 17 tūkst. litų paramos.
LŽ archyvo nuotrauka

Apleisti šalies kultūros paveldo objektai, kaip antai dvarai ar parkai galėtų puikiai pasitarnauti ne tik formuojant šalies kraštovaizdį bei įvaizdį, bet ir kuriant naujas darbo vietas bei skatinant smulkųjį verslą net ir atokiausiuose krašto regionuose.

Ūkio ministerija skyrė 80,5 mln. litų ES paramos 22 turizmo projektams, kaip antai privatiems kultūros paveldo objektams tvarkyti ir pritaikyti juos turizmui, taip pat viešbučiams, sanatorijoms, SPA centrams atnaujinti bei modernizuoti, ekologinio, aktyvaus poilsio plėtrai ir hipodromų statybai bei remontui.

Išplatintame Ūkio ministerijos pranešime teigiama, kad iš viso Projektų atrankos komitetui buvo pateikta 50 turizmo projektų. Esą sprendimas dėl likusių projektų finansavimo bus priimtas per ateinantį Turizmo projektų atrankos komiteto posėdį, kurį planuojama surengti iki šių metų liepos pabaigos. Lėšų skirta Utenos Rašės hipodromui, turistinės klasės viešbučio statybai Zarasuose, Veliuonos užeigos namams - pirmajam kompleksinių turizmo paslaugų objektui Valdovų kelyje, viešbučio "Palangos vėtra" rekonstrukcijai, turizmo infrastruktūros plėtrai Kazikėnų dvare, taip pat Plinkšių dvarui išsaugoti ir pritaikyti turizmui, Palangos poilsio namų "Žara" rekonstrukcijai, turistinės klasės viešbučio statybai prie Ignalinos aerodromo Didžiasalio kaime, kultūros paveldo Juodkrantėje pritaikymui privačių turizmo paslaugų plėtrai, poilsio namams įrengti Karklėje ir kitiems turizmo projektams.

Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento vyriausioji specialistė Algė Strolytė LŽ teigė, kad įgyvendinus šiuos projektus bus sukurtos 287 naujos darbo vietos. Pasak jos, projektai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2015 metų spalio 1 dienos.

"Kultūros paveldo objektams skirta 17,332 mln. litų paramos, o visiems kitiems projektams (viešbučiams, SPA, hipodromams, konferencijų salėms ir kt.) - 63,219 mln. litų. Projektų vykdytojai per trejus metus po projekto įgyvendinimo įsipareigoja pritraukti daugiau kaip 1 mln. turistų", - dėstė ji.

Lėšos skirtos pagal priemonę "Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas".

Mokė turizmo verslo pagrindų

Šiuo metu esama dvarų sodybų ar jų pastatų, pritaikytų ar pritaikomų naujai paskirčiai, kaip antai muziejinei ar bendrai kultūros sklaidai. Specialistų teigimu, bendra dvarų paveldo fizinė būklė yra bloga, esą ypač sparčiai nyksta unikalus medinis krašto dvarų paveldas, nesprendžiamos ir istorinių želdynų gyvojo segmento tvarkybos bei apsaugos problemos. Priekaištų dėl prastos dvarų būklės valdžios atstovams išsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, per Jonines apsilankiusi apleistame pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare Ukmergės rajone.

"Nepateisinama ir gėda, kai A.Smetonos dvaras bei kiti Lietuvos valstybingumo istorijai ir kultūrai svarbūs paveldo objektai įvardijami kaip vietinės reikšmės ir yra taip apleisti. Būtinas valstybiškas ir sisteminis požiūris į Lietuvos valstybingumo istorijai svarbius objektus bei istorines Lietuvos vietas. Jie galėtų būti sujungti į savotišką "Valstybingumo kelią" ir tapti viena įdomiausių kultūrinio turizmo bei edukacinio švietimo programų Lietuvoje", - dėstė prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, kultūrinis turizmas galėtų tapti šalies prekės ženklu, o jo plėtra priklauso nuo vietos bendruomenės ir vietos valdžios požiūrio bei pastangų. Esą ši turizmo sritis padėtų ne tik garsinti šalį, bet ir kurti naujas darbo vietas, skatinti smulkiojo verslo plėtrą net ir atokiausiuose šalies regionuose.

"Biurokratinis požiūris į kultūros paveldo objektų pritaikymą turizmui kai kuriuos jų pasmerkia sunykimui ir užmarščiai. Siekiant kultūros paveldo objektus atverti visuomenei ir turizmui, reikia glaudaus įvairių sričių specialistų bei verslo bendradarbiavimo", - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, tam, kad paveldo objektai taptų patrauklūs lankytojams, šalia turi būti sukurta turizmui būtina infrastruktūra: turistai turi gauti visą kompleksą paslaugų - nuo maitinimo iki apgyvendinimo ir pramogų. Pažinti Lietuvą nusprendęs žmogus turi gauti ne tik lankytinų vietų sąrašą, bet ir visas turistui būtinas paslaugas.

Be rinkodaros nebus ir turistų

Turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė LŽ aiškino, kad kiekvieno turistinio objekto konkurencingumą, gyvybingumą lemia ne tik lėšos, skirtos jiems renovuoti, bet ir tos vietovės konkurencingumas: kiek toje apylinkėje yra gyventojų, kokios paslaugos teikiamos šalia esančio turistinio objekto bei kiek tas objektas yra nutolęs nuo pagrindinių srautų. Pasak jos, verslo turistai į konferenciją linkę važiuoti (nuo oro uosto, - red.) ne daugiau nei 100 kilometrų. D.Mažeikaitė pažymėjo, kad taip pat būtina gerai pamatuoti, kokios turizmo paslaugos kokiose vietovėse bus teikiamos.

"Dvaruose galima teikti pačias įvairiausias turizmo paslaugas - nuo maitinimo, apgyvendinimo, informacijos paslaugų iki parodų bei įvairių renginių organizavimo. Labai svarbu, kad dvarai, kuriems skirtos lėšos, būtų lengvai pasiekiami lankytojams", - samprotavo ji.

D.Mažeikaitė pažymėjo, kad iš patvirtintų projektų matyti, jog lėšos bus skirtos tik turizmo infrastruktūrai gerinti, didžioji jų dalis - stambiems objektams, o pinigų tikslinei grupei pritraukti, kitaip tariant, rinkodarai - nėra. Jos nuomone, vien dėl to, kad bus modernizuotas viešbutis ar atnaujintas dvaras su visu turizmo kompleksu, savaime daugiau užsienio turistų neatvyks.

Kaimynės šalys stumia į užkampį

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LŽ teigė, kad taip, kaip yra dabar turizmo sektoriuje, blogiau būti nebegali. Esą jeigu valdžia skirtų bent kiek pinigų šalies rinkodarai, taip pat ir šalies įvaizdžiui gerinti, padėtis smarkiai pasikeistų į gera.

Jos nuomone, gerai, kad pastaruoju metu bent skrydžių daugėja į įvairias pasaulio šalis. Esą reikia tik mokesčių sistemą sutvarkyti, kad sugebėtume konkuruoti su kaimynais ir galėtume pritraukti daugiau užsienio turistų. Ji pažymėjo, kad kol mūsų valdžia taupo šalies rinkodarai - latviai, estai ir lenkai aktyviai reklamuojasi pasauliui, Lietuvą palikdami visiškame užkampyje.

"Paleido skrydžius, o kas apie juos žino? Mes, lietuviai, žinome, o Romos gyventojai? 2010 metais šalies rinkodarai skirta 0,5 mln. litų, kai latviai ir estai šiuo metu taip intensyviai reklamuojasi. Viešbučiai atsidūrę ties kritine riba, todėl negali skirti lėšų rinkodarai. Ir jeigu bus panaikinti skrydžiai dėl to, kad neužpildomi lėktuvai, skrendantys atgal į Lietuvą, ir vėl bus blogai", - samprotavo asociacijos vadovė.

Pasak E.Šiškauskienės, viena vertus, šiuo metu viešbučių bendras užimtumas labai menkas - apie 40 proc., kita vertus, kai vyksta didelis renginys, nesurenkama ir 1,5 tūkst. kambarių. Esą tai reiškia, kad bent porą kartų per mėnesį pritraukus po tūkstantį žmonių gerai gyventų visi. Neva apgyvendinimo paslaugos sudaro 1/3 visų turistų išleidžiamų pinigų.

"Tinkamai subalansavus turistų srautus gerai laikytųsi visos verslo sritys. Manau, jeigu dar ypatingas dėmesys būtų skiriamas SPA ir konferenciniam turizmui žiemą bei rudenį, iš tiesų ateityje galėtume Lietuvą pristatyti kaip turizmo šalį", - konstatavo ji.

Anot E.Šiškauskienės, turizmo infrastruktūros būklė nėra labai prasta. Esą sveikintini tokie projektai kaip "Dvarų keliai", dviračių takų plėtra ir pan.

Faktai

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos duomenimis, nors niekas neabejoja išlikusių dvarų paveldo reikšmingumu Lietuvos kraštovaizdžiui, iki šiol nėra realios viso dvarų paveldo statistikos. Esą žinoma (nustatyta) apytikriai 10 tūkst. dvarų ir palivarkų sodybų bei dvarviečių, tačiau šio skaičiaus nėra oficialioje dvarų paveldo statistikoje.

Pagal gyventojų surašymo duomenis 1923 metais Lietuvoje (be Klaipėdos ir Vilniaus kraštų) buvo 3508 dvarai ir palivarkai.

1964 metų sovietmečio oficialiuose mokslo leidiniuose dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo nurodyta daugiau kaip 4000 buvusių dvarų sodybų (apie 500 stambių, 1500 vidutinio dydžio ir 2000 mažesnių).

Sovietmečiu sudarytuose Istorijos ir kultūros paminklų sąrašuose buvo tik 125 dvarų sodybos, jų fragmentai ir elementai (pavieniai statiniai).

1995 metų pradžioje Lietuvos Respublikos kultūros paveldo valstybinėje apskaitoje buvo 823 dvarai ir palivarkų sodybos.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį jų skaičius buvo labai sumažintas - iš valstybinės kultūros paveldo apskaitos buvo išbraukta daugiau kaip 230 dvarų sodybų ir ši tendencija išlieka. Dvarų sodybviečių, palivarkų vietų, buvusių dvarų kaimo gyvenviečių, miestų, miestelių ir kitų dėmenų bei elementų statistika nevedama. Neapskaitytos ir daugumos dvarų sodybų, palivarkų ir jų fragmentų liekanos. Nevedamas šių dvarų paveldo dėmenų, jų dalių ir fragmentų monitoringas (pokyčių stebėsena). Šiuo metu Lietuvoje betarpiškai dvarų paveldo aplinkoje yra apie 1000 objektų su parkams būdingais požymiais. Dvarų parkų paveldui priskirtinų želdynų objektų (dvarų parkų ar jų fragmentų) priskaičiuojama apie 800.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"