TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar ilgai važinėsime benzinu varomais automobiliais?

2012 05 10 6:00

Didėjančios degalų kainos yra galvos skausmas šalių vadovams ir varo į neviltį skurdesnių kraštų automobilių vairuotojus. Kas atsitiko pasaulyje? Nejaugi baigėsi pigi nafta? Kas tada mūsų laukia? Kur dėsime automobilius?

JONAS GRIGAS VU profesorius

Kai kurios valstybės atsisako atominės energetikos. Kur ims energijos ir kuo jos pakeis naftą? Ar vėl grįš prie akmens anglių? Kaip rodo analizės duomenys, 2005 metais lengvai išgaunama nafta pasiekė ribą. Tai reiškia, kad didės energijos kaina ir vis daugiau bus deginama nešvaresnio iškastinio kuro.

Pasiekti naftą tampa sunkiau

Dar daug naftos išteklių turi Artimieji Rytai, Rusija ir Afrika. Naujų jos telkinių neseniai rasta Amerikos žemyne netoli Brazilijos krantų, Šiaurės Dakotoje, milžiniškos naftos atsargos glūdi Kanados naftingame smėlyje.

Tačiau naujų išteklių vos pakanka kompensuoti naftos mažėjimą senuose jos šaltiniuose. Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, nuo 2005 metų naftos gavyba pasaulyje - apie 75 mln. barelių per dieną (1 barelis lygus 158,9 litro) - stabilizavosi.

Norėdamas palaikyti mūsų modernų gyvenimo būdą - nuo milijonų įvairiausių mašinų ir lėktuvų iki milžiniško kiekio iš naftos gaminamų plastiko dirbinių - pasaulis jau išpumpavo iš žemės ir sunaudojo daugiau kaip trilijoną barelių naftos. Kitas trilijonas dar guli žemės gelmėse ir laukia, kol bus išsiurbtas. Bet ši nafta yra giliau, toliau ir sudėtingesnėse žemės struktūrose, todėl ją išgauti bus sunkiau ir kainuos brangiau. Pigios naftos tiekimas stabilizavosi, tad nuo šiol ji tik brangs.

Pigios atsargos baigėsi

Pasaulio ekonomika patiria rimtą sukrėtimą, kai naftos kaina pasiekia 100 ar daugiau JAV dolerių už barelį. Tai sukelia ekonomikos smukimą ir neleidžia jai atsigauti. O ekonomikos nuosmukis lemia nestabilumą pasaulyje. Žmonės ramūs tik tol, kol gerai gyvena.

Geologai žino, kur yra naftos išteklių. JAV energijos informacijos administracijos duomenys rodo, kad jei nauji dideli naftos telkiniai kur nors būtų, jie būtų atrasti. O naftos gavybos ir naudojimo tendencijos byloja, kad nuo 2005-ųjų naftos gavyba iš esmės nepasikeitė, tuo metu kainos labai kito. Akivaizdu, jog daugiau nėra galimybių tenkinti didėjančius naftos poreikius, nesvarbu, ar jie kyla dėl politinių krizių, kaip buvo Libijoje ir dabar Irane, ar dėl spartaus ekonomikos bumo Kinijoje ir Indijoje.

Nafta dar nesibaigia. Jos atsargos - milžiniškos. Tačiau baigiasi pigi nafta, kurią galima lengvai ir pigiai išgauti iš žemės.

Kiti duomenys net ginčija, kad naftos gavyba stabilizavosi. Pavyzdžiui, "British Petroleum" analizė rodo, jog 2010 metais buvo išgauta daugiau kaip 82 mln. barelių naftos per dieną, gerokai daugiau nei minėta 75 mln. barelių riba. Šį skirtumą, matyt, lėmė didėjantis netradicinių naftos išteklių - Kanados dervingo smėlio arba suskystintų gamtinių dujų, gaunamų kartu su nafta, - naudojimas.

Efektyvus vartojimas - stabili kaina

Didėjanti naftos gavyba Kinijoje, Nigerijoje, Rusijoje ir JAV rodo, kad technologinės naujovės leidžia išsiurbti daugiau naftos iš senų jos šaltinių. Be to, naftos kaina neatrodo esanti susijusi su minėta naftos gavybos stabilizacija.

Šių dienų naftos kaina - 100 JAV dolerių už barelį, įskaitant infliaciją, - maždaug atitinka 1981-ųjų kainą. Bet per pastaruosius 30 metų rasta pakankamai naftos dviejų didžiausių jos naudotojų - Kinijos ir Indijos - poreikiams patenkinti. Šios dvi šalys dabar importuoja daugiau naftos, nei jos sunaudoja Vokietija ir Japonija.

Ilgą laiką buvusią maždaug stabilią naftos kainą lėmė didėjantis jos vartojimo efektyvumas. Jis sukūrė didelį nepanaudotos naftos rezervą. Kai kurios išvystytos pramonės šalys nuo 1981 metų perpus sumažino energijos naudojimą. Ir gali dar mažinti.

Be to, vis daugiau energijos gaunama iš alternatyvių energijos šaltinų - vėjo, saulės ir kitų. Todėl panikuoti kol kas nėra rimto pagrindo. Vis dėlto degalų brangimas kelia nerimą. JAV vien 2011 metais jiems išleido daugiau kaip 490 mlrd. dolerių - 100 milijardų daugiau nei 2010-aisiais, nors nuvažiuotų kilometrų skaičius buvo panašus.

Lengvai ir pigiai išgaunamos naftos stabilizacija yra bloga žinia klimato kaitai. O klimatas jau šyla ir tirpdo ledynus visą šimtą metų. Sunkiau išgaunama nafta reiškia, kad sparčiau bus deginamas nešvaresnis iškastinis kuras, toks kaip akmens anglys ar dervingas smėlis. Didžiuliai akmens anglių klodai plyti Kinijoje ir Mongolijoje. Jų gavyba ir deginimas dar sukurs milžinišką kiekį anglies dioksido atmosferoje ir toliau skatins klimato kaitą.

Horizonte - energijos trūkumas

JAV energijos departamento 2005 metų ataskaitoje pažymima, kad pasaulis, net esant dideliems akmens anglių ir gamtinių dujų rezervams žemėje, susiduria su visiškai realiu energijos trūkumu. Kiekviena šalis privalo sukurti programą, kuri numatytų, kaip įveikti tą energijos trūkumą. Ši programa turėtų prasidėti bent 20 metų prieš pasaulinės naftos gavybos prisisotinimą, kad išvengtume ekstremalių ekonominių išmėginimų. Nes vieną energijos rūšį pakeisti kita trunka dešimtmečius. Taip atsitiko pereinant nuo medienos prie akmens anglių, nuo anglių - prie naftos, nuo naftos - prie atominės energijos.

Pasaulio ekonomikos augimas bus neįmanomas be konkurencingo energijos tiekimo augimo (šiandien labiausiai paplitusio iškastinio kuro). Būtina atskirti ekonominį šalies augimą nuo iškastinio kuro priklausomybės.

Štai kodėl Lietuvai reikia atominės elektrinės - su iškastiniu kuru nesusijusio energijos šaltinio. Ir jos priešininkai ar referendumo organizatoriai, kad ir kokiais lozungais vadovautųsi, nelinki Lietuvai gero. Tų šalių, kuriose naujų energijos šaltinių paieška nevyksta dėl pramonės, politinės ir žmoniško elgesio inercijos, laukia bėda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"