TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar pamatuotas VAE šalininkų optimizmas?

2012 04 30 6:04

Lietuva, Latvija ir Estija visus savo energijos poreikius ateityje galėtų tenkinti naudodama vien tik atsinaujinančius energijos išteklius.

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius mano, kad kiekvienai valstybei reikėtų siekti teigiamo elektros energijos eksporto ir importo balanso. "Tačiau tokia siekiamybė negali pateisinti investicijų į ekonomiškai žalingus projektus, nes priklausomybę nuo energijos išteklių tiekėjų paverstume dar didesne priklausomybe nuo užsienio kreditorių", - perspėja jis.

M.Nagevičius ir LŽ kalbėjosi apie būsimosios Visagino atominės elektrinės galimą naudą ir žalą.

Finansinių ir technologinių nesėkmių rizika

- Norėtume užduoti "paprastą" klausimą: ar, jūsų nuomone, Lietuvai reikalinga atominė elektrinė?

- Lietuvai atominė elektrinė būtų reikalinga, jei mes neturėtumėme kitų alternatyvių elektros energijos vartotojų aprūpinimo elektra galimybių, jeigu priklausytume tik nuo Rusijos energijos tiekėjų valios, jeigu energijos atominėje elektrinėje visos elektros gamybos sąnaudos būtų mažesnės nei numatoma rinkos kaina arba jeigu elektrinė būtų statoma privačių investuotojų, prisiimančių visą riziką už galimas finansines ar technologines nesėkmes.

Dabar nė viena šių sąlygų nėra išpildyta.

Nutiesę elektros tiltus į Skandinaviją ir Lenkiją mes turėsime puikią alternatyvą elektros importui iš Rytų. Pastatę suskystintų dujų terminalą galėsime importuoti dėl skalūninių dujų gamybos plėtros pingančias gamtines dujas ir jas degindami Lietuvos šiluminėse elektrinėse (kurių galių turime perteklių) generuoti savo elektros energiją, jei mums tai apsimokės. O vis tobulėjančios ir pingančios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių technologijos kraštui leis per ateinančius 20-30 metų patenkinti visus Lietuvos elektros energijos poreikius iš vietos išteklių.

Energetikos ministerijos teikiama informacija visiškai nepaneigia žinomų Lietuvos ekonomistų prognozių, kad elektros, gaminamos Visagino atominėje elektrinėje (VAE) savikaina, į ją įtraukus nuosavo kapitalo sąnaudas, gerokai viršys 30 centų už kilovatvalandę (ct/kWh ) ribą.

Tuo metu Skandinavijos rinkoje, prie kurios mes artimiausiu metu visiškai prisijungsime, 2025 metais, kaip prognozuoja Danijos energetikos agentūra, elektros energijos kaina turėtų būti apie 18 ct/kWh.

Beje, į paminėtą elektros energijos savikainą neįtrauktos išlaidos keliams stiprinti, kuriais sunkiasvoriai VAE statybos kroviniai bus gabenami iš Klaipėdos iki Visagino. Neįtrauktos ir sąnaudos elektrinės apsaugai, atominės energetikos objektus prižiūrinčioms valstybinėms institucijoms išlaikyti, draudimui nuo visų galimų avarijos AE pasekmių ir t. t.

Teigiama, kad į savikainą įtrauktas lėšų elektrinės uždarymui ir radioaktyvių atliekų ilgaamžiam laidojimui kaupimas. Bet tai, kad AE projekto plėtotojai negali įvardyti, kokios absoliučia verte šios išlaidos turėtų būti, kelia abejonių, ar numatoma kaupti pakankamo dydžio atominės elektrinės uždarymo fondą.

Kodėl japonams nereikia akcijų?

- Skelbiama, kad atominės elektrinės strateginis investuotojas yra "Hitachi" kompanija, ir neva jau jos dalyvavimas projekte rodo, kad šis projektas "teisingas". Ar jis bus pelningas?

- Realiai "Hitachi" "strateginiu investuotoju" pavadinta, švelniai tariant, netiksliai. "Hitachi" šiame projekte yra įrangos tiekėjas ir rangovas, siekiantis, kad numatomi jo, kaip santykinai smulkaus elektrinės akcininko, nuostoliai neviršytų pelno iš įrangos pardavimo ir statybos. Būtent dėl šios priežasties "Hitachi" taip vengia didinti savo VAE akcijų dalį.

