TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apskritys tolsta nuo sostinės

2013 11 26 6:00
Telšių apskrities rodiklius gerina čia veikianti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos ekonomika pernai, kaip ir anksčiau, toliau augo didžiausių miestų – Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno – sąskaita. Statistikai pažymi, kad kiekvienas šių apskričių gyventojas 2012 metais bendrojo vidaus produkto sukūrė 2–2,5 karto daugiau, negu kai kurios ekonomikos nuosmukį išgyvenančios mažesnės apskritys.

Statistikos departamento negalutiniais duomenimis, pernai bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis visose Lietuvos apskrityse padidėjo iki 113,7 mlrd. litų, arba 7,8 proc., palyginti su beveik 105 mlrd. litų 2011 metais, visose apskrityse, o labiausiai šis rodiklis vienam gyventojui padidėjo Marijampolės (11,2 proc.) ir Šiaulių (9,7 proc.) apskrityse.

Apskritai didžiausia Lietuvos BVP dalis, kaip įprasta, pernai buvo sukurta Vilniaus apskrityje – 38,5 procento (43,7 mlrd. litų). Tai, beveik 20 kartų daugiau, negu teko Tauragės apskričiai (2,3 mlrd. litų). Gyventojų skaičiumi už šią apskritį Vilniaus kraštas yra didesnis beveik 8 kartus, o bendrojo vidaus produkto statistinis Vilniaus apskrities gyventojas sukūrė 2,5 karto daugiau.

Nemaža dalis sukurto BVP teko ir Kauno (19,6 proc.) bei Klaipėdos (12,2 proc.) apskritims.

Nė 4 proc. viso sukurto BVP neviršijo Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritys. Statistikos departamentas pažymi, kad 2012 metais BVP, tenkančio vienam gyventojui, atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Lietuvos BVP, tenkančio gyventojui, vidurkį (38,1 tūkst. litų) 2012 metais, kaip ir 2011-aisiais, viršijo tik Vilniaus ir Klaipėdos apskritys.

Viskas natūralu

SEB banko ekonomistės Vilijos Tauraitės nuomone, jau ne pirmas dešimtmetis išliekanti apskričių atskirtis Lietuvoje yra natūrali ir, ko gero, dar išliks, juolab kad nematyti ir aktyvesnės valdžios institucijų regioninės politikos. Kaip įprasta, didžiausia BVP dalis sukuriama tuose regionuose, kur susitelkę pagrindiniai pramonės objektai, aukštųjų technologijų bendrovės. O tokios įmonės kuriamos ten, kur yra arčiausiai administracinės institucijos, išskyrus nebent Telšių apskritį, kurioje veikia naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. Tai labai svarbu renkantis vietą ir užsienio investuotojams, jeigu jie neketina daugiau dėmesio skirti žemės ūkiui. „Lietuvos padėtis šiuo požiūriu net geresnė nei Latvijos ir Estijos, nes Ryga ir Talinas dar yra ir uostamiesčiai, todėl ten regionų atskirtis nuo sostinės dar didesnė“, – sako analitikė.

V.Tauraitė atkreipė dėmesį, kad didžiulė regionų atskirtis jau gerą dešimtmetį skatina didžiulę emigraciją pirmiausia iš ekonomiškai silpniausių regionų. Pasak jos, skaičiuojama, kad didžiausią pridėtinę vertę sukuria aukštųjų technologijų, finansų, energetikos ir kai kurių kitų sričių pramonės įmonės, bet ir jos veikia daugiausia didmiesčiuose ir ypač sostinėje. Kitas kraštutinumas – prekybos, viešbučių ir restoranų įmonės, jų darbuotojų dauguma uždirba ir minimalią algą.

Pokyčiams reikia pastangų

V.Tauraitė: „Skaudu, kad didžiulė regionų atskirtis jau gerą dešimtmetį skatina didžiulę emigraciją pirmiausia iš ekonomiškai silpniausių regionų.“

Pasak V.Tauraitės, pirmiausia nuo savivaldybių ir Vyriausybės gebėjimų bei sprendimų priklauso, ar kas nors galėtų keistis artimoje ateityje – pavyzdžiui, kiek sugebės savivaldybės skatinti darbo jėgos migraciją tarp regionų, kad mažėtų nedarbo lygis. „Tai svarbu, nes Lietuva nėra tokia didelė, kad ES parama būtų skiriama atskiriems regionams kaip didelėse valstybėse, – aiškina analitikė. – Tai dar viena priežastis, kodėl didžiuma paramos nusėda Vilniuje.“

SEB ekonomistė pripažįsta, kad kai kuriais atvejais regionų atskirtį iš dalies galėtų mažinti masiniai projektai, panašiai kaip pradedamas gyvenamųjų namų modernizavimas. „Apskričių atskirties mažinimo procesas negali būti greitas. Net ir priėmus radikalius ilgalaikius sprendimus, rezultatai galėtų pradėti ryškėti ne anksčiau kaip po penketo metų“, – sako V.Tauraitė.

Pasak jos, tokie procesai buvo stebimi ir išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kai iš pradžių buvo koncentruojamasi į didmiesčius, bet ilgainiui žmonės norėjo pasigerinti gyvenimo sąlygas ir migruoti į atokesnes vietoves, o į darbą kelias dešimtis ar juolab keliolika kilometrų kasryt nuvažiuoti. „Gyvenimas ne didmiestyje turi nemažai pranašumų: čia grynesnis oras, daugiau ramybės, privatumo, be to, palankesnės ir nekilnojamojo turto, ir jo išlaikymo, ir net vartojimo prekių bei paslaugų kainos“, – sako SEB banko ekonomistė.

Lietuvos BVP pagal apskritis 2012 metais

ApskritisSukurta BVP, mlrd. litųDalis struktūrojeTeko gyventojui, tūkst. litų
Lietuva113,710038,1
Alytus3,83,324,5
Kaunas22,319,637,4
Klaipėda13,912,241,7
Marijampolė3,93,424,7
Panevėžys7,06,228,7
Šiauliai8,67,629,4
Tauragė2,3221,6
Telšiai4,5430,6
Utena3,63,224,7
Vilnius43,738,554,3

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"