TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aplinka - ne pirmojoje vietoje

2007 08 16 0:00

Dauguma viešojo ir privataus sektoriaus įmonių arba menkai susipažinusios su aplinkosaugos kriterijais, arba neefektyviai naudojasi galimybe prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.

Tokias išvadas antradienį per spaudos konferenciją paskelbė VšĮ "Europos namai" direktorė Judita Akromienė. Įmones ir institucijas apklausus telefonu buvo nustatyta, kad tik trečdalis žino, kas yra "žalieji pirkimai".

"Žalieji pirkimai" - tai tokie pirkimai, kai renkantis prekes arba paslaugas atsižvelgiama į jų daromą poveikį gamtai ir aplinkai. Daugiausia žinių apie juos turėjo valstybės institucijos. Apie ekologišką prekių rinkimąsi žinojo tik ketvirtadalis privataus verslo įmonių ir kiek daugiau negu penktadalis nevyriausybinių organizacijų darbuotojų.

Tiek J.Akromienė, tiek konferencijoje dalyvavę "Baltijos aplinkos forumo" projektų vadovas Kęstutis Navickas ir "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys sutartinai tvirtino, kad atliekas rūšiuoti privalėtume kiekvienas. "Gyventojai taip pat turėtų rūšiuoti, tačiau tam reikia išplėsti infrastruktūrą: popierius surenkamas tik nuo kelių tonų, iš didesnių įmonių, o konteineriai daugiausia stovi prie biurų. Įdiegus regionams atliekų tvarkymo sistemą padėtis turėtų keistis", - vylėsi K.Navickas.

Tyrimų duomenys rodo, kad atliekas rūšiuoja tik 43 proc. respondentų. Šia aplinkosaugai svarbia veikla daugiausia rūpinasi valstybės sektorius - 56 proc., verslo ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvumas mažesnis: atitinkamai 46 ir 27 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Tiek valstybinis, tiek privatus sektorius daugiausia dėmesio rūšiuodami atliekas skiria popieriui. Elektronikos ir kitomis kenksmingomis atliekomis rūpinasi daugiausia valstybinės institucijos: atitinkamai po 45 proc. visų elektronikos ir kenksmingų atliekų. Verslo sektorius išrūšiuoja 11 proc. pavojingomis laikomų ir tik 4 proc. elektronikos atliekų, nevyriausybinės organizacijos - 19 proc. pavojingų ir 4 proc. elektronikos atliekų.

Vis dėlto net ir stropus rūšiavimas, regis, kol kas pernelyg nepakeis padėties. "Nėra kur dėti tų išrūšiuotų atliekų", - teigė J.Akromienė.

Tyrimo rezultatai nenustebino "Baltijos aplinkos forumo" projektų vadovo K.Navicko. "Tik valstybės sektoriuje veikia aplinkosaugos reglamentai, o privatus sektorius jų laikosi savanoriškai", - kalbėjo jis. Konferencijos dalyviai taip pat pripažino, jog vien parengtų teisės aktų gali ir neužtekti sprendžiant aplinkosaugos problemas. "Informacijos turime mažai, teisės aktai dar tik rengiami. Tačiau svarbiausia - žmonių suvokimas, ne tik aktai popieriuje", - kaip vieną pagrindinių aplinkybių nurodė J.Akromienė.

Iš viso buvo apklausta 300 įstaigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"