TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar Lietuvai teks tobulinti Visagino AE reaktorių?

Būsimos Visagino atominės elektrinės (AE) Lietuvoje strateginis investuotojas - Japonijos koncernas "Hitachi" - siūlo Lietuvai trečiosios kartos 13 850 MW galios pažangų verdančio vandens reaktorių (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR). Ar Lietuvai siūloma technologija iš tikrųjų yra pažangiausia ir atitiks naujus saugos reikalavimus, kurie netrukus taps privalomi Europos Sąjungoje (ES)?

Praėjusių metų pabaigoje Energetikos ministerijos (EM) ir "Hitachi" atstovai pasirašė susitarimą dėl esminių Visagino AE koncesijos sutarties sąlygų. Įvykio išvakarėse EM išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad ABWR šiuo metu yra vienintelė pasaulyje eksploatuojama trečiosios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.

Tačiau "Hitachi" yra sukūrusi ir naujesnį - trečiosios plius kartos reaktorių ESBWR (angl. Economic Simplified Boiling Water Rreactor). Skelbiama, kad šis yra apsaugotas nuo galimų tyčinių didelių komercinių lėktuvų atakų, apsauginio sluoksnio lydymosi ir radiacinių pasekmių, pasižymi tobulesne apsauga nuo avarinių sutrikimų, patikimesniu aušinimo įrenginiu ir kitomis sistemomis, kurių Lietuvai siūloma ABWR technologija neturi.

Tiesa, ESBWR reaktorius gerokai brangesnis.

Naujesnės kartos - ESBWR - reaktorių pirkimo konkurso sąlygose nurodo ir naujas atomines elektrines ketinančios statyti Lenkijos ir Suomijos kompanijos.

Vakarų Europos branduolinę energetiką reguliuojančių institucijų asociacija (WENRA), kurios narė šiuo metu yra ir Lietuva, atsižvelgdama į Fukušimos avarijos analizę rengia naujas rekomendacijas, kurios turėtų būti paviešintos 2012 metų liepą. Kai kurių ekspertų nuomone, Lietuvos pasirinkta ABWR technologija šių rekomendacijų gali neatitikti, tokiu atveju Visagino AE siūlomą reaktorių reikėtų tobulinti.

Ar Lietuva pasirinko pakankamai pažangią ir saugią technologiją? Šiuos klausimus LŽ uždavė Visagino AE vadovybei, Valstybinės atominės saugos inspekcijos (VATESI) ir kitiems aukščiausiems užsienio bei Lietuvos pareigūnams, atsakingiems už branduolinę saugą.

Suomija pasirinko "Toshiba" reaktorius

Kaip LŽ aiškino Suomijos Radiacijos ir branduolinio saugumo centro generalinis direktorius Jukka Laaksonenas, Europos Komisija (EK) neturi saugumo reikalavimų atominėms elektrinėms ir Lietuvai nereikia jokio EK patvirtinimo dėl pasirinktos ABWR technologijos. "Saugumo reikalavimus greičiausiai nustatys pati Lietuvos Vyriausybė ir reguliuojanti organizacija VATESI", - aiškino J.Laaksonenas.

Pasak suomio, Europos nacionalinės branduolinio saugumo priežiūros institucijos aktyviai bendradarbiauja nustatydamos bendrus saugumo tikslus naujoms atominėms elektrinėms. "Jau pasiektas geras sutarimas dėl šių tikslų. Dėl "Hitachi" siūlomos ABWR technologijos nėra nustatyta jokių didesnių kliūčių, kurios prieštarautų europiniams saugumo reikalavimams. Tačiau detalų saugumo aprašą turėtų parengti VATESI", - LŽ teigė Suomijos branduolinės saugos vyriausiasis prižiūrėtojas.

LŽ klausė J.Laaksoneno, ar Suomija svarsto galimybę artimiausioje ateityje statyti aukščiausios technologijos - trečios plius kartos - reaktorius, pavyzdžiui, "GE-Hitachi" ESBWR, ar renkasi senesnę ABWR technologiją?

"Suomijoje abi atominės kompanijos, kurios turi Vyriausybės principinį sutikimą statyti naujas jėgaines, rimtai svarsto dėl į ABWR panašios - "Toshibos" siūlomos technologijos. Suomijos branduolinio saugumo priežiūros institucija apie ABWR saugumą pateikė tokią išvadą: ABWR yra verdančio vandens reaktorius, 1600 megavatų galios, sukurtas Japonijos "Toshiba-Westinghouse". Pirmoji "Toshiba" suprojektuota ABWR jėgainė (KK6) buvo pastatyta Kashiwasaki-Kariwa, Japonijoje, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, o netrukus pastatyta ir antroji (KK7). Pagal analogišką projektą buvo pastatyta Suomijos Hamaoka-5 jėgainė 2005 metų pradžioje. Be jau minėtų elektrinių, dar viena ABWR jėgainė veikia Japonijoje, dvi - statomos ir kelios yra projektavimo stadijos", - LŽ dėstė J.Laaksonenas.

