TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar graikai didžiausi Europos darbininkai?

2012 03 07 6:01

Pasirodo, graikai yra sunkiausiai dirbanti Europos tauta. Jie pluša nepalyginamai daugiau nei vokiečiai. Tad kodėl tuomet bankrutuoja Graikija, o ne Vokietija?

Euro zonos krizė pasėjo nesantaiką Europos šeimoje, o ypač daug kritikos sulaukė Graikija. Ar Graikija tikrai gyveno ne pagal kišenę? Ar graikai tinginiai? Šiuo antruoju klausimu statistika pasakoja neįtikimą istoriją.

Vargais negalais susitarta skirti Graikijai antrą 130 mlrd. eurų pagalbos paketą, o specialistai jau sako, kad prireiks ir trečiojo, kitaip Graikija bankrutuos. Mainais į "išpirkimą" Atėnai turi vis veržtis diržus, tačiau skaičiai rodo, kad į šią katastrofišką padėtį Graikija pakliuvo ne dėl tingėjimo. Panagrinėjus, kiek vidutiniškai per metus dirba kiekvienas darbininkas, graikai atrodo labai darbštūs.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, vidutiniškai darbininkas Graikijoje triūsia 2017 valandų per metus - daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Visame EBPO 34 narių sąraše Graikija tik vos per du punktus atsilieka nuo lyderės Pietų Korėjos.

Kita vertus, darbininkas vokietis, paprastai laikomas didžiausiu darbštuoliu, vidutiniškai pluša vos 1408 valandas per metus. Vokietija EBPO sąraše - priešpaskutinė, o jei atsižvelgsime tik į Europą - 24-a iš 25 valstybių. Tik olandai dirba mažiau nei vokiečiai - 1377 valandas per metus.

Vidutinis graikas triūsia 40 proc. ilgiau nei vidutinis vokietis. Tačiau po šiais skaičiais slypi daugiau priežasčių, kodėl dvi šalys taip skiriasi.

EBPO darbo rinkos statistikas Pascalis Marianna sako: "Graikijos darbo rinką sudaro didelė dalis žmonių, kurie patys sau yra darbdaviai: ūkininkai, parduotuvėlių savininkai, dirbantys ilgas valandas." Sau dirbantys žmonės linkę dirbti daugiau nei tie, kurių darbo laiką apibrėžia darbo sutartis.

Kita priežastis, pasak P.Mariannos, ta, kad abiejose šalyse labai skiriasi ne visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičius. "Vokietijoje ne visą darbo dieną dirbančių žmonių gana daug - maždaug vienas iš keturių." Kadangi metinis valandų skaičius skaičiuojamas iš visų darbuotojų, didelė proporcija ne visą darbo dieną dirbančių žmonių Vokietijoje sumažina bendrą vidurkį. Graikijoje kur kas mažiau žmonių dirba ne visą dieną. Taigi, kadangi abiejų šalių darbo rinkų struktūra skirtinga, lyginti tuos pačius dalykus sunku.

Jei atmesime ne visą darbo dieną dirbančius darbininkus ir tuos, kurie patys sau yra darbdaviai, ir lyginsime tik etatinius darbuotojus, vis tiek graikai dirba beveik 10 proc. daugiau valandų negu vokiečiai. Taip yra todėl, kad vokiečiai ilgiau atostogauja, serga ir išeina motinystės arba tėvystės atostogų - vidutiniškai keturiomis savaitėmis daugiau nei graikai.

Taip pat dera pridurti, kad tik 60 proc. Graikijos darbingo amžiaus žmonių turi darbus palyginti su 72 proc. Vokietijoje. Tačiau net jeigu skaičiuosime tik darbingo amžiaus žmonių darbo valandas, Graikija vis tiek lenks Vokietiją.

Tai kodėl tuomet bankrutuoja Graikija, o ne Vokietija?

Tai gana sudėtingas klausimas. Jei paimsime bendrąjį vidaus produktą - visa, ką šalis pagamina, - ir padalysime jį iš dirbančių žmonių skaičiaus, pamatysime, kad vidutiniškai vokietis yra daug našesnis už graiką. Vokietija yra aštunta pagal darbininkų našumą iš visų EBPO šalių ir septinta iš Europos valstybių, o Graikija užima tik 24 vietą. Tai daugiausia lemia labai produktyvus Vokietijos gamintojų sektorius. Ir nors žemės ūkyje dirba mažesnė dalis vokiečių, šis sektorius taip pat daug našesnis, iš dalies dėl plačiau paplitusių modernių technologijų.

P.Marianna įspėja, kad visus šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai, nes juos surinko kiekvienos šalies statistikos agentūros, kiekviena turinti savus informacijos rinkimo ir sugretinimo metodus. Tačiau vieną išvadą iš jų, matyt, galima padaryti: ilgos darbo valandos dar nereiškia, kad jos praleistos vaisingai - svarbu dirbti ne sunkiai, o protingai.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"