TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar dar verta patiems gaminti elektrą?

2011 07 25 0:00
D.Misiūnas: "Manyčiau, kad artimiausiais metais Rusija tikrai išliks svarbia elektros tiekėja, kas bus vėliau, prognozuoti nedrįsčiau."
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvos ir viso Baltijos regiono elektros rinkos laukia neramiausias dešimtmetis per visą istoriją.

Šiuo metu Lietuvos elektros strategų žvilgsniai nukreipti į 2020 metus, kai Visagine turėtų būti "užkurta" nauja atominė elektrinė. Iki tol turėtų būti nutiestos elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją, liberalizuota Baltijos valstybių elektros energijos rinka. Lietuvos elektros gamintojai tuomet turės konkuruoti ne tik su pigesne Rusijos energija, bet ir su latvių bei estų, kurie investuoja milijardines lėšas į naujų elektrinių statybą ir senųjų modernizavimą.

Šiuo metu Lietuva pasigamina mažiau kaip 40 proc. suvartojamos elektros energijos. Tačiau dalis elektrinių dotuojamos valstybės, nes jos neatlaikytų rinkos spaudimo. Ar artimiausią dešimtmetį elektros gaminsime daugiau ar mažiau? O gal po kelerių metų importuodami energiją patenkinsime visus 100 proc. šalies elektros poreikio?

Apie tai su "Lietuvos žiniomis" kalbasi AB "Lietuvos energija" generalinis direktorius Dalius MISIŪNAS.

- Vykdydama valstybei priklausančių energetikos įmonių pertvarką Lietuvos elektrinė nustoja egzistuoti kaip savarankiška įmonė. Dabar madinga centralizuoti įmonių buhalterijas. Kokios kitos apčiuopiamos naudos duos ši reorganizacija?

- Iš tiesų Lietuvos elektrinė tampa "Lietuvos energijos" dalimi, todėl sujungiamos apskaitos, personalo, finansų ir kitos funkcijos. svarbiausias reorganizacijos tikslas - suvienyti visus gamybos pajėgumus, kuriuos dabar valdo valstybė: Kauno hidroelektrinę (HE), Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE) ir Lietuvos elektrinę (LEL) Elektrėnuose. Šiuo metu valstybės vykdomą elektros gamybą vertiname kaip visumą, o ne kaip šiuos tris atskirus gamybinius vienetus.

Ekonomiškai vertinant - neapsimoka

- Kokiu pajėgumu šiuo metu dirba Lietuvos elektrinė?

- Paprastai 60-600 MW pajėgumu veikia vienas arba du iš aštuonių energetinių blokų, tai priklauso nuo poreikio. Bendras Lietuvos elektrinės pajėgumas yra 1800 MW, tačiau šiuo metu maksimali elektros energijos vartojimo galia Lietuvoje siekia 1200-1300 MW.

- Lietuvoje dujų kaina sudaro 70-80 proc. elektros gamybos savikainos. Tačiau prognozuojama, kad vien per šiuos metus importuojamų gamtinių dujų kaina pakils apie 30 procentų. Dujas perkame brangiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ar esant tokioms tendencijoms dar apsimoka patiems gaminti elektrą? Gal geriau tiesiog didinti elektros energijos importo apimtį?

- Į šį klausimą reikėtų atsakyti taip: vien ekonomiškai vertinant, neapsimoka. Tačiau Lietuvos elektrinė yra svarbi šalies energetiniam saugumui užtikrinti, todėl nustatoma remtinos gamybos kvota. Uždarius Ignalinos AE, ji tapo pagrindine elektros energijos gamintoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu dėl kokių nors priežasčių taptume izoliuota sala, LEL galėtų pagaminti visą šaliai būtinos elektros energijos kiekį. Elektros sistemos stabilumui reikia savų veikiančių generavimo šaltinių.

