TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Arenas statėme kaip šventoves

2011 08 31 0:00
Naujoji "Žalgirio" arena ne tik patogi žiūrovams, iš jos atsiveria puiki gamtos ir miesto panorama.
Petro Malūko nuotrauka

Šią vasarą Klaipėdoje ir Kaune duris atvėrė dvi visiškai naujos sporto arenos, kuriose prasidėjo Europos vyrų krepšinio čempionato kovos. Didžiausia jų - Kauno "Žalgirio" arena jau spėjo užburti savo lankytojus ne tik patogumu ir jaukumu, bet ir unikaliais inžineriniais sprendimais.

Bendrovės "Vėtrūna" vadovai ir kolektyvas prisipažįsta, jog statydami Kauno bei Klaipėdos arenas paliko jose dalį savęs, dirbo su meile ir didele atsakomybe, nes norėjo pasiekti geriausią rezultatą.

Apžvelgti ir prisiminti vienas didžiausių Lietuvos istorijoje arenų statybas "Lietuvos žinios" paprašė statybų bendrovės "Vėtrūna" savininką Vytautą Banį.

- Jūsų įmonė pastatė naująsias Kauno ir Klaipėdos arenas. Kuo jums, kaip statybininkams, svarbūs ir ypatingi šie objektai?

- Iš tikrųjų mes džiaugiamės, kad teko tokia didelė garbė ir atsakomybė statyti tokius objektus ypač svarbiu Lietuvai laikotarpiu. Teko žiūrėti televizijos laidą, kurioje prezidentas Valdas Adamkus prisimena 1939 metais vykusį arenos atidarymą. Kokios euforijos buvo apimta visa Lietuva, kai mūsų krepšininkai tuomet iškovojo Europos čempionų medalius. Tikimės, jog ir šiais metais istorija pasikartos.

Kai mūrijome kapsules, pažadėjome, kad tikrai pastatysime, ir savo žodį ištesėjome. Mums, kaip bendrovei "Vėtrūna", kaip jos komandos nariams, šios arenos reiškia labai daug. Šiandien drąsiai galime pasakyti, jog tapome istorijos dalimi. Mes prisidėjome prie šalies populiarinimo tuo laikotarpiu, kai vyksta Europos vyrų krepšinio čempionatas, ir daugeliui metų į priekį.

Lietuvai reikėjo arenų

- Juk buvo daug aimanų ir priekaištų, neva kam Lietuvai reikia tiek arenų, kas jas vėliau išlaikys? Galbūt vertėjo pastatyti laikinas, kaip daroma, pavyzdžiui, rengiantis Londono olimpiadai, juk būtų buvę daug pigiau?

- Lyginti Lietuvą ir Londoną - tikrai būtų neteisinga. Užsienyje yra populiarios įvairios sporto šakos, ne tik krepšinis, ten nuo seno įrengtos reikalingos sporto bazės, todėl olimpinėms žaidynėms statomos laikinos arenos. Žinoma, tokie statiniai būtų pigesni, bet po žaidynių jie išmontuojami. Tačiau mums Lietuvoje trūko modernių didelių sporto bazių. Turėjome 1939 metais pastatytą Kauno sporto halę, kuri buvo naudojama iki šių dienų. Vilniuje turėjome sporto rūmus, 2004 metais buvo atidaryta "Siemens" arena. Vėliau arenos iškilo Šiauliuose, Panevėžyje ir jos puikiai šiandien džiugina savo miestų ir regionų gyventojus. Dabar puikias arenas turės Klaipėda, Alytus, Kaunas.

Džiugu, kad šiuo metu Lietuvoje turime unikalias sąlygas rengti koncertus, šventes bei siekti gerų sporto rezultatų. O kai geros sąlygos - rezultatai turėtų būti neblogi, juk namų sienos visuomet padeda.

- Kaip vertinate piktą kritiką jums. Kažkas sekmadienį nerado dirbančių darbininkų, kažkas kritikavo už lėtą darbų tempą. Ar jums tai padėjo, ar pakenkė?

- Visuomet stengėmės išgirsti kritiką. Gal tada ir dirbti lengviau. Žinote, jei kritikuoja, vadinasi, rūpi. Skