TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar Karlas Marxas vis dėlto buvo teisus?

2011 10 27 9:20

"Taip, iš dalies", - atsako vienas garsiausių pasaulio ekonomistų Nourielis Roubini, dar 2006 metais išpranašavęs artėjančią krizę. Duodamas interviu Vokietijossavaitraščiui "Stern", jis pabrėžė, kad pasaulinė finansų krizė tokia gili, kad staiga vėl svarbūs tapo  klausimai, kadaise išmesti į istorijos šiukšlyną.

- Pone Roubini, ar dalyvavote demonstracijoje?

- O turėčiau?

- Netoli Jūsų biuro žmonės surengė demonstraciją prieš Volstrito bankininkus...

- Gal ir JAV prasidės tai, kas jau vyksta kitose pasaulio šalyse - socialinis ir politinis sambrūzdis, protestas prieš didėjančią nelygybę. Arabų pavasaris taip pat kilo dėl socialinių priežasčių. Neseniai Londone kilusius neramumus sukėlė ne tik chuliganai. Prieš socialinį neteisingumą Izraelyje protestuoja vidurinė klasė, Čilėje - studentai ir, žinoma, Graikija, Ispanijos jaunimas. Žmonės baiminasi dėl savo ateities. Ir ne be pagrindo.

- Negi vyriausybių finansinei krizei nugalėti išleisti milijonai nedavė jokios naudos?

- Prieš trejus metus, kai kilo krizė, vyriausybės dar žinojo atsakymus. Priemonės, kurių jos ėmėsi, padėjo išvengti pasaulinės depresijos, nors pasaulis nesustabdomai ritosi į bedugnę. Gelbėti finansinę sistemą buvo teisingas sprendimas. Tačiau Volstrite uždarbiai nesumažėjo, šiais metais jie sudarys 100 mlrd. dolerių, o gelbėtojai patys pateko į bėdą - juos pačius jau reikia gelbėti. Klausimas - nuo ko?

O valstybės jau išnaudojo visą amuniciją. Jos prasiskolinusios, kai kurios - faktiškai nemokios. Iš dalies turime reikalą su tikromis zombių vyriausybėmis.

- Ir visa tai dėl Graikijos, mažos varganos valstybės Europos pietuose, kadaise per apgaulę įsibrovusios į euro zoną?

- Ne, žinoma ne. Politikai nepakankamai įvertino 2008-ųjų krizės mastą. Tai nebuvo paprastas nuosmukis, o didelė finansų krizė.

- Po laiko lengva kalbėti, net tokiam ekspertui kaip Jūs.

- Galbūt. Bet finansų krizių patirtis rodo, kad tokiai krizei įveikti reikia daug metų. Teks taupyti, skausmingai prisitaikyti ir suvokti, kad tai tęsis ilgai. Europos politikai ir prezidentas Barackas Obama mėgino atgauti prarastą pasitikėjimą trumpalaikėmis konjunktūrinėmis programomis. Jie tik suteikė tuščių vilčių.

- Ką, Jūsų nuomone, neteisingai daro Europa?

- Europa privalo elgtis ryžtingiau. Įsiskolinimo problema vis didės. Bankai nesaugūs, kai kurios valstybės faktiškai nemokios. Be Graikijos, netrukus bus paliesta Portugalija, galbūt ir Airija. Laiko nebeturime.

- Juk šioms valstybėms padės Europos gelbėjimo fondas EFSF, politikų pastangomis padidintas iki 440 mlrd. eurų.

- Tai problemos neišspręs, nes nepakanka gelbėjimo priemonių. 440 mlrd. užteks gal tik iki metų pabaigos. Pusė jau numatyta Graikijai, Portugalijai, Airijai. O kur dar du drambliai - Ispanija ir Italija. Šių valstybių skolos siekia 2 trln. eurų. Jau dabar jos turi didelių mokumo sunkumų, joms gresia nelikvidumas, nes palūkanos, kurias jos turi mokėti už savo skolas, nuolat auga. Dar kartą sumažinti Italijos ir Ispanijos kredito reitingai. Reikia skubiai statyti apsauginę sieną aplink Ispaniją ir Italiją. Tai galima padaryti tik gerokai padidinus EFSF gelbėjimo fondą - ir per kelias savaites. Turime rengtis į karą su finansinių rinkų veikėjais...