Lietuvos elektrinė gali kūrenti ne tik dujas, bet ir mazutą, tai ji kartais daro, pavyzdžiui, praėjusią savaitę. Mazuto rezervą visada turime, jis kaupiamas ir saugumo, ir ekonomikos sumetimais, jeigu staiga nutrūktų dujų tiekimas. Bet aišku, pagrindinė žaliava yra dujos ir joms brangstant kinta elektros gamybos savikaina.

Kaip žinoma, LEL gaminamos elektros savikaina yra didesnė nei rinkos kaina, todėl elektrinę remia valstybė: nustatoma maksimali remtinos elektros gamybos kvota ir už ją sumokama atitinkama suma, kuri išlygina skirtumą tarp gamybos sąnaudų ir rinkos kainos.

Konkurencija bus aštri

- Šių metų pabaigoje planuojama paleisti daugiau kaip milijardą litų kainuosiantį naują Lietuvos elektrinės 9-ąjį bloką, kuris taip pat bus kūrenamas dujomis. Ar augant dujų kainai ši investicija atsipirks?

- Šis blokas turi pakeisti pasenusius 3 ir 4 blokus. Jis gerokai efektyvesnis, naudodamas tiek pat dujų, kaip ir senieji blokai, pagamina 30 proc. daugiau energijos. Be to, jį galima greičiau (per 3-4 val.) paleisti iš visiškai šaltos būsenos. Senuosius blokus įjungti užtrunka iki 12 val.

Kai ši investicija buvo planuojama prieš 3-4 metus, dujų kainos buvo gerokai žemesnės. Dujos gerokai pabrango, ypač šiemet. Matome, kad jos dar gali brangti. Tai, aišku, mažina gamybos konkurencingumą. Tačiau gerai ir tai, kad 455 MW galios blokas gali dirbti ir perpus mažesne galia. Dėl to bus lengviau laviruoti rinkoje. Šį bloką galėsime lengvai išjungti ir įjungti. Pavyzdžiui, Ispanijoje tokie blokai dirba darbo dienomis, o savaitgaliais išjungiami.

- Latviai ir estai investuoja milijardus į naujas elektrines ir senų atnaujinimą. Kaip mes atrodysime konkurenciniu požiūriu, kai Baltijos šalių elektros rinka taps visiškai laisva?

- Regione konkurencija bus aštri. Mes turėsime LEL 9-ąjį bloką, kuriame veiks šiuo metu efektyviausia pasaulyje dujomis varomo generatoriaus technologija. Bet, aišku, jo konkurencingumą lems dujų kaina. Didelė viltis šiam blokui būtų suskystintųjų dujų terminalas. Latvių stiprybė - jų hidroelektrinės, estai turi skalūnų elektrinėms kūrenti.

5-ojo hidroagregato projektas nenutrauktas

- Beveik prieš metus Vyriausybės nutarimu Nacionalinės energetikos strategijos (NES) įgyvendinimo 2008-2012 metais planas papildytas nauja priemone - Kruonio HAE 5-ojo hidroagregato įrengimu. Sutartis su generaliniu rangovu, atsakingu už hidroagregato projektavimą ir viso projekto įgyvendinimą, turėjo būti pasirašyta šių metų kovo mėnesį, o 2014-aisiais hidroagregatas jau turėjo pradėti dirbti. Kodėl projektas sustabdytas nepraėjus nė metams nuo jo įtraukimo į NES įgyvendinimo planą?

- Konkursas nutrauktas dar negavus pasiūlymų. Tai nuspręsta padaryti dėl dviejų priežasčių. Pirma, buvo priimtas sprendimas sujungti "Lietuvos energiją" ir "Lietuvos elektrinę", taip pat ir visas tris elektrines. Antra, tai vertė iš naujo įvertinti šios investicijos finansinius aspektus žvelgiant į visų trijų elektrinių vietą elektros energijos sistemoje ir bendrą finansinį naujosios įmonės pajėgumą.

Tačiau Kruonio HAE 5-ojo hidroagregato projektas nėra užmestas, tiesiog šiuo metu jis vertinamas: ar jis ekonomiškai naudingas, atsiperkantis ir būtinas, ir, jeigu taip, kada turėtų būti įgyvendintas.

