TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aplinkosaugininkams parūpo nuotekų duobės

2014 12 05 6:00
Nuo lapkričio kiekvieno tokio statinio savininkas privalės įrodyti, kad tai, kas jame sukaupiama, yra išvežama, o ne laidojama į gruntą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo lapkričio įsigaliojus naujai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai, individualiai ir ne nuotekų valymo įrenginiuose nuotekas laikantys žmonės turės pateikti įrodymus, kad nuotekas išvežė, o ne išleido į gruntą.

„Kalbame ne tik apie kiekvieno gyventojo buitį, bet apie mūsų gamtą ir visiems mums priklausančius gelmių išteklius. Tie, kurie yra prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, moka už jų tvarkymą, saugo aplinką, kiti – sąžiningai ištuština nuotekų rezervuarus. Tačiau iki šiol atsiranda tokių, kurie nuotekas išleidžia tiesiog į gruntą. Taip galima užteršti ir giluminius vandenis, kuriuos visi naudojame“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Pusė milijono duobių

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2011 metais pusė milijono gyventojų kaupė nuotekas išsėmimo duobėse, nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik 11 proc. iš jų buvo sudarę sutartis su nuotekų tvarkytojais. Dabar sudaryti tokias sutartis bus privalu, nes jas reikės pateikti tikrinantiems aplinkosaugininkams. Taip pat reikės pateikti nuotekų perdavimo išvežti aktus, važtaraščius ir apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus, įrodančius, kad nuotekos iš rezervuarų ar septikų yra perduotos išvežti šių paslaugų įmonei.

Atitinkamų priemonių imasi ne tik Aplinkos ministerija, bet ir savivaldybės. Antai pernai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse yra numatyta, kad pastatų savininkai, negalintys prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, privalo turėti ir ne mažiau kaip vienus metus saugoti dokumentus.

„Įstatymu įtvirtinta, kad nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys turi atitikti specialius reikalavimus. Šių paslaugų teikėjų sąrašus sudarys geriamojo vandens tiekėjai, o gyventojai galės rinktis, ar nuotekas atiduoti viešajam geriamojo vandens tiekėjui, ar pasirinktinai vienam iš geriamojo vandens tiekėjo nurodytų nuotekas transportuojančių asmenų“, – aiškina Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamento direktorius Dalius Krinickis.

„Tokių patikrinimų tikslas yra ne nubausti, o užkirsti kelią galimam aplinkos teršimui. Per ankstesniais metais vykusius patikrinimus nustatyta nemažai atvejų, kai nuotekos buvo leidžiamos į gruntą, gyventojai nepasirūpino, kad jos būtų laiku išsiurbtos ir išvežtos“, – sako Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros vadovas Jaunius Janonis.

Kilus įtarimams, kad nuotekos gali patekti į gruntą, jos gali būti išsiurbiamos, norint įsitikinti, ar atitinka realiai susidarančių ir išvežtų atliekų kiekiai. „Kartais, pasitelkę „Dzūkijos vandenų“ specialistus, turinčius reikiamą įrangą, tikriname rezervuarų sandarumą, aiškinamės, ar nėra įrengta papildomų vamzdžių“, – apie prevencines priemones pasakoja J. Janonis.

Siūlo jungtis prie tinklų

Specialistai pažymi, kad gyventojai turėtų daug mažiau rūpesčių, jei prisijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų. Pavyzdžiui, Alytuje šiuo metu yra apie 280 būstų, neprisijungusių prie centralizuotų tinklų, nors tokią galimybę jie turi.

Pasak UAB „Dzūkijos vandenys“ Vandentiekio ir nuotakyno departamento direktoriaus Leono Mackevičiaus, šiems gyventojams nuotekų tinklai yra atvesti iki privataus sklypo ribos, todėl tereikia nuo esamo pastato išvado ar kieme esančio išgriebimo šulinio pakloti naują nuotekų išvadą iki šalia sklypo ribos esančio šulinėlio.

„Gyventojams, norintiems prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tereikia atsinešti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, žemės sklypo bendraturčių sutikimą bei statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą ir žemės sklypo planą. Techninės sąlygos išrašomos nemokamai, o jei jungiamasi prie ES lėšomis paklotų nuotekų tinklų, nemokamai parengiamas ir prisijungimo projektas. Preliminariai vamzdyno atvedimo nuo magistralinio vamzdžio iki pastato darbai kainuoja vidutiniškai 80–100 litų už tiesinį metrą. Į kainą įskaičiuoti žemės darbai, medžiagos, vamzdynų montavimas. Už atliktus darbus galima atsiskaityti dalimis per vienus metus“, – informuoja L. Mackevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"