TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apribojimai dėl žemės žemvaldžiams kelia juoką

2006 07 14 0:00
Seimūnai baiminasi, kad vis daugiau dirbamos žemės atitenka didžiosioms bendrovėms.
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas užkirto kelią įsigyti daugiau nei 500 hektarų ūkininkauti skirtos žemės. Taip siekiama išvengti spekuliacinės prekybos žeme ir apginti smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. Didžiųjų žemvaldžių atstovai iš naujojo įstatymo atvirai šaiposi.

Vakar Seimas parodė politinę valią pažaboti esamus didžiuosius žemvaldžius - priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios asmeniui įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės paskirties žemės.

Iki šiol pavieniai žmonės galėjo nusipirkti ne daugiau kaip 300 hektarų, o juridiniai asmenys - 2000 hektarų ūkininkauti skirto ploto. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad toks diferencijavimas pažeidžia privačių asmenų teises, todėl dabar nustatytas vienodas limitas tiek gyventojams, tiek bendrovėms. Pasak pataisų iniciatorių, nustatyta 500 hektarų riba turėtų sumažinti spekuliacinę prekybą žeme ir stiprinti vidutinių ūkininkų sluoksnį. Tiesa, iniciatoriai patys netiki įstatymo veiksmingumu, o didieji žemvaldžiai atvirai šaiposi iš tokio sprendimo.

Kilnūs tikslai

"Lietuvoje nėra tiek daug žemės, o ūkininkų - nemažai. Kai leidžiame supirkinėti žemę neribotais kiekiais, tai ji superkama ne ūkininkauti, bet spekuliacijos tikslais. Įvedę 500 hektarų limitą skatinsime šeiminių ūkių kūrimąsi, o ir pirminę žemės ūkio produkciją galės gaminti kur kas daugiau savininkų", - minėtą įstatymo pataisą aiškino Seimo narys Kazys Starkevičius.

Jis įsitikinęs, jog šios pataisos priimtos pačiu laiku, nes Lietuvoje daugiau nei 500 hektarų ūkininkauti skirtos žemės turi 16 įmonių. Jo manymu, optimaliausias limitas būtų 300 hektarų. Beje, tik tiek žemės bus galima įsigyti iš valstybės. Toks apribojimas turėtų garantuoti, kad visa valstybinė žemė neatsidurs vienose rankose, o po to bus brangiai perparduota. Starkevičius pabrėžė, kad norintiesiems ūkius stambinti, niekas nedraudžia trūkstamą plotą išsinuomoti. Iš tų, kurie iki pataisos įsigalėjimo žemės prisipirko daugiau nei bus leidžiama nuo šiol, niekas jos neatims.

Gali supirkti užsieniečiai

"500 hektarų - ekonomiškai labai pagrįstas dydis. Europoje nėra daug ūkių, didesnių nei keli šimtai hektarų. Kitas plotas yra nuomojamas. Lietuva nėra didelė. Kokia ateitis laukia, jei kažkam leisime po kelis tūkstančius hektarų turėti?", - kalbėjo Rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. Jis teigia, kad ateityje ūkininkavimo sąlygos sunkės ir žemės ūkio paskirties žemę supirkinėjančios verslo grupės bus priverstos ją parduoti. Pirkėjai greičiausiai bus užsieniečiai.

Dėstydamas teigiamas įstatymo puses Markauskas prisipažįsta, kad pats jo veiksmingumu netiki. Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, jog nustatyti ribojimai neužkerta kelio turėti daugiau žemės. Šeimoje jos gali turėti ir žmona bei vaikai. Nėra kliūčių supirkinėti žemę dideliais kiekiais verslo bendrovėms. "Tai greičiau moralinis sprendimas, kad galėtų parodyti, jog tiek politikai, tiek Rūmai yra už ekonomišką ūkį. Tiems, kurie turi reikiamą priėjimą, "saugikliai" neveikia. Gyvenimas parodė. Mes išreiškėme savo poziciją", - kalbėjo Markevičius.

Beprasmės pataisos

Didieji žemvaldžiai Seimo narių palaimintą įstatymą vadina beviltišku.

"Toks įstatymas visai nieko nesprendžia. Tiesiog sudaromos formalios kliūtys. Koks skirtumas, 500 ar 2000 hektarų? Ogi tas, kad vietoj vienos bendrovės įsikurs keturios. Kas apsaugos nuo krūvos naujų bendrovių, kurios pirks po tuos 500 hektarų žemės?", - sakė žemės ūkio bendrovių asociacijos "Stambus ūkis" prezidentas Aušrys Labinas.

Jo manymu, visai kitaip reikia saugoti žemę nuo spekuliantų, kad ji atitektų tikriems ūkininkams - reikėtų vadovautis griežtu ūkininko apibrėžimu. Kad didelius žemės sklypus galėtų įsigyti įmonės, kurios 50 proc. pajamų gauna iš pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos ir veikia ne vienus metus.

"Tada iš tiesų būtų atstovaujama smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams. Pirkėjas turi motyvuoti, ką veiks su tais 500 hektarų. Dabartiniu įstatymu spekuliantų niekaip neapkarpysi", - sakė Labinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"