Abejojama, ar investicijos atsipirks

- Lietuva įsipareigojusi siekti, kad iki 2020 metų 23 proc. suvartojamos elektros sudarytų energija iš atsinaujinančių šaltinių. Tokių jėgainių generuojamos energijos balansui išlaikyti lyg ir turėjo būti statomas Kruonio HAE 5-asis blokas. Kas iš esmės keičiasi?

- Dabar mėginame sudėlioti elektros rinkos vaizdą 2016 metais, kai atsiras elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, o Klaipėdoje veiks dujų importo terminalas. Turime scenarijus, atliekame finansinius skaičiavimus, ekspertizę. Manau, šių metų pabaigoje turėsime aiškesnius atsakymus.

- Ar Lietuvos energetikos sistemai būtų naudinga užbaigti Kruonio AE iki projektinių 1600 MW? Ypač turint omenyje, kad vėjo jėgainių instaliuota galia šių metų pabaigoje jau sieks per 200 MW, o 2015 metais greičiausiai išaugs iki 500 MW. Be to, vėjo energetikos plėtotojai teigia, kad jėgainių Lietuvoje gali būti apie 1200 MW instaliuota sausumoje ir apie 1000 MW - jūroje. Gal tuomet Kruoniui atsirastų daugiau darbo?

- Iš tikrųjų 5-asis hidroagregatas tiktų vėjo jėgainėms balansuoti, nes jis gali dirbti lankstesniu režimu nei dabar esantys. Bet reikia žiūrėti į bendrą vėjo energijos balansavimo schemą. Kalbamės su sistemos operatoriumi, ar jis mato tą poreikį, ir ar tas poreikis bus ekonomiškai pagrįstas. Paprastai kalbant, ar galėsime tokią paslaugą pardavinėti ir ar mums apsimokės investuoti didelius pinigus, ar investicija atsipirks.

Svarbūs žingsniai bus žengti iki 2020 metų, kai Lietuva prisijungs prie Europos elektros tinklų ir bus pastatyta Visagino AE. Turėtume prognozuoti, koks bus energijos balansavimo ir galios rezervo poreikis naujoje sistemoje. Svarbu paminėti, kad Kruonio HAE buvo statoma kaip greitasis rezervas Ignalinos AE.

- Kokį vaidmenį Kruonio HAE atliks po 2020 metų, kai turėtų pradėti veikti Visagino AE, turinti 1300 MW galios reaktorių?

- Techniškai KHAE gali atlikti galios rezervo vaidmenį. Bet ar to reikės, negaliu pasakyti. Tai priklausys nuo to, kaip bus projektuojama Visagino AE.

Dabar Kruonio HAE duoda ekonominės naudos tradiciškai atlikdama tris funkcijas: gamina elektros energiją, užtikrina greitąjį rezervą ir atlieka galios reguliavimą sistemoje. O uždarius Ignalinos AE prisidėjo ir dar viena: įtampos reguliavimas agregatui dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu.

2010 metais Kruonio HAE pagamino maždaug 6 proc. daugiau elektros energijos nei 2009-aisiais, tačiau šiemet gamyba turėtų grįžti į 2009-ųjų lygį. Ignalinos AE rezervuodavo 3 agregatai, dabar sistemai rezervuoti skiriami 2. Vienas agregatas dirba sinchroniniu kompensatoriumi ir vienas gamina elektros energiją. Kruonio HAE gaminama elektros energija nėra dotuojama, elektrinė energiją gamina tik tada, kai apsimoka ir kai yra poreikis.

"Ramu tikrai nebus"

- Ar Rusijos valstybės korporacijos "Rosatom" kontroliuojama elektros energijos eksporto ir importo monopolininkė "Inter RAO JES" yra prašiusi išnuomoti vieną ar kelis iš keturių Kruonio HAE hidroagregatų?

- Tikrai nebuvo išnuomota ir nėra išnuomota.

