TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar atriedės traukinys "Saulė"?

2011 10 28 7:10

Šiomis dienomis Klaipėdą turėtų pasiekti bandomasis konteinerinis traukinys iš Kinijos Sičuano provincijos, tačiau mūsų uostas gali nepajusti didelės naudos iš planuojamo reguliaraus Azijos ir Europos geležinkelio maršruto.

Kinijos prekybos srautas šiuo metu pasaulyje yra pats didžiausias. Dėl šimtų milijonų tonų krovinių transportavimo atkakliai grumiasi ne tik laivybos kompanijos, bet ir kelių valstybių geležinkelių įmonės. Kinijos prekių siuntėjus gera geografine padėtimi vilioja visi pagrindiniai Baltijos uostai. Pasižvalgyti atvykstančios kinų delegacijos iškart aplanko Klaipėdą, Rygą ir Taliną, tačiau žinių dėl priimtų jų sprendimų girdima retai.

Iniciatyvos - politinės

Kaip jau buvo skelbta, Kinijoje viešėjęs Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis buvo susitikęs su Sičuano provincijos gubernatoriumi Jiang Jufeng ir pakvietė šios provincijos įmones savo krovinius į Vakarų Europą gabenti per Lietuvą.

E.Masiulis Sičuano provincijos gubernatoriui pristatė konteinerinio traukinio "Saulė" projektą. Naują geležinkelių projektą nuspręsta pavadinti lietuvių ir kazachų kalbomis vienodai tariamu žodžiu "Saulė". Kazachiškai šis žodis reiškia "spindulys".

E.Masiulis Kinijoje dalyvavo antrajame Europos ir Azijos transporto ministrų susitikime (ASEM). Pirmasis susitikimas prieš dvejus metus įvyko Lietuvoje. "Kinijos įmonės, eksportuojančios savo produkciją į Vakarų Europą, galėtų pasinaudoti nauju keliu per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą. Pasiekę Klaipėdos uostą kroviniai būtų plukdomi toliau į Vakarus arba geležinkeliu ar vilkikais būtų vežami į Lenkiją", - pranešė E.Masiulis. Jis mano, kad užtikrinus patogų susisiekimą, greitą valstybių sienų kirtimą ir konkurencingas paslaugų kainas naujas maršrutas per Lietuvą turėtų būti sėkmingas.

Pagal susitarimus su Kinija konteineriniai traukiniai į Lietuvą turėtų važinėti iš Sičuano provincijos Čongčingo miesto, esančio Kinijos centre. Rugsėjo 25-ąją bandomasis traukinys iš Kinijos ir Kazachstano pasienio jau išvyko į Lietuvą.

Traukiniams trūksta krovinių

Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako nieko konkretaus apie traukinio "Saulė" perspektyvą pasakyti negalintis. "Gal yra krovinių iš Kinijos arba Kazachstano, bet aš apie juos nieko nežinau. Bet kuriuo atveju traukinys gali efektyviai dirbti tik tada, jei yra krovinių srautai į abi puses. Apie šį projektą daugiau žinau tik iš spaudos. Susidariau nuomonę, kad jei projektas ir pavyks, tai Klaipėdos uostas iš to nelabai turės naudos, nes konteineriai į mūsų uostą gali neužsukti. Į Vakarų Europą jie būtų gabenami vilkikais arba geležinkeliu", - samprotavo V.Šileika.

Jau kelerius metus iš konteinerių terminalo kas savaitę Ukrainos link ir priešinga kryptimi išvyksta konteinerinis traukinys "Vikingas". Šis prieš 7 metus įgyvendintas projektas yra tik pusiau sėkmingas, nes beveik devynis dešimtadalius šio srauto sudaro Baltarusijos prekyba. Taip pat planuojama, kad dar lapkritį iš Klaipėdos ir Kaliningrado uostų pradės kursuoti į Maskvą konteinerinis traukinys "Merkurijus". Jis organizuojamas jau kelerius metus. Iki šiol derinamos sienų kirtimo procedūros, nes reguliarios linijos veiklos sąlyga - netrukdomas traukinių judėjimas.

Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos oficialiai įtvirtinta Muitų sąjunga, turėjusi palengvinti ne tik vidinio vežiojimo tvarką, bet ir konteinerių tranzito procedūras, kaip teigia Rusijos verslininkai, realiai neveikia. Štai Rusijos geležinkeliams priklausanti informacijos svetainė RZD-partner neseniai nagrinėjo šią temą ir pateikė analitikos skyrelyje keletą interviu. Pavyzdžiui, kompanijos "AsstrA Forwarding AG" atstovas Michailas Kozlovas teigia, kad iškelti tikslai neturi įgyvendinimo mechanizmų, muitinės deklaracijas elektroniniu būdu galima teikti, ir tai ne visais atvejais, tik Baltarusijoje. Tačiau net ir ten lygiagrečiai teikiami popieriniai jų variantai. Muitinės sąjungos erdvėje dar neįteisintos tarptautinės garantijų konvencijos.

Kompanijos "Saksonia logistic" vadovė Julija Gogoleva apie "kankinamą derinimo procesą" kalba dar griežčiau: "Reikia, kad priimti įstatymai veiktų praktiškai, o ne būtų pritaikomi prie senų korupcinių schemų." Pateikdama trukdžių pavyzdžius ji pažymi, kad ūkio subjektų ekonominę veiklą apsunkina ir kvalifikuotų muitinės kadrų trūkumas.

Alternatyva jūrai - teorija

V.Šileika spėja, kad atsiradus traukinių maršrutui "Saulė" dalies krovinių Klaipėdos uostas netgi netektų, nes, pavyzdžiui, konteinerius Baltarusijai kinai taip pat galėtų pristatinėti geležinkeliu, o ne laivais, kaip dabar. "Bet čia tik mano teoriniai pasvarstymai, nes šiuo metu didžiausi konteinerių srautai yra gabenami iš Kinijos konteineriniais laivais. Tokių milžiniškų srautų pervežti egzistuojančiu geležinkeliu į Europą neįmanoma. Ne viską lemia pristatymo greitis, nes ne visada jis yra pagrindinis veiksnys pasirenkant konteinerių transportavimo būdą. Greitis gali būti reikalingas tam tikro segmento, pavyzdžiui, brangiems, kroviniams.  Lemiamas veiksnys vis dėlto yra gabenimo kaina, o šiuo metu nemanau, kad geležinkelis įstengtų konkuruoti su jūros transportu. O ir pristatymo greitis iš Kinijos keičiasi. Pavyzdžiui, "Maersk Line" paskelbė, kad iš 4 didžiųjų Kinijos uostų laivas į Europą išplauks kasdieną, ir šį projektą pavadino "Daily Maersk". Tam tikslui įgyvendinti linija skyrė 70 konteinerinių laivų ir įsipareigojo mokėti kompensacijas klientams, jei jų konteineriai nebus laiku pristatyti iki didžiausių Europos uostų. Gal projektas "Saulė" ir gali sėkmingai veikti gabenant krovinius iš kai kurių Kinijos regionų, esant sąlygai, kad bus palankūs geležinkelio tarifai ir nekils problemų kertant valstybių sienas. Belieka palinkėti jam sėkmės ir tikėtis, kad vis dėlto dalis krovinių bus gabenama ir per mūsų uostą", - kalbėjo V.Šileika.

Konteinerių daugėja

Šiuo metu Klaipėdos uoste laivų krovos bendrovė "Klaipėdos Smeltė" investuoja į infrastruktūrą ir konteinerių krovos techniką, per kelerius metus planuoja apyvartą padidinti iki 8 kartų - pasiekti milijono konteinerių per metus rezultatą. "Jei bus įgyvendinta konteinerių paskirstymo centro koncepcija - bus naujų krovinių, o jei ne - tai ir toliau dalysimės esamą konteinerių krovos rinką. Laikas parodys, kaip bus. Mūsų terminalas ir toliau sieks būti konteinerių krovos lyderiu rytinės Baltijos regione. Iki spalio čia perkrauta 167 320 sąlyginių konteinerių, 26 proc. daugiau nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį. Iš viso šiais metais tikimės perkrauti apie 220 tūkst. konteinerių. "Vikingu" gabenama iki 15 proc. šio kiekio", - atsakydamas į LŽ klausimus apie apyvartą kalbėjo Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas.

Klaipėdos uoste abi konteinerius kraunančios kompanijos per 9 mėnesius perkrovė 296 794 sąlyginius konteinerius (TEU). Tai net 38 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir daugiausia Baltijos šalyse.

Rygoje tuo pačiu laikotarpiu krauta 222 712 TEU, penktadaliu daugiau nei pernai, Taline - 146 114 TEU - 28 proc. daugiau, Sankt Peterburge - 1,7 mln. TEU, beveik 29 proc. daugiau. Liepojoje konteinerių padaugėjo dvigubai, tačiau ten jų apyvarta sudaro tik 2 413 TEU.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"