- Mūsų skaičiavimais, fondas turėtų būti padidintas mažiausiai 2 trln. eurų.

- Iš kur gausime tiek pinigų? Jau 440 mlrd. eurų kone sugriovė koaliciją Berlyne. Matau tik vieną realią išeitį - finansinės konstrukcijos, padedant svertų sistemai ar garantijoms. Jas reikia sukurti vėliausiai iki G-20 viršūnių susitikimo lapkričio pradžioje.

- Jūs keliate paniką.

- Ne. Tik nemėgstu tuščiai kalbėti. Ir tai garantuoti privalo Vokietija. Kitaip euro zona gali subyrėti.

- Vokietija turi gelbėti Ispaniją ir Italiją, net Europą? Neįmanoma.

- Taip. Abi valstybės per didelės, kad jas būtų galima išgelbėti. Tačiau Vokietija taip pat per didelė, kad jai nepavyktų. Galų gale tik Vokietija gali išgelbėti euro zoną. Ar gali nepasisekti? Taip. Bet Vokietija privalo rizikuoti.

- Tai ir patarsite kanclerei Angelai Merkel? Rimtai?

- Suprantu politinį ir finansinį pavojų - vokiečiai jau iškeikė tingius graikus. Tik buvo pamiršta, kad Vokietijos įmonės eksportuoja savo gaminius į Graikiją ir teikia jai kreditus. Pinigai Graikijai gelbėti pirmiausia išgelbės vokiečių bankus ir vokiečių įmones.

- Negi manote, kad nemėgstanti rizikuoti Angela Merkel imsis tokios milžiniškos rizikos?

- Vokietija privalo parodyti savo vadovaujamąją galią. Jei ši valstybė veiks greitai ir pritars siūlymui padidinti gelbėjimo fondą iki 440 mlrd. eurų, ja paseks ir kitos valstybės. Alternatyvos nėra. Viskas priklauso nuo Vokietijos.

- Ar JAV daro didžiulį spaudimą Vokietijai? Pasaulio banko vadovas Robertas Zoelickas reikalauja, kad ji vadovautų, Barackas Obama net asmeniškai skambino A.Merkel.

- Taip. Amerikiečiai mano, kad šiuo metu Europa - tiksinti bomba. Žlugus Europai, JAV, kuri ir taip jau patiria naują, kad ir nedidelį nuosmukį, bus įtraukta į sūkurį, dėl to B.Obama gali pralaimėti rinkimus. Tiesiai sakant: gresia dešimties balų stiprumo drebėjimas.

- Buvo manoma, kad banko "Lehmann Brothers" bankrotas 2008 metais įžiebė finansinę krizę.

- Gresia pasaulinio finansinio žlugimo ir globalinės depresijos pavojus. Toks, koks buvo 1931 metais, kai iš didelio kracho išsirutuliojo gili depresija.

- Ar tai reiškia, kad ir Vokietijos kredito reitingas gali būti sumažintas?

- To atmesti negalima. Vokietija gali netekti savo AAA statuso. Kaip ir Prancūzija. Dabar svarbu pasirinkti mažesnę iš dviejų blogybių. Jei Vokietija imsis veiklos, yra šansų, kad pasiseks. Tada kelis mėnesius bus ramu. Ir taps įmanoma padėti Graikijai 50 proc. sumažinus jos skolą. Tada kitos valstybės galės imtis taupymo ar reformų. Taigi galima tikėtis, kad rinkos nurims.

- Sakoma, kad finansų rinkos žlugdo visas valstybes. Kodėl politikai, vyriausybės, prezidentai negali jų sustabdyti?

- Daug kuo galima kaltinti spekuliantus, didelės rizikos fondus ir piktus bankininkus bei jų išsišokimus. Bet ar jie sukėlė Graikijos krizę, ar jie kalti dėl Italijos prasiskolinimo? Ar finansų rinkos kaltos, kad toks idiotas kaip Silvio Berlusconi vadovauja vyriausybei? Taip, daug bankų ir draudimo kompanijų šiuo metu traukiasi iš Italijos ar Ispanijos taip sumažindami savo ir kartu atskirų investuotojų riziką. Tiesa ir tai, kad praleidome gerą progą sustabdyti bankus. Finansų rinkos reforma nepavyko.

