TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar Europa sulauks „Brexit“ – gali nulemti vos keli balsai

2016 06 20 15:56
AFP/Scanpix nuotrauka

„Vargu, ar kas išdrįstų prognozuoti, kaip baigsis referendumas dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje. Greičiausiai tai priklausys nuo to, kokie žmonės ateis balsuoti“, – svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Daiva Dumčiuvienė.

Pasak britų nuomonės apklausų, šiandien visuomenė pasiskirsčiusi į daugmaž apylyges „už“ ir „prieš“ stovyklas: likus 10 dienų iki birželio 23 d. referendumo, 43 proc. britų norėjo palikti ES, 42 proc. – likti joje, o 12 proc. nebuvo apsisprendę, kaip balsuos, pranešama Kauno technologijos universiteto pranešime spaudai.

Britų spauda piešia radikaliai skirtingus „už“ ir „prieš“ balsuotojų portretus. Pasak dienraščio „The Telegraph“, tipinė balsuotoja „už“ (rinkiminė kampanija „Britanija Europoje stipresnė“ (Britain Stronger in Europe) yra moteris iki 30 su aukštuoju išsilavinimu, gyvenanti Škotijoje ir uždirbanti aukštesnes nei vidutinės pajamas. Tipinis balsuotojas „prieš“ („Balsuok už išėjimą“ – angl. Vote Leave) yra vyresnis nei 60-ies, profesinį išsilavinimą turintis, vidutines ir žemesnes pajamas gaunantis darbininkų klasės vyras.

Balsuotojų prioritetai pagal jų demografines charakteristikas pateikiami ir interaktyviame nuolat atnaujiname savaitraščio „The Economist“ puslapyje. Tačiau, kaip pabrėžia britų medijos, prognozuoti referendumo rezultatus iš apklausų sudėtinga. Pavyzdžiui, teigiama, kad interneto apklausos rodo vieną prognozę, telefonu atliktos – kitą, rašoma pranešime.

Pasak D. Dumčiuvienės, skirtumus greičiausiai lemia žmonių pažiūrų plotis bei skirtingi interesai: „Išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės turi ir platesnį akiratį, ir tikriausiai daugiau išmano apie Europos Sąjungą. Gali būti, kad jie mato daugiau galimybių, sieja savo sėkmę su bendrosios rinkos teikiamais privalumais“.

Paveiktų Lietuvos prekybinius ryšius su JK

KTU EVF profesorės teigimu, kol kas sunku apskaičiuoti, kaip Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas palikti ES paveiktų Lietuvą. Tokio sprendimo poveikį galima apytikriai vertinti pagal egzistuojančius prekybinius ryšius tarp dviejų valstybių.

„Jungtinė Karalystė pagal apimtis yra šešta šalis tarp Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvos eksportas ir importas į ir iš JK sudaro 4 proc. Pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje ši šalis užima 15 vietą, egzistuoja ir ekonominių dvišalių susitarimų. Britanijos išstojimas, žinoma, atsilieptų mūsų prekybiniams ryšiams, bent jau tol, kol nusistovėtų nauji santykiai ir nauji susitarimai“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC pateikiamais duomenimis, didžiosios britų verslo įmonės (su keliomis išimtimis) norėtų, kad šalis liktų viena iš 28 ES narių. Bendra rinka leidžia lengviau manipuliuoti pinigais, žmogiškaisiais ištekliais ir produktais globaliu mastu. Britain Stronger in Europe kampanija pritraukė daugiau stambiojo kapitalo investicijų (daugiau nei 6,88 milijonai svarų) nei Vote Leave (2,78 milijonai). 2,3 milijonais svarų sterlingų ją parėmė britų prekybos centrų magnatas lordas Davidas Sainsbury.

Už bendros rinkos teikiamus privalumus tenka mokėti

Vienas iš „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos) šalininkų argumentų yra šalies mokamos įmokos į ES biudžetą. Jungtinė Karalystė yra viena iš 10 ES šalių, kurios daugiau įneša į ES biudžetą, nei iš jo gauna. 2014-aisiais JK indėlis buvo daugiau nei 8 milijardai svarų sterlingų; tik Vokietija ir Prancūzija įnešė daugiau. Daugiausia ES išmokų gavo Lenkija, Vengrija ir Graikija.

D. Dumčiuvienė sutinka, kad mažoms šalims, tokioms, kaip Lietuva, buvimas Sąjungoje yra ypač naudingas: būnant didesnio ekonominio ir politinio darinio dalimi stiprėja ir mūsų balsas globalioje ekonomikoje, ir patikimumas investavimui, ir prekybiniams ryšiams.