Pasak jo, Suomijos Olkiluoto-4 jėgainės projektui "Toshiba- Westinghouse" išplėtojo referencinį bloką, kuris papildomai aprūpintas saugumo sistemomis, atsižvelgiant į Suomijos saugumo reikalavimus. Ši jėgainė turėtų dirbti 60 metų. "Projekto lygis atitinka aukščiausius standartus. Jo konstrukcija atitinka pagrindinius Suomijoje taikomus saugumo reikalavimus", - dėstė J.Laaksonenas.

Anot jo, ABWR reaktorius aprūpintas aktyviomis ir pasyviomis saugumo sistemomis, o kai kurie techniniai sprendimai dar reikalauja atidesnės analizės ir testų. "Mūsų nuomone, tai gali būti atlikta vėlesnėse licencijavimo stadijose tokiu būdu, kad atitiktų Suomijos vyriausybės nustatytus reikalavimus, kurie buvo patvirtinti 2008 metais", - tikino jis.

J.Laaksonenas teigė, kad visi Europos nacionaliniai reguliuotojai yra įsipareigoję siekti aukštų saugumo standartų naujai statomoms atominėms jėgainėms, ir Lietuvos VATESI nėra išimtis.

"Suomijos elektros kompanijos neanalizavo "Hitachi" ABWR reaktorių greičiausiai todėl, kad jie yra labai panašūs į "Toshiba" technologiją, kuri jau pasirinkta. Viena iš kompanijų taip pat vertina "GE-Hitachi" ESBWR reaktorių. Tačiau pagrindinis rūpestis kyla dėl to, jog kol kas nėra dirbančios jėgainės su tokiu reaktoriumi, ir tai teikia tam tikro neaiškumo, kaip ir visada, kai bet kurio tipo jėgainė statoma pirmą kartą", - LŽ aiškino J.Laaksonenas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad naujas jėgaines statančios kompanijos turi ribotus išteklius, todėl nėra praktiška nagrinėti visų pasaulyje egzistuojančių reaktorių technologijų ir jų tiekėjų pasiūlymų. "Susipažinti su konkrečiu atominės jėgainės modeliu reikia milžiniškų ir brangiai kainuojančių pastangų", - sakė Suomijos atominės saugos vadas.

J.Laaksonenas informavo LŽ, kad Suomijoje priimtas politinis sprendimas statyti dvi naujas atomines jėgaines, be jau šiuo metu statomos Olkiluoto-3. Pasak jo, kvietimą teikti paraiškas yra paskelbusi viena kompanija - "Fennovoima". Ji pasiūlymą pateikė dviem pardavėjams - "Areva" ir "Toshiba". Kita kompanija - TVO - šiuo metu rengiasi teikti paraišką daugiausia penkiems pardavėjams.

Reaktorių reikėtų tobulinti

VATESI viršininko pavaduotojas Michailas Demčenka, šiuo metu einantis šios tarnybos viršininko pareigas, LŽ sakė, kad VATESI, kaip WENRA narė, dalyvauja rengiant įvairius šios organizacijos dokumentus, juos analizuoja ir atsižvelgia į juos rengdama Lietuvos branduolinės saugos reglamentavimo sistemos dokumentus.

"Kad naujoji branduolinė elektrinė būtų pakankamai atspari didelio komercinio lėktuvo kritimo poveikiui, tai yra viena principinių VATESI nuostatų, kuri privalės būti įgyvendinta", - LŽ tikino M.Demčenka.

Pasak jo, naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje projektas VATESI dar nepateiktas, kadangi pareiškėjas dar nesikreipė į VATESI išduoti licenciją.

"VATESI pagrindinis uždavinys - įvertinti, ar projekto plėtojimo kompanijos pasirinkta ir pateikta licencijai reaktoriaus technologija atitinka branduolinės saugos reikalavimus, ir prižiūrėti, kad jų būtų laikomasi visais branduolinės elektrinės gyvavimo etapais", - pabrėžė M.Demčenka.

VATESI laikinasis vadovas LŽ patvirtino, kad WENRA iš tiesų 2010 metais išleido rekomendacijas naujų branduolinių elektrinių projektui. Juose WENRA nurodė bendro pobūdžio kokybinius saugos tikslus, siektinus projektuojant naujas branduolines elektrines.

