TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar Lietuva taps Europos atliekų deginimo centru?

2012 04 20 7:06

Potencialūs investuotojai į šalies energetikos ūkį greičiausiai mato, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties puikiai tinka atliekoms vežti ir deginti. Jei taip atsitiks, Lietuvos žalieji prognozuoja, kad 2007 metais Vyriausybės patvirtintą valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą reiks išmesti į tą šiukšlių konteinerį. Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo nebereikės, nes visą nerūšiuotą srautą paims trys milžiniškos kogeneracinės elektrinės Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Nebereikės europinėmis ir biudžeto lėšomis finansuojamų programų, kurios skatina piliečius rūšiuoti atliekas. Nebereikės brangios rūšiavimo įrangos, rūpestis žmonių ekologiniu sąmoningumu atpuls savaime, o dalis atliekų perdirbimo pramonės įmonių iš viso gali sustoti.

Klaipėdoje pradėjus veikti šiukšlių deginimo gamyklai, pastačius naujas atliekų elektrines Kaune ir Vilniuje, investuotojas suomių kapitalo valdomas koncernas UAB "Fortum Heat Lietuva" pagal deklaruojamus jėgainių pajėgumus pretenduotų beveik į visą Lietuvoje susidarantį nerūšiuotą atliekų srautą. Investuotojai ir patys neslepia, kad esamų kiekių neužtektų, vadinasi, atliekos būtų importuojamos. Jei taip atsitiktų, mūsų kraštas rizikuoja tapti dideliu Europos šiukšlių deginimo centru, nes tokios šalys kaip Vokietija, Olandija uždaro sąvartynus ir savo atliekas stengiasi išvežti svetur.

Naudos šiukšles, vietinį ir atvežtinį biokurą

Didžiausias šiukšlių deginimo monstras turėtų išdygti Vilniuje. Investuotojai neslepia, kad katilai, kuriuos jie preliminariai numatė būsimoje jėgainėje, galės naudoti ir buitines atliekas. Dėl to fabrikas toks brangus - galimybė deginti atliekas sudaro 2/3 projekto vertės, o ji gali siekti beveik 700 mln. litų.

Pastatyta jėgainė pagamintų apie 110 MW (megavatų) šilumos energijos ir 50 MW elektros energijos. Planuojama, kad šalia Vilniaus šiluma ir elektra bus paverčiama arti pusės milijono tonų per metus įvairaus vadinamojo biokuro srautas.

Brangios technologijos, vertinant pagal palyginti nedidelį būsimos jėgainės galingumą, ir nemaži planuojami neva biokuro kiekiai aplinkosaugininkus bei žaliuosius privertė sunerimti, ar tik ne po biokuro - įvairių skiedrų ir kitų medžio atliekų - etikete bus planuojama deginti milžinišką buitinių šiukšlių kiekį? Pasirodo, nerimas buvo pagrįstas. Šiandien potencialūs investuotojai, suomių koncertas nebeslepia planų deginti atliekas. O kadangi tokio kiekio Vilniuje tiesiog nėra, gali tekti jas importuoti iš užsienio - Lenkijos, Vokietijos, Italijos.

Kilusius nuogąstavimus, iš kur investuotojai gaus tokį milžinišką įvairaus biokuro kiekį, nes Vilniaus regione tiek nesusidaro, UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žūta pakomentavo taip: esą 500 tūkst. tonų yra visas reikalingas kiekis. Tai ir buitinės atliekos, ir biokuras, ir durpės, ir sausas nuotekų dumblas. "Fortum" žiniomis, išrūšiuotų atliekų Vilniuje ir Vilniaus regione susidaro apie 230-240 tūkst. tonų per metus. Likusį kiekį galėtų sudaryti biokuras, durpės arba sausas nuotekų dumblas. Planuojama, kad Vilniaus regione esančių resursų visiškai užteks", - tikino V.Žūta. - "Fortum" planuoja kurui naudoti vietines šiukšles, vietinį ir atvežtinį biokurą."

Paklaustas, ar Lietuva nerizikuoja tapti Europos atliekų deginimo centru, nes didžiosios Vakarų šalys uždaro sąvartynus, V.Žūta atsakė, jog Europoje veikia per 400 tokio tipo jėgainių. Tokios planuojamos statyti ir Lietuvoje. Tarp jų - 130 Prancūzijoje, 70 - Vokietijoje, 30 - Švedijoje. "Tai tik įrodo, jog Europa jau seniai išsprendė šią problemą ir niekas dėl to klausimų nekelia. Baltijos šalyse kol kas nėra nė vienos tokio tipo jėgainės. Mes iki šiol buvome linkę šiukšles kaupti, o ne perdirbti. Klaipėdos jėgainė bus pirmoji Baltijos šalyse ir tai yra pažangus, naujas ir visiškai ekologiškas projektas", - sakė UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius.

Anot jo, šio projekto nauda itin didelė, nes pirmiausia sumažėja priklausomybė nuo dujų, pailgėja atliekų ir sąvartynų amžius, sumažėja poveikis aplinkai, nes sąvartynuose išsiskiriančios metano dujos yra daug pavojingesnės nei CO2. "Tai, jog vokiečiai uždraudė naudoti sąvartynus, tik įrodo, kad šiukšles reikia tvarkyti rūšiavimo ir deginimo būdu, o ne kaupti. Tai visiškai atitinka "Fortum" planus, - tęsė direktorius. - Be to, kokybiškai ir šiuolaikiškai deginti šiukšles yra saugu ir tai pats ekologiškiausias šiukšlių tvarkymo būdas, jį renkasi pačios švariausios pasaulio šalys." Tiesa, žalieji patikslino, jog pačioje Suomijoje atliekos nėra deginamos, tam priešinasi aplinkosaugos organizacijos.

Nišą mato po 2016 metų

Energetikos ekspertai taip pat kritikavo investuotojų planus, nes Vilniuje papildomi nauji šilumos gamybos pajėgumai nereikalingi, nes jų ir taip yra per daug, o papildoma konkurencija centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje neįmanoma, nes ji tik padidintų kainą buitiniams vartotojams. Paklaustas, ar "Fortum" padalinio Lietuvoje vadovas sutinka su tokiais ekspertų nuogąstavimais, V.Žūta atsakė, jog, "Fortum" žiniomis, Vilniuje nė vienas iš dabar esančių šilumos gamybos pajėgumų 2016 metais neatitiks jiems keliamų naujų reikalavimų. Dabar esančius pajėgumus reikia arba kapitaliai atnaujinti, arba statyti naujus. "Čia "Fortum" ir mato savo veiklos nišą", - teigė jis.

Ar Lietuva laidoja rūšiavimą?

Žinomas aplinkosaugos ekspertas, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos atstovas Artūras Daubaras, komentuodamas investuotojų planus, pirmiausia įžvelgia valstybinio lygio problemą. Dar 2007-aisiais Vyriausybė buvo patvirtinusi strateginį atliekų tvarkymo planą, kuriame buvo numatyti penki pagrindiniai prioritetai: prevencija; gaminių pakartotinis naudojimas; perdirbimas; kitoks atliekų naudojimas ir šalinimas. Atliekų šalinimas kaip tik ir numato jų deginimą. Tačiau tai tik penktas pagal svarbą prioritetas.

"Tokie atliekų kiekiai, apie kuriuos kalba investuotojai, leidžia manyti, jog turimas omenyje visas neišrūšiuotas buitinių atliekų srautas. Tuo metu deginimas pagal valstybinę strategiją turėtų būti paskutinis žingsnis, kai nebėra kur dėti atliekų. Tai pats primityviausias atliekų tvarkymo būdas. Jeigu visas buitinių atliekų srautas bus deginamas, vadinasi, valstybė atsisako savo pagrindinių prioritetų, vadinasi, nebus kuriamos jokios prielaidos tam, kad atliekos būtų rūšiuojamos, atrenkamos ir perdirbamos antrinės žaliavos", - sakė A.Daubaras.

"Kaip matome, "Fortum" jau nebesislepia, jie atvirai sako, kad degins atliekas ir ims visą įmanomą srautą. Jie teisingai pasakė, kad biokurą atsiveš, nes logistikos prasme Lietuvoje surinkti 500 tūkst. tonų įvairaus biologinės kilmės kuro yra per brangu", - tęsė žaliųjų atstovas. Prioritetas, anot jo, žaliųjų požiūriu, turėtų būti teikiamas vis dėlto rūšiavimui, o ne deginimui.

