TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apleistų griuvėsių kaina

2010 07 29 0:00
Vilniaus savivaldybei priklausantys buvusios mokyklos pastatai Grigiškių seniūnijoje jau ne vienus metus yra virtę grėsmingais vaiduokliais.
LŽ archyvo nuotrauka

Neprižiūrimi pastatai dar pareikalaus ne vienos aukos. Mat jų daugėja tiek miestuose, tiek kaimuose, jų savininkai menkų baudų nebijo, o vietos valdžia nesuvaldo ne tik šių apsileidėlių, bet ir pati nesusitvarko su jai patikėtu visuomeniniu turtu - apleistomis ištuštėjusiomis mokyklomis, uždarytomis ligoninėmis ir kitais pastatais vaiduokliais.

Prieš kelias dienas Kauno rajono Babtų seniūnijos Pakapių kaime sugriuvus apleistam pastatui, kurio mūrinė dalis užgriuvo jame nuo lietaus pasislėpusius dviratininkus iš Čekijos, valdininkai gręžiojasi vieni į kitus. Kas kaltas? Turistai, be savininko leidimo sulindę į apgriuvusį statinį, pastato neprižiūrėjęs jo savininkas ar patys valdininkai, sukūrę tokius įstatymus, kuriais vadovaujantis nešeimininkiškų piliečių neva neįmanoma nei nubausti, nei pamokyti.

Kita vertus, surašius įstatymų nuostatas griežtai, laubiausiai už pastatus vaiduoklius, matyt, tektų bausti apsileidusią savivaldą ir valstybės institucijas, kurioms perduotas visuomeninis turtas dažnai griūva neprižiūrimas.

Ragina didinti baudas

Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus specialistai šiame mieste yra užregistravę apie 100 apleistų pastatų. Šią priežiūrą vykdo trys tarnautojai, o mieste yra 76 tūkst. pastatų. Turto skyriaus darbuotojai atkreipia dėmesį, kad dažnai jų darbas nueina perniek. Apleistų pastatų savininkai, kuriems skiriamos baudos, skundžiasi teismams, o šie baudas panaikina.

Pasak Kauno mero patarėjo Dainoro Luko, savivaldybės darbuotojai prisimena tik du nesenus atvejus, kai pastatų savininkams teko sumokėti 200 ir 500 litų baudas. Mat šie nesikreipė į teismą ir neskundė baudų.

Neprižiūrimų pastatų savininkams skiriamos baudos, jei vykdoma techninė priežiūra (daugiabučių ir negyvenamųjų pastatų atveju) arba jei pastatai yra avarinės būklės. "Teismuose tenka įrodinėti, kad pastatai yra avarinės būklės, tačiau teisėjai dažniausiai patiki savininkų teiginiais, kad tie pastatai nekelia grėsmės. Be to, bausti savininkų iš karto negalima. Juos reikia perspėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai avarinės būklės namas aptveriamas tvora ir baudos savininkui jau nebegalima skirti", - paaiškino D.Lukas.

Šią savaitę Kauno miesto vadovai viešai paragino Aplinkos ministeriją baudas už statinių nepriežiūrą jų turėtojams padidinti nuo 500 iki 10 tūkst. litų. "Situacija sudėtinga, mūsų mieste daugėja apleistų pastatų, tačiau Savivaldybė neturi instrumentų šiai padėčiai pakeisti. Neprižiūrimų pastatų savininkus dabar galima įspėti arba nubausti iki 500 litų bauda, tačiau teismai tokias baudas dažniausiai panaikina. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kad baudos būtų padidintos iki 10 tūkst. litų, panašiai kaip Latvijoje ar kitose ES valstybėse", - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Akmuo į savo daržą

Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas, daugelį metų vadovavęs statybų verslui, įsitikinęs, kad prieš didindama baudas valstybė ir savivalda pati turėtų pasirūpinti joms priklausančiais apleistais visuomeniniais statiniais, kurių nemažai yra kiekvienoje seniūnijoje ir vis daugėja uždarant mokyklas bei ligonines.

"Kaip gali į kitą rodyti pirštu, jei pats nesi tvarkingas?" - stebėjosi K.Mikėnas. Anot politiko, delsiant priimti sprendimus apleistuose pastatuose jau ne sykį yra nukentėję žmonės. Jis prisiminė, kad prieš metus gegužės mėnesį Kaune į apleisto daugiaaukščio pastato lifto šachtą įkrito studentas. Miesto centre esančiame statinyje vaikinas vakarojo kartu su keliais draugais. Paėjęs į šoną nuo jų kaunietis įsmuko į atvirą ertmę. Patyręs daugybę sužalojimų vaikinas šiuo metu gyventi mokosi iš naujo.

