TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ar pensijų prašysime savo vaikų?

2010 05 24 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Keisti dabartinę valstybinio socialinio draudimo sistemą būtina. Tačiau sumanymas, iš esmės sugriovus "Sodros" sistemą, rūpinimąsi senatvės sulaukusiais tėvais užkrauti ant jų vaikų pečių ekonomikos ekspertams nepriimtinas.

Žmogaus pajamas senatvėje turėtų užtikrinti keli šaltiniai: jo sutaupytos lėšos, šeimos narių parama, galbūt atlygis už dalinį darbą, kai dirbama ne visą darbo dieną, taip pat labdara ir valstybės išmokos. Pastarosios turėtų likti tik antrame plane. Žmonės galėtų dirbti tol, kol leistų sveikta. Taip kalbėjo Helsinkio tarptautinės ekonominės teisės instituto tyrėjas Oskari Jurikkala per Laisvosios rinkos instituto (LLRI) organizuotą diskusiją dėl galimos socialinio draudimo sistemos pertvarkos vizijos panaikinus dabartinį valstybinį socialinį draudimą.

Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, Lietuvoje dabartinė "Sodros" sistema privedė prie to, kad tėvai išlaiko vaikus. Mat šie, turėdami darbus ir sukūrę šeimas, iš viešnagės jų namuose grįžta pilnais krepšiais. Tuo metu LLRI siūlo priešingai - iš pagrindų keisti "Sodros" sistemą, kad senatvės sulaukusiais tėvais privalėtų rūpintis jų atžalos.

"Sodra" taps per brangi

Suomijos ekspertas O.Jurikkala per diskusiją teigė, jog valstybės monopolija suteikiant žmogui saugumą senatvėje yra problema, o ne jos sprendimas. Anot tyrėjo, prie tobulesnės sistemos reikia pereiti sąmoningai ir kryptingai, nes delsiant dabartinė sistema sužlugs pati. Ji, kaip pažymėjo O.Jurikkala, neskatina žmogaus prisiimti atsakomybės už save, o pasekmės esą kalba pačios. Suomijos eksperto žodžiais, Europos valstybėse nebeužtenka pakoreguoti valstybinio socialinio draudimo sistemų, todėl į problemą reikia pažiūrėti kūrybiškiau. Neva tokia socialinio draudimo sistema kaip "Sodra" veikia puikiai tik pirmais metais, kai yra sukuriama, o vėliau ji vis labiau brangsta. "Europoje dabar visi nori reformuoti tokią sistemą, bet politikai per mažai diskutuoja, kaip tai būtų galima padaryti. Vieninteliai priimami sprendimai - įmokų didinimas ir pensinio amžiaus ilginimas", - konstatavo jis.

LLRI prezidentė R.Vainienė sakė, kad motyvacija dalyvauti dabartinėje socialinio draudimo sistemoje, kuri yra paini ir nepagrįsta jokiais ekonominiais pagrindais, labai maža. "Ji sudaro iliuziją, jog senatvėje būsime aprūpinti. Tačiau kuo toliau, tuo labiau visi - tiek politikai, tiek ekspertai - suvokia, kad ši valstybinė socialinio draudimo sistema mūsų negelbės. Ją būtina keisti", - aiškino R.Vainienė.

LLRI ragina valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų įvykių prigimtį padaryti skaidrią ir draudiminiams įvykiams taikyti privatų draudimą, kitiems įvykiams - kaupimą. Valstybės šalpa esą turi būti teikiama kryptingai ir taikliai - tik tiems, kurie stokoja pajamų gyventi.

Siūlo taisyti esamą sistemą

Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis mano, jog reikia ne iš pagrindų keisti socialinio draudimo sistemą, o ieškoti priemonių, kaip ją tobulinti, ir taisyti klaidas. Pasak specialisto, siūloma sistema užkrautų jauniems žmonėms finansinę naštą rūpintis tėvais, tad jie vargu ar dėl to džiaugtųsi. R.Kuodis užsiminė, kad jam irgi "būtų įdomu pamatyti, kaip tokia sistema veiktų ir kiek visuomenės narių išskerstų vienas kitą".

"Įsivaizduokite, kiekvieno mėnesio pirmą dieną tėvas ar motina skambintų savo vaikui ir prašytų atsiųsti jiems priklausančius 800 ar 1000 litų. Siūlomoje metodikoje yra gražių iliuzinių dalykų, tokių kaip rūpinimasis vienas kitu, - neva sutikęs kaimyną turi jo paklausti, ar šis sotus, o jei ne - įpilti lėkštę sriubos" - kalbėjo ekonomistas.