Įtarimų kelia ir "Fortum" teiginys, neva šimtus milijonų litų į atliekų deginimo įrenginius investavusi bendrovė, atsipirkimą ir pelną planuojanti gauti iš pinigus mokančių atliekų vežėjų, staiga pati ims pirkti biokurą - medienos atliekas bei kitą santykinai brangų kurą - ir jį pilti į atliekoms skirtus katilus. Gerokai labiau tikėtinas variantas, jog milžiniškai jėgainei trūkstamas atliekų kiekis bus importuojamas iš užsienio ir taip užsitikrinamos stabilios pajamos. Pasaulyje netrūksta pavyzdžių, kai užsienietiškas šiukšles degina kitų valstybių jėgainės - pavyzdžiui, Italija didelę dalį savo atliekų iki revoliucijos utilizuodavo Libijoje. Tiesa, šį verslą, anot Italijos prokurorų, kuruoja šios Pietų Europos valstybės mafija.

Teršalų tikimybės niekas neatšaukė

Kitas pavojus, svarstant panašius projektus su visuomenės atstovais, susijęs su teršalų šalinimu. Kai vyko diskusijos su visuomene dėl Klaipėdos šiukšlių deginimo gamyklos, viename internetiniame forume buvo pateikta tokia informacija apie Vokietijos patirtį: "Vokietijos "Termoselekt" atliekų deginimo gamykla nuo 1999 metų veikė išplėstinio testavimo režimu. Nuo 2004 metų buvo uždaryta. Gamykla buvo viena stambiausių buitinių atliekų deginimo gamyklų. Planuota, kad degins iki 225 tūkst. tonų atliekų per metus. Nors technologijos savininkė "Thermoselect" pateikiamoje informacijoje teigė, kad tokio tipo gamykla pajėgi visiškai sunaikinti dioksinus, furanus bei kitus žalingus teršalus, realybėje nei vienas šių teiginių nepasitvirtino - gamykla skleidė į aplinką dioksinus, furanus, sieros dioksidą, anglies monoksidą, vandenilio chloridą, vandenilio fluoridą, anglies dioksidą, gyvsidabrį, kadmį, talį ir kt. sunkiuosius metalus, viršydama leistinas taršos normas. Pirmąkart gamykla Karlsrūhėje buvo priversta laikinai užsidaryti 2000 metais, po nustatytų toksinių dujų išmetimų viršijant leistinas ribas, nustačius įtrūkimus, atsiradusius dėl aukštos temperatūros kameroje, bei vandens nuotekų užterštumą cianidais. Jau pirmaisiais veiklos metais buvo nustatyta, kad įrenginys nuolat naudoja avarinį dujų išleidimo vožtuvą, apie kurio egzistavimą gamyklos operatorius "pamiršo" paminėti reguliuojančioms ir visuomeninėms institucijoms projekto pristatymo metu."

Tuomet generalinis direktorius V.Žūta patikino, jog iš tikrųjų dioksinai ir furanai yra nuodingi, jeigu jų į žmogaus organizmą patenka daugiau nei leistina norma, t. y. iki 4 pg vienam žmogaus kūno masės kilogramui per parą. Tokios grėsmės Klaipėdos ir Lietuvos gyventojams esą nėra.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio atstovo A.Daubaro nuomone, šiuolaikinės technologijos leidžia išspręsti teršalų klausimą. Teoriškai tai įmanoma, tačiau labai brangu. "Kiek žinau iš Danijos pavyzdžių, brangiausiai kainuoja filtrai. Tos technologijos iš tikrųjų kainuoja daugiau nei pati įmonė - šimtus milijonų litų. Pavyzdžiui, Danijoje stovi milžiniški statiniai. Tačiau tik deklaruojama, kad tokie įrengimai gali sulaikyti teršalus. Jeigu tokie įrengimai bus pastatyti Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste, galime įsivaizduoti, kiek šiluma gali kainuoti vienam gyventojui. Pavyzdžiui, Danijoje kainų skirtumą, susidarantį dėl brangių technologijų, gyventojams kompensuoja savivaldybės. Jos prisiima šias išlaidas ir tai yra visiškai ne komercinis sprendimas", - kalbėjo A.Daubaras.

"Į klausimą, ar Lietuva nerizikuoja tapti Europos šiukšlių deginimo centru, kol kas vienareikšmiškai atsakyti negalima", - teigė aplinkosaugos ekspertas. Anot jo, pirmiausia reikia gerai žinoti, kokie įmanomi biokuro ir buitinių šiukšlių srautai yra Lietuvoje. Tačiau atmesti galimybės, kad jau netrukus į Vilnių suks šiukšlių pilni traukiniai iš Lenkijos, Vokietijos ir Italijos, o į Klaipėdą - laivai iš Švedijos bei Suomijos, taip pat negalima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"