"Dėl to, kas nutiko, liko kaltas pats vaikinas. Ar šiuo atveju atsakomybės neturėtų prisiimti pastato savininkai - miesto valdžia?" - klausė K.Mikėnas.

Pinigų negauna ar nepasiima

Kauno miesto savivaldybės Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius sakė, kad iš 106 laikinojoje sostinėje esančių apleistų pastatų 12 priklauso tik savivaldybei, o dar 17-os jų nuosavybė yra dalinė.

Pasak V.Jurkevičiaus, visi jie bus privatizuoti. Pavyzdžiui, Veiverių gatvėje esanti 1934 metais statyta sporto mokykla, Kurpių gatvėje - pradėtas ir nebaigtas statyti namas. "Daugelį jų esame aptvėrę, užsandarinę. Kai kurių apsaugą numatyta įrengti artimiausiu metu. Savus pastatus prižiūrime kaip galime, tačiau didelį nerimą mums kelia tie, kurie priklauso Valstybės turto fondui", - tikino V.Jurkevičius.

Anot jo, tokių statinių Kaune yra aštuoni, kai kurių telikę tik po vieną ar kelias sienas. V.Jurkevičiaus tvirtinimu, būti greta tokių griuvėsių itin pavojinga, tačiau VTF vadovai į bet kokius raginimus bent aptverti griūnančius objektus esą atkerta neturintys tam lėšų ir jiems sutvarkyti pinigų neduoda.

Kelių apleistų pastatų vaiduoklių problema Kaune dabar patekusi į aklavietę. Antai Nacionalinė žemės tarnyba uždraudė privatizuoti buvusią žydų ligoninę, nes ši priklauso Kultūros vertybių apsaugos zonai. Apie tai informavo Valstybės turto fondas. "Norėjome įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą buvusią žydų ligoninę, tačiau paskutiniame Vyriausybės posėdyje to neleista padaryti. Ką mums daryti, jei pastato privatizuoti negalime, o lėšų jam sutvarkyti neturime? Neseniai kilo gaisras toje buvusioje ligoninėje, juk per kitą gaisrą pastato gali išvis nelikti. Tokia situacija ir dėl pastato Miško gatvėje, kurį įtraukėme į privatizuojamų objektų sąrašą, bet Valstybės turto fondas neleidžia jo privatizuoti dėl tos pačios priežasties", - skundėsi Kauno meras.

Kaune dėl apleistų pastatų nuolat kyla ir daugybė kitokių problemų. Pavyzdžiui, įlindę pažaisti į apleistus neaptvertus pastatus susižaloja vaikai. O išlaidų būtiniausioms reikmėms stokojantys Kauno ugniagesiai dažnai lekia gesinti apleistų ir nenaudojamų pastatų, kurie, kaip manoma, padegami tyčia. Antai Jakšto gatvėje apleistas mūrinis trijų aukštų pastatas su palėpe prieš savaitę degė du kartus per dieną. Tą pačią dieną ugniagesiai du kartus skubėjo ir į Santakos gatvę, kur popiet ir naktį buvo padegtas "Gintaro" sporto klubo apleistas ir nenaudojamas medinis vieno aukšto pastatas, jis degė ir prieš kelias dienas.

Tačiau teisininkai stebisi, kad savivaldybės dažnai nesuvokia savo rankose turinčios daug svertų suvaldyti apsileidusius pastatų savininkus. Antai Klaipėdos savivaldybė skelbia, kad jos skiriamos baudos apleistų pastatų savininkams kartais siekia ir tūkstantį, ir tris tūkstančius litų. Pripažįstama, kad tokie atvejai reti. Tačiau tramdoma ne tik baudomis. Tam ši savivaldybė naudoja nekilnojamojo turto mokestį: namų vaiduoklių savininkai privalo mokėti maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą ir negali pretenduoti į jokias savivaldybės teikiamas lengvatas.

Vilniaus miesto savivaldybė pernai gruodį net įsidrąsino pasiųsti buldozerius griauti apleistų pastatų. Jų savininkams už suteiktas "paslaugas" pateiktos sąskaitos. Sostinės savivaldybė yra suskaičiavusi apie 200 pastatų, kuriuos reikia griauti arba sutvarkyti, kad jie nekeltų pavojaus aplinkinių saugumui. Daugiausia tokių pastatų vaiduoklių esą Šnipiškių, Senamiesčio, Žvėryno seniūnijose. Tačiau nutylima, kad nuo sostinės centro nutolusiose seniūnijose pačiai Vilniaus savivaldybei priklausantys pastatai jau ne vienus metus yra virtę grėsmingais, narkomanų ir kitų asocialių asmenų prieglobsčiu tapusiais namais vaiduokliais, kurių ji pati nesugeba sutvarkyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"