"Tarkime, pasakome pensininkams: "Nuo rytdienos valstybė nebemokės pensijų, o jumis pasirūpins vaikai." Tokia sistema paremta prielaida, kad žmonės yra labai sąmoningi ir patys sugebės susitvarkyti. Tuomet jų nebūtina, kaip siūlote, informuoti ar mokyti, kaip tvarkyti finansus. Nereikės ir gelbėjimo priemonių, kai žmonės prisipirks, pavyzdžiui, "Enron" (žlugusi didžiausia JAV energetikos bendrovė - aut.) akcijų arba Graikijos obligacijų ir liks "ant ledo", - samprotavo jis.

R.Kuodžio nuomone, Lietuvai puikiausiai tiktų švediškas socialinis modelis, kai nėra skatinama eiti anksti į pensiją. Pasak ekonomisto, žmonėms turėtų būti sudarytos sąlygos kuo ilgiau dirbti, nes tada jie ir į savo individualias sąskaitas daugiau sumokės, ir pensijas gaus didesnes. Esą kol asmuo dirba, pensijos nereikėtų mokėti. R.Kuodžio galva, apskritai galima atsisakyti pensinio amžiaus ribos, palikti tai kaip asmeninį žmogaus sprendimą.

Priklausytų nuo vaikų gerovės

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis tvirtino, kad būtų socialiai neteisinga, jei gyventojų pensijos priklausytų nuo to, kaip sekasi arba nesiseka jų atžaloms. Be to, vargu ar vaikų įpareigojimas išlaikyti senyvus tėvus galėtų skatinti juos pačius gimdyti daugiau vaikų dėl keliais procentais didesnės pensijos.

"Manyčiau, kiekvieno žmogaus pensija turėtų priklausyti nuo to, ką jis įdėjo į krašto kūrimą būdamas darbingo amžiaus. Jei dirbo geriau mokamą darbą, vadinasi, daugiau ir prisidėjo prie valstybės plėtros. Taigi žmogaus pensija turi priklausyti nuo buvusio uždarbio, o ne nuo to, kaip sekasi ar nesiseka jo vaikams. Vaikams gali nesisekti, jie gali ir emigruoti", - dėstė T.Medaiskis.

Socialinių mokslų daktaras pažymėjo, kad sistema ydinga ir dėl to, kad turtingesnių tėvų vaikai, įgiję gerą išsilavinimą, uždirbtų daugiau, todėl puikiai galėtų išlaikyti savo tėvus, o neturtingesnių tėvų atžalos uždirbtų nedaug ir savo tėvus pasmerktų skurdui.

Ekonomistė Guoda Azguridienė pažymėjo, kad ekonomika mūsų šalyje dar nesukurta: vaikai kol kas nepaveldi iš tėvų nei verslo, nei įmonių. Anot ekonomistės, būtent ši karta, mokėdama dvigubus mokesčius, kuria ekonominį pagrindą. "Kodėl vokiečiai tik pasipurtė per krizę ir vėl perka? Todėl, kad jie turi turto, o mes dar nieko neturime. Lietuvoje visi gyvena šia diena: gavau atlyginimą ar pensiją - turiu iš ko gyventi, negavau - neturiu. Šioje vietoje ekonomika yra svarbiau negu gera socialinė rūpyba. Todėl mes niekada jos neturėsime, jei nebus stabilios ekonomikos, kuri ir aprūpina pinigais", - aiškino ekonomistė.

Bus tik blogiau

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė priminė sunkią dabartinę Valstybinio socialinio fondo padėtį. Ji pabrėžė, kad kitų metų "Sodros" biudžeto deficitas gali siekti daugiau kaip 2 mlrd. litų. Ji pripažino, kad planuojant kitų metų biudžetų projektus gali būti neįvykdytas valdžios pažadas pervedimus į privačius pensijų fondus sugrąžinti į buvusį lygį. Pernai Seimas Vyriausybės siūlymu "Sodros" pervedimus į privačius antrosios pakopos pensijų fondus sumažino nuo 5,5 proc. iki 2 procentų. Nuo 2011-ųjų žadėta šiuos atskaitymus grąžinti į buvusį lygį (5,5 proc.). 2012-2014 metais jie turėtų padidėti iki 6 proc., o vėliau vėl būtų 5,5 procento. Tačiau A.Morkūnienė įspėjo - esama grėsmės, jog bus atsisakyta vykdyti šį pažadą. Pasak viceministrės, jei būtų laikomasi pažado pervedimus į privačius pensijų kaupimo fondus nuo 2011 metų sugrąžinti į buvusį lygį, "Sodrai" tai kainuotų apie 900 mln. litų. "Žiūrima į tuos skaičius ir gąsdinamasi", - teigė A.Morkūnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"