- Gal būta oficialaus ar neoficialaus prašymo išnuomoti?

- Nebuvo oficialaus prašymo. Galiu drąsiai paneigti gandą.

- Ar svarstoma Kruonio HAE sąveika su statoma Baltijos AE Kaliningrado srityje?

- Nesvarstoma.

- Galbūt rusai pasiūlė tai apsvarstyti?

- Ne.

- Šiuo metu elektros strategų žvilgsniai nukreipti į 2020 metus, kai turėtų būti "užkurta" nauja atominė elektrinė. Kaip prognozuotumėte elektros rinkos padėtį iki šios datos? Ar ir toliau didinsime elektros importą iš Rytų, šoksime kainų pasiutpolkę ar sąlygiškai ramiai stebėsime "epochos" statybas?

- Lietuvos laukia keli iššūkiai. Turime toliau plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, pirmiausia vėjo energetiką ir biomasės (taip pat buitinių atliekų) panaudojimą šilumos ir elektros gamybai. Tai didins elektros gamybos dedamąją.

Kitas iššūkis - visiškai kintanti Europos rinkos padėtis dėl pastarųjų Vokietijos sprendimų per ateinantį dešimtmetį uždaryti savo branduolines jėgaines. Yra prielaidų manyti, kad mūsų regionas energijos požiūriu taps deficitinis. Tai gali ir sukelti pavojų, ir atverti naujų galimybių. Turėsime žaisti ne tik savo kieme, bet ir viso Šiaurės Europos regiono rinkoje.

Trečias iššūkis - Lietuvos rinkos tolesnis liberalizavimas. Šiuo metu tik dalis vartotojų perka elektrą iš nepriklausomų rinkos dalyvių, tai yra verslas. Tačiau 2015 metais visa rinka taps laisva. Šiandien latviai turi dalį mūsų komercinių klientų, tai reiškia, kad tos dalies elektros energijos nepagaminame. Einame į visiškai laisvą rinką, kurioje veikia kiti mechanizmai, kitoks investicijų planavimas.

- Ar Rusija ir tada išliks mūsų svarbiausia elektros energijos tiekėja?

- Tai priklausys nuo bendros ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu, ir nuo pačios Rusijos energetikos politikos. Manyčiau, kad artimiausiais metais Rusija tikrai išliks svarbia elektros tiekėja, kaip bus vėliau, prognozuoti nedrįsčiau.

- Artimiausias dešimtmetis nebus ramus?

- Nebus. Manau, kad energetika tampa ta sritimi, kur tikrai nėra ramu. Jeigu per naktį vienoje šalyje pasikeičia didelio elektros gamybos kiekio likimas, kokia gali būti ramybė?

Skaičiai

Elektros rinkos operatoriaus "Baltpool" duomenimis, 2010 metais Lietuvoje elektros energijos pagaminta 65,1 proc. mažiau nei 2009-aisiais, importuota apie 60-65 proc. suvartojamo elektros energijos kiekio.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 37,7 proc. mažiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o importas išaugo 40,9 procento. Iš viso šiuo metu į Lietuvą importuojama 66 proc. visos suvartojamos elektros energijos.

Daugiau kaip pusę (apie 60 proc.) šalyje gaminamos elektros energijos tiekia "Lietuvos energijos" įmonės: Lietuvos elektrinė - 22-35 proc., Kruonio HAE - 15-20 proc., Kauno HE - 5-7 procentus.

Lietuva per metus suvartoja apie 8-9 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos.

Rusijos energetikos milžinės INTER RAO JES atstovė Baltijos šalims bendrovė "INTER RAO Lietuva" 2010 metais į Baltijos šalis importavo 5,4 TWh elektros energijos, o pardavimo pajamos į minėtąjį regioną pernai sudarė 744 mln. litų. Tai beveik 7 kartus daugiau nei 2009-aisiais. Šiemet "INTER RAO Lietuva" planuoja dar padidinti bendrą importuojamos elektros energijos kiekį apie 20 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"