TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar drasko pinigai kišenes?

2008 02 11 0:00
SEB VB šeimos finansų patarėja Julita Varanauskienė
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Turėjimas atliekamų pinigų išsprendžia daugelį problemų, tačiau kyla ir daugiau galvosūkių. Kol pinigų vos užtenka nuo algos iki algos, paprastai negalvojame nei apie taupymą, nei apie skolinimąsi. Bet kai jų atsiranda daugiau, galimybė pasirinkti neteisingai irgi padidėja. O suklysti taip nesinori, ypač jei tai mūsų pačių uždirbti pinigai.

Apie visuomenės finansinį prusinimą tarptautiniu mastu kalbama daug: ir ES valdančiose struktūrose, ir Europos centriniame banke, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, ir didžiųjų šalių susitikimuose. Dažniausiai tai susiję su naujais reiškiniais, pavyzdžiui, pensijų sistemų reformomis, naujovėmis finansinių priemonių rinkose (kai kuriomis iš jų naudotis neišmanant yra pavojinga) arba su socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis dėl gyventojų neracionalaus elgesio su pinigais (prasiskolinimo, nepakankamo taupymo).

Praėjusių metų pradžioje Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos užsakymu atliktas tyrimas patvirtino, kad didelė kliūtis norint pradėti investuoti - žinių ar informacijos trūkumas. Pernai rudenį atliktas "TNS Gallup" tyrimas ("Finansų monitoringas. Lietuvos namų ūkių finansinis elgesys") parodė, kad dažniausiai sprendimai, kaip tvarkyti pinigus, priimami pasitarus su šeimos nariais arba savarankiškai (paminėjo atitinkamai 65 proc. ir 37 proc. respondentų), o su profesionalais konsultuojamasi beveik taip pat dažnai kaip ir su kaimynais (paminėjo atitinkamai 6 proc. ir 4 proc. respondentų).

Žinios ar jų stygius lemia vienokią ar kitokią elgseną. Finansinė elgsena ne visada būna racionali. Visada išlieka pavojus padaryti dviejų tipų klaidų. Pirmojo tipo klaidos - nedaryti nieko (pavyzdžiui, atidėlioti sprendimą kaupti kapitalą pensijai), kol pasidaro pernelyg vėlu ką nors pakeisti. Antrojo tipo klaidos - pasirinkti netinkamą paslaugą (pavyzdžiui, pinigus, kurių gali prireikti per artimiausią pusmetį, investuoti į didelės rizikos investicinius fondus). Pirmojo ir antrojo tipo klaidos yra tarpusavyje susijusios. Tie, kurie padaro pirmojo tipo klaidą, jau nebepadaro antrojo tipo klaidos, ir atvirkščiai. Tačiau bet kurio tipo klaida gali būti vienodai brangi.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jei lietuviams ir būdingos, tai greičiau pirmojo tipo klaidos - nedaryti nieko. Dar vangiai naudojamės finansinėmis paslaugomis. Bet taip galėjo susiklostyti ir dėl to, jog ilgą laiką pajamos nebuvo pakankamos, o ir tų paslaugų buvo ne tiek jau daug. Tačiau kai laisvų pinigų atsiranda daugiau, kaip ir paslaugų, kyla grėsmė padaryti ir pirmojo, ir antrojo tipo klaidų. Kai kurias jau matome šiandien. Pavyzdžiui, SEB banko duomenimis, tik maždaug kas trečias klientas, turintis ilgalaikių paskolų, yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį. Pastebime, kad dažnas jaunas žmogus, uždirbantis pakankamai, niekaip nepradeda taupyti pensijai.

Tikimybė padaryti bet kurio tipo klaidų labai sumažėja, jei turite užtenkamai informacijos: pirmiausia apie savo finansinius planus ir poreikius dabar ir ateityje. Toliau - bendrųjų žinių apie ekonomikos reiškinius, tendencijas, perspektyvas. Ir apie finansines paslaugas: kokios labiausiai tinka kiekvienu atveju. Finansinis išprusimas leidžia finansiškai pasirengti nenumatytoms situacijoms, protingai investuoti ir taupyti pensijai, išvengti apgavysčių pervedant pinigus, geriau pasirinkti poreikius atitinkančias paslaugas, reaguoti į įspėjimą apie riziką, nepirkti produktų, kurių nereikia (arba kurių nesuprantame), neprisiimti rizikos, dėl kurios vėliau patirtume sunkumų. Kaip tvarkyti pinigus - teks mokytis visą gyvenimą, kad pinigai nei draskytų kišenių, nei iš jų byrėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"