- Bet valstybių ir vyriausybių vadovai, pirmą kartą susitikę 2008-ųjų lapkritį per pirmąjį G-20 viršūnių susitikimą Vašingtone, juk prisiekinėjo imtis reguliavimo.

- Taip, kiek vėliau B.Obama susitiko ir su 13 stambiausių bankininkų. Tuomet jis jiems pasakė: aš vienintelis stoviu tarp jūsų ir šakių mėšlui mėžti. Perkeltine prasme, jis turėjo omenyje valstiečių mėšlo šakes per prancūzų revoliuciją.

- Bankai buvo išgelbėti.

- Deja, nuo tada daugiau nieko nepadaryta, ir Europoje - taip pat. Tai siutina. Tebegyvuoja didieji bankai, o jų investicijų padaliniai spekuliuoja kaip anksčiau. Čia būtinos radikalios reformos. Pavyzdžiui, atskirti investicijų bankininkystę nuo urmo prekybos. Finansų gigantai, tokie kaip "Goldman Sachs" ar "Citigroup", turi būti sužlugdyti. Jų galybė kelia pavojų sistemai.

- Bet juk svarbu ne tik sąžiningumas ir pasitikėjimas, ne tik visuomeninė bankininkų atsakomybė? Svarbi laisvoji rinka. Kaip kadaise teigė ekonomistas Vilhelmas Roepke, laisvoji rinka - tai bendrasis moralinis skaitiklis.

- Ideologiją ir moralę palikčiau nuošalyje. Godumas, aistra rizikuoti neišnyks. Vis dėlto turėtume savęs paklausti, kokioje ekonomikos sistemoje norėtume gyventi ateityje. Angliškasis ir amerikietiškasis laisvojo galių žaidimo modelis nepasitvirtino. Skolų krizė rodo, kad pavojus gresia ir europiniam gerovės valstybės modeliui.

- Ar kapitalizmas griauna pats save?

- Ne. Bet praėjusiais metais, pirmiausia, JAV ir Europoje pajamos bei turtas labai persiskirstė - nuo skurdo prie turto, nuo darbo prie kapitalo, nuo atlyginimų prie pelno. Darbu pasiekta visuotinių pajamų dalis smarkiai sumažėjo, ypač JAV. Šiuo metu kaip tik vyksta milžiniško masto perdalijimas.

- Taigi, Karlas Marxas buvo teisus?

- Jo utopija buvo nesąmonė, dauguma jo prognozių - klaidingos. Bet atrodo, iš dalies K.Marxas buvo teisus. Juk yra rimtų ekonominių priežasčių nerimauti dėl šio perskirstymo. Turtingieji vartoja mažiau. Nė vienas milijardierius neišleidžia visų savo pinigų, bet vidutines pajamas turinčios šeimos dažniausiai išleidžia.

Jų vartojimas priklauso nuo pažangos. Bet jei jos, kaip dabar, turės mažiau pinigų, ekonomikos plėtra sustos. Firmos ims mažinti darbo vietas, nes mažės jų gaminių paklausa. Darbo vietų mažėjimas toliau mažins pajamas ir didins nelygybę.

- Bet turintieji skolų privalo taupyti. Tai galioja ir valstybėms. O ir Jūs reikalaujate konjunktūros paketų. Tai prieštarauja vienas kitam.

- Negalima taupyti iki mirties. Vokietija turi parengti naują konjunktūros programą. Europoje prasidės naujas nuosmukis. Kitais metais euro zonoje prognozuojamas 0,1 proc. augimas. Bet akivaizdu, kad vokiečiai nenori apie tai girdėti. Tai didžiulė klaida.

- Vokietijoje galioja skolinimą stabdantys įstatymai.

- Taip, reikia taupyti, bet vidutiniškai trejus penkerius metus. Vokiečiai baiminasi infliacijos. Ji padidės nuo 2 iki 2,5 proc., tačiau kitoms šalims gresia finansinis bankrotas. Jaučiu pagarbą istoriškai susiklosčiusiai vokiečių baimei, tačiau šiuo metu svarbu suvaldyti valstybių krizę. Bet Vokietija vis kartoja: ne, ne, ne. Nė viena šalis nėra sala. Vokietija taip pat ne.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"