"Pirminė analizė rodo, kad, atlikus reikiamus ABWR projekto patobulinimus, šis projektas atitiks WENRA saugos tikslus. Lyginti ABWR ir ESBWR technologijas nėra paprasta, ypač kai ESBWR technologija dar niekur nėra įgyvendinta ar bent sertifikuota. Teiginiai, kad reklamuojami nauji saugos sprendimai yra kur kas pranašesni už tuos, kurie turi didelę eksploatavimo patirtį, turėtų būti vertinami gana atsargiai", - aiškino M.Demčenka.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ES sukaupta nemažai licencijavimo bei priežiūros patirties, eksploatuojant verdančio vandens tipo reaktorių (BWR), prie kurių priskiriamas ir ABWR, nes tokio tipo reaktoriai eksploatuojami Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.

Į LŽ klausimą, ar "Hitachi" siūloma ABWR technologija atitiks naujuosius ES saugos reikalavimus, ar neiškils problemų licencijuojant šią technologiją Lietuvoje, M.Demčenka atsakė: "Bet koks Lietuvoje licencijuojamas projektas, kad gautų licenciją statybai, turės atitikti visus nacionalinius saugos reikalavimus ir WENRA saugos tikslus naujoms branduolinėms elektrinėms bei kitus saugos reikalavimus atitinkamos kartos reaktoriams, jeigu ES nuspręs juos priimti. Jei dėl to reikės tobulinti projektą, tokie patobulinimai turės būti padaryti."

EK išvada - dar šiais metais?

UAB Visagino atominė elektrinė generalinis direktorius Rimantas Vaitkus LŽ tikino, kad šiuo metu tiesiogiai bendraujama su EK dėl įvairių Visagino AE projekto klausimų. Pasak jo, planuojama, kad EK išvadą dėl Visagino AE projekto pateiks dar šiais metais.

"ABWR reaktoriai turi įdiegtas visas būtinas priemones sunkiųjų avarijų valdymui bei būtinas apsaugas nuo radiacinių padarinių ir kitų avarinių sutrikimų. Lietuvai siūlomas ABWR reaktorius turės sustiprintą apsauginį kevalą ir kitų techninių bei organizacinių priemonių, atitinkančių visus normatyvinius reikalavimus, keliamus reaktoriaus apsaugai nuo lėktuvo kritimo. Taigi teiginys, kad Lietuvai siūloma ABWR technologija neturi pakankamai įdiegtų apsaugos priemonių, yra neteisingas. ESBWR technologija, turinti tikrai gerą teorinį pagrindimą (šiuo metu vis dar vyksta jos sertifikavimo procesas, kurį nuo 2005 metų atlieka JAV branduolinės energetikos reguliatorius NRC), vis dėlto dar nėra išbandyta praktikoje", - pažymėjo R.Vaitkus.

Pasak jo, NRC įvardijo ABWR reaktorių kaip pažangiausią ir saugiausią šiuo metu rinkoje esančią technologiją, kurios saugos lygis didesnis už griežčiausius saugai ir saugos užtikrinimui keliamus reikalavimus. "Yra atliktas ABWR technologijos atitikties EUR (European Utility Requirements) reikalavimams įvertinimas ir ABWR technologija pripažinta atitinkanti šiuolaikiniams reaktoriams keliamus reikalavimus. Europos branduolinių elektrinių operatorių visuomeninė organizacija (EUR) yra iškėlusi bendruosius reikalavimus branduolinėms technologijoms, tačiau šie reikalavimai nėra privalomi", - LŽ aiškino R.Vaitkus.

Praėjusių metų rudenį LŽ citavo užsienio žiniasklaidos pranešimus, kad Lietuvoje gali atsirasti ABWR tipo reaktorius, gamintas JAV statomai atominei elektrinei (vadinamasis Pietų Teksaso projektas). Šis užsakymas buvo anuliuotas kovo mėnesį, iš karto po tragedijos Fukušimoje.

Šiuo metu, kaip teigiama, Pietų Teksaso jėgainėje ketinama įdiegti naujausią "Hitachi" ir GE produktą - šį rudenį JAV Atominio reguliavimo komisijos sertifikuotą trečios kartos plius reaktorių ESBWR.

Prielaidos, kad "Hitachi" siūlo Lietuvai "laisvą" reaktorių, kuris buvo pradėtas gaminti iki pavasarį Japoniją sukrėtusios Fukušimos tragedijos, ir kurio po to atsisakė kiti pirkėjai, VAE vadovai LŽ nei patvirtino, nei paneigė.

Skaičiai

Šiuo metu pasaulyje statomi 4 ABWR reaktoriai: 2 Japonijoje (Shimane-3 ir Ohma-1) ir 2 Taivanyje (Lungmen-1 ir 2).

Šaltinis: TATENA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"