Jeigu projektas būtų tikrai pelningas, potencialūs akcininkai konkuruotų tarpusavyje dėl didesnio akcijų kiekio, o ne kalbintų kitus akcininkus prisiimti didesnės elektrinės dalies valdymą.

- Tačiau nepaneigsite, kad VAE statyba bus naudinga šiam regionui? 

- Atominės elektrinės naudą galima būtų įžiūrėti tuo požiūriu, kad statant šią elektrinę į Visagino regioną bus pritrauktos didelės investicijos, dalis atominės elektrinės įrengimo sąnaudų be abejo teks Lietuvos statybos, statybinių medžiagų gamybos, užsienio specialistų aptarnavimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Šios naudos negaus arba gaus kur kas mažesnę Latvija ir Estija, kurios vis dar aiškiai nedeklaravo savo pasitraukimo iš projekto.

Kita vertus, ateinantiems 60 metų koncentravus elektros gamybą VAE ir nukreipus šio projekto įgyvendinimui visus finansinius ir žmogiškuosius Lietuvos energetikos sektoriaus išteklius, labai apribotume galimybę mūsų krašte plėtoti atsinaujinančią energetiką. Net didžiausi atominės energetikos simpatikai neginčija fakto, kad plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką į nacionalinę ekonomiką "grįžta" gerokai didesnė dalis investicijų, be to, kuriamos ne laikinos, bet nuolatinės darbo vietos, kaupiama patirtis, kurią galima panaudoti vėliau.

Taigi ir čia Lietuva, pasirinkusi atominės energetikos plėtojimo planą, daugiau praloštų nei išloštų.

Kas suskaičiavo energijos deficitą?

- Jeigu referendume Lietuvos piliečiai nuspręstų nepritarti atominės energetikos plėtrai, ar be VAE galėtume ištrūkti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos? Kuo padengtume apie 10 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos trūkumą, kuris, kaip teigiama, susidarys mūsų regione 2020 metais?

- Pirmiausia, visiškai neaišku, kaip energetikos strategijos projekte atsirado tas skaičius - 10,5 TWh. Nei vienas Lietuvos mokslininkas ar energetikos specialistas kol kas neprisipažino suskaičiavęs tokį didelį elektros energijos trūkumą Baltijos šalims. Eurostato duomenimis 2010 metais Baltijos valstybės visos drauge importavo 3,58 TWh elektros daugiau nei eksportavo.

Estija 2016 metais įsipareigojo uždaryti senas aplinkosauginių normų neatitinkančias skalūnais kūrenamas elektrines, tačiau jau pradėjo statyti vieną iš dviejų planuojamų naujų 600 MW bendros galios skalūnais kūrenamų elektrinės blokų.

Lietuva šiemet numato pradėti eksploatuoti 455 MW galios Elektrėnų elektrinės 9-ąjį bloką.

Latvijos vyriausybė patvirtino planą pastatyti 400 MW galios akmens anglimis kūrenamą elektrinę Liepojoje.

2010-aisiais Baltijos valstybės oficialiai Europos Komisijai įsipareigojo iki 2020 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių mažiausiai 5,55 TWh.

Pastaruosius trejus metus bendras elektros vartojimas Lietuvoje, neskaitant elektros energijos suvartojimo Kruonio HAE, dėl augančio energijos vartojimo efektyvumo ir gyventojų emigracijos krenta. Panaši padėtis dabar ir Latvijoje bei Estijoje. Todėl strategijos rengėjai turėtų kaip nors pagrįsti tokį didelį numatomą elektros energijos trūkumą, prognozuojamą 2020 metams.

Bet kuriuo atveju tiek Lietuva, tiek Latvija ir Estija visus savo energijos poreikius ateityje visiškai gali tenkinti naudodamos vien tik atsinaujinančius energijos išteklius. Šių metų pradžioje atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų ir energetikos specialistų pareiškime "Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę" deklaruota, kad atsinaujinančių energijos išteklių potencialas gerokai viršija Lietuvos elektros ir šilumos poreikius.

Palyginkime: pavyzdžiui, Danijos sostinėje stovinčią "Avedore2" biokuru kūrenamą 575 MW galios kogeneracinę elektrinę, kurią pastatyti jos operatoriui - kompanijai DONG - kainavo 2,8 mlrd. litų, t. y. kur kas mažiau, nei dabar mes planuojame investuoti į Lietuvai priklausančią 460 MW galios dalį Visagino atominėje elektrinėje.

