TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apribojus cemento gamybą pabrangtų būstas

2007 05 15 0:00
Anot Artūro Zarembos, "Akmenės cemento" generalinio direktoriaus, jei nepadidės taršos leidimų kvotos, nuo kitų metų smarkiai brangs cementas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Specialistai įspėja, kad netinkamai paskirsčius taršos leidimus sunkumų iškiltų ne tik šalies pramonės įmonėms - dėl menkos leidimų kvotos gali smarkiai pakilti būsto kainos

Europos Komisija (EK) 2008-2012 metų periodu Lietuvai yra paskyrusi 8,8 mln. tonų apyvartinių taršos leidimų (ATL). Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas teigia, jog Briuseliui siekiama įrodyti, kad Lietuvai reikėtų bent 11,01 mln. tonų ATL. Tačiau pats valdininkas pripažįsta, jog vargu ar šis planas pavyks. "EK tiesiai nepasako, kad 11,01 mln. tonų ATL neduos. Tačiau skaitant tarp eilučių galima suprasti, kad užsiprašėme per daug", - teigė pašnekovas.

Brangs statybos

Daugiausia nerimo, specialistų teigimu, kelia Lietuvos prašyme EK įrašytas skaičius. Jis nurodo, kad vienintelei šalyje cemento gamintojai "Akmenės cementui" 2008-2012 metais bus skiriama 696,719 tonų anglies dvideginio, arba 30 proc. mažesnė kvota nei 2005-2007 metais cemento pramonei. Tai 60 proc. mažiau nei 2008-2012 metais cemento pramonės poreikis atsižvelgiant į statybos rinkos augimo tendenciją.

Kaip sakė Rimantas Rudzkis, "DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas, jau dabar Lietuvoje cemento labai stinga. Įsivežti jo nėra iš kur, nes panaši padėtis susidariusi Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Netrukus cemento ims stigti Rusijoje. Dėl to Lietuvoje negalės didėti statybų mastas. O tai, kad būsto pasiūla nepatenkins paklausos, lems didesnes jo kainas. R.Rudzkio teigimu, iš to naudos gali gauti nebent spekuliantai. Pasak analitiko, didelės nekilnojamojo turto kainos stabdys investicijas bei gamybą, nes ja neapsimokės užsiimti.

"Galva neišneša šito EK pateikto projekto. Žinoma, kiekvieną projektą galima pagrįsti virtine skaičių, joje paliekant naudingus ir išbraukiant nereikalingus skaičius", - svarstė R.Rudskis. Pasak jo, kas galėtų paneigti, kad Aplinkos ministerija į tai žiūri suinteresuotomis akimis.

Žlugdo pramonę

"Du sekretoriai - Aplinkos ir Ūkio ministerijų - nutarė naikinti cemento pramonę. Juk per pirmąjį šių metų ketvirtį statybų mastas padidėjo 41 procentu, o ateityje jis tik dar labiau didės", - teigė Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, aiškindamas, kodėl cemento pramonei reikia didesnių taršos leidimų kvotų.

Artūras Zaremba, "Akmenės cemento" generalinis direktorius, sakė, kad įmonė jau pernai pritrūko ATL. A.Zaremba skaičiavo, kad nepadidinus kvotos trūkstami ATL bendrovei gali kainuoti nuo 10 iki 50 mln. eurų (30,45-172,6 mln. Lt). Tačiau ši suma norinčiai didinti gamybą įmonei yra per didelė.

A.Zaremba tvirtino, kad nepadidinus ATL kvotos nuo 2008 metų 40 proc. didės cemento kaina. Ji kils dėl išaugusių gamybos sąnaudų, o šios didės dėl to, kad įmonei teks pirkti ATL. Dabar jų kaina - 25 eurai (86,25 Lt). Tačiau, pašnekovo tvirtinimu, ji gali pasiekti 100 eurų (345 Lt).

"Jau šiandien ATL kainuoja 25 eurus, o dar neratifikuoti nacionaliniai leidimų paskirstymo planai, todėl šiandien negalime nusipirkti pigesnių ATL. 2008-2009 metais už juos gali tekti mokėti ir 90 eurų (310,5 Lt). Tai situaciją daro neprognozuojamą. Net negalėsime pasakyti, kiek artimiausioje ateityje kainuos mūsų produktas", - kalbėjo "Akmenės cemento" vadovas.

Pasak A.Zarembos, jei dėl pašokusių kainų nebebus perkančiųjų cemento, "Akmenės cementas" šios medžiagos gamins 700 tūkst. tonų per metus.

Įmonės vadovas sakė, jog nesulaukus didesnės ATL kvotos įmonei gali tekti persvarstyti veiklos strategiją. Šiemet "Akmenės cementas" turi pradėti įgyvendinti 300 mln. litų vertės projektą. Nepadidinus ATL kvotų atsiranda reali grėsmė, kad imtis projekto buvo nenaudinga.

Negalutinis sprendimas

R.Rudzkis pateikė keletą scenarijų, kurie galėtų nuteikti optimistiškai net ir Lietuvai palikus 8,8 mln. tonų ATL. Anot jo, kylančiam Lietuvos ūkiui reikia didesnių ATL kvotų. Tačiau kartu ūkis tampa modernesnis, tad ir ATL poreikis mažėja. "Jei šiandieninę ūkio augimo tendenciją pratęsime, 2008-2009 metais taršos leidimų kvotų pakaks. Tuo labiau kad Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva turi uždaryti tik 2010 metais. Iki šiol, kai neveikdavo kuris IAE blokas, elektros energiją pigiau būdavo pirkti iš Rusijos. Jei ir 2010 metais Lietuvai tai bus naudinga, šaliai skirtų kvotų pakaks", - skaičiavo R.Rudzkis.

V.Krušinskas ramino "Akmenės cementą", esą EK rašte nurodytos šiai įmonei skirtos kvotos - tik ATL alternatyva, kaip ATL gali būti paskirstyti Lietuvos įmonėms. "Greičiausiai šis negalutinis ATL paskirstymo variantas ir sukėlė "Akmenės cemento" nepasitenkinimą, - spėjo V.Krušinskas. - Įmonė anksčiau turėjo taikyti efektyvesnes technologijas, tad ir kvotų problema dabar nebūtų tokia skausminga."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"