Tačiau, pasak jos, ne viską galima ir reikėtų vertinti tik pagal finansinius rodiklius: „Bendroji rinka suteikia galimybes naudotis masto ekonomikos privalumais, auginti pramonės konkurencingumą. Joje yra didesnės galimybės kurti naujas darbo vietas, siūlyti prekes mažesnėmis kainomis, naudotis piliečių mobilumu. ES įmonės integruojamos į tarptautines vertės grandines“.

Ekspertų teigimu, jei Jungtinė Karalystė, nebūdama ES narė norės naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais, kaip, pavyzdžiui, Norvegija ar Šveicarija, įnašai į ES biuždetą nors ir šiek tiek sumažės, bet jų nebus išvengta. Pavyzdžiui, Norvegijos įnašas 2011-aisiais sudarė 106 svarus nuo žmogaus per metus, Jungtinės Karalystės – 128.

Galima įtaka mokslo ir inovacijų plėtrai

Jungtinės Karalystės mokslo bendruomenė nerimauja dėl to, kaip paramos iš ES fondų nutraukimas paveiks tyrimų ir inovacijų plėtrą.

„Jungtinė Karalystė Europos inovacijų švieslentėje yra tarp šalių lyderių; ji yra antroji Europos šalis pagal pasaulinį inovacijų indeksą. Pirmauja Šveicarija, kuri nėra ES šalis, ir kurios tyrimai nefinansuojami iš ES biudžeto. Inovacijų plėtra, manyčiau, labiausiai priklauso nuo to, kiek šalis yra linkusi investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, koks dėmesys jiems skiriamas. Didžioji Britanija moksliniams tyrimams skiria 1,63 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra šiek tiek mažiau nei ES vidurkis“, – sako D. Dumčiuvienė.

Tačiau, pasak KTU EVF profesorės, dalyvavimas Europos mokslo skatinimo programose, tai – ne tik finansinė nauda, bet ir partnerystė bendruose projektuose, idėjų generavimas tarptautinėje erdvėje.

ES integracija turėtų gilėti

Siekiantieji, kad Jungtinė Karalystė paliktų ES, nepritaria ES energetikos, darbo santykių politikai. Pavyzdžiui, JK atsinaujinančios energetikos strategijai, darbo savaitės sutrumpinimui iki 48 valandų, didesnių teisių suteikimui dirbantiesiems ne nuolatinį darbą. Ekspertai teigia, kad išėjimas iš ES negarantuoja, jog tokie patys nutarimai nebus vėliau patvirtinti britų parlamento.

Jungtinė Karalystė, kuri turi tam tikrų privilegijų ir atskirų susitarimų su ES, ypatingai priešinasi glaudesnei Sąjungos integracijai, kurios link, pasak ES ekspertų, Europa neišvengiamai juda.

„Integracija turėtų gilėti – tą rodo ir pastarieji dokumentai, ir Europos Komisijos darbo planai. Bus stiprinamos viršnacionalinės institucijos, steigiamos tam tikros nacionalinės institucijos, kurios būtų atsakingos už ekonominę veiklą, viešuosius finansus“, – sako D. Dumčiuvienė.

Pasak ekonomistės, siekiama reformos, kuri užtikrintų darbo vietų kūrimą, informacijos pateikimą apie esamas darbo vietas ir pagalbą ieškant darbo: „Viena iš veiksmingos pinigų sąjungos sąlygų yra darbuotojų judumas ir kvalifikacijų pripažinimas, ko šiandien Europoje stinga“.

Euroskeptikų daugėja

Registracija balsuoti JK referendume baigėsi birželio 9 dieną – ją teko pratęsti dėl to, kad besiregistruojančiųjų antplūdžio neatlaikė kompiuterinės sistemos. Stebimas ypač didelis užsiregistravusių balsuoti jaunų žmonių skaičius. Birželio 23 d. referendumo rezultatus į vieną ar į kitą pusę gali nulemti vos keli balsai, lenktynės ypač įtemptos.

Tyrimai rodo, kad euroskeptikų padaugėjo visoje Europoje: daugiausiai jų Graikijoje(71 proc.), Prancūzijoje (61 proc.), Ispanijoje (49 proc.) ir JK (48 proc.). Visoje ES Sąjungą palankiai vertina 51 proc., o nepalankiai – 47 proc. apklaustųjų.

„Europos Sąjunga – unikalus darinys, gyvuojantis jau netrumpą laiką. Jis patiria įvairių iššūkių, turi spręsti sudėtingas problemas. Sunku prognozuoti, kaip JK išėjimas iš ES paveiktų bendras jos piliečių nuostatas, kokias sukeltų grandinines reakcijas. Vertinant tą patirtį, kurią įgijo Europa integruodamasi, kurdama bendrąją rinką, toks britų sprendimas reikštų tų pasiekimų praradimą“, – mano KTU EVF Ekonomikos katedros profesorė D. Dumčiuvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"