Tokią elektrinę pastačius prie Vilniaus ar Kauno - jos gamybos sąnaudos be kapitalo sąnaudų nesiektų 10 ct/kWh, be to, centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams užtikrintų pigesnę šilumą. Taigi alternatyvų atominės elektrinės projektui tikrai galima būtų nesunkiai rasti.

Nuo tiekėjų spąstų - į kreditorių spąstus

- Didžiųjų Lietuvos energetikos įmonių vadovai tvirtina, kad daugiau "laimi" valstybė, turinti savus generacinius pajėgumus, nei ta, kuri jų neturi, bet gali importuoti elektros energiją iš įvairių šaltinių. Kaip manote, ar mažai Lietuvai tikrai būtina visą naudojamą elektros energiją pasigaminti pačiai?

- Kiekvienai valstybei reikėtų siekti teigiamo eksporto-importo balanso. Tačiau tokia siekiamybė negali pateisinti investicijų į ekonomiškai žalingus projektus, nes tokiu atveju priklausomybę nuo energijos išteklių tiekėjų paverstume dar didesne priklausomybe nuo užsienio kreditorių.

Lietuvos tikslas turėtų būti - mažinti energijos išteklių importą, pereinant prie savo atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, ir atliekant makroekonominę sąnaudų-naudos analizę ieškoti būdų kaip šį tikslą pasiekti Lietuvos ekonomikai daugiausia naudos duodančiu būdu.

Neracionalūs skaičiai

- Vienoje televizijos laidoje gana aštriai susikirtote su VAE vadovu Rimantu Vaitkumi dėl būsimos jėgainės projekto ekonominio pagrindimo. Teigėte, jog viešai teikiami skaičiai apie jėgainės kainą, joje gaminamos elektros savikainą bei terminus, kuriais numatoma grąžinti statyboms pasiskolintas lėšas, remiasi pernelyg optimistiniu scenarijumi, neva VAE visą laiką dirbs 100 proc. pajėgumu. Kuo grindžiate tokius teiginius?

- Tikrai neturiu nieko asmeniškai prieš gerbiamą R.Vaitkų. Jis yra profesionalus projekto vadovas, gerai vykdantis savo užduotį - pastatyti atominę elektrinę. Tačiau stebėdamas VAE projektą iš šalies niekaip negaliu atsikratyti jausmo, kad noras jį įgyvendinti kertasi su racionalumu. Šio projekto ekonominius rodiklius bandoma "pritempti" prie norimo tikslo, o ne tikslą pasirinkti, atsižvelgiant į objektyvius rodiklius.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad elektrinė dirbs visa galia 11 mėnesių per metus, nors visų pasaulyje 2001-2010 veikusių ABWR reaktorių dešimtmečio veiklos galios išnaudojimo metinis vidurkis, pateikiamas Tarptautinės atominės energetikos agentūros, yra tik 61,2 procento. Arba optimistiškai vertinama, kad atominė elektrinė bus pastatyta per 5 metus, tiksliai pagal biudžetą, suprognozuotą beveik prieš dešimtmetį. O juk kiekvieni metai statybos vėlavimo pridės beveik po 1 ct/kWh. Yra ir kitų, smulkesnių abejonių keliančių detalių šiame projekte. 

Net ir priimant tokias optimistines prielaidas lengva suskaičiuoti: norint, kad nuosavo kapitalo investicijų vidinė grąžos norma siektų bent 10 proc., elektros kaina rinkoje turėtų siekti bent 25-27 ct/kWh. Tačiau bandant apie tai diskutuoti, iš kitos pusės trykšta tik pyktis, o noro apsisaugoti nuo klaidų pasigendame.

Neseniai perskaičiau garsaus JAV profesoriaus vadybos konsultanto Sydney Finkelsteino knygą "Kodėl žlunga šaunūs vadovai?". Savo veikalą autorius apibendrina taip: "Pasirodo, didžiausi vadovai žlunga, kai jie: nusprendžia ignoruoti inovacijas ir pokyčius, neįvertina konkurencijos, puikiai realizuoja klaidingą viziją, prisiriša prie iškreipto realybės vertinimo, ignoruoja gyvybiškai svarbią informaciją, pernelyg susitapatina su kompanija, šalina iš savo kelio visus, kurie nėra 100 proc. už juos."

Ar tai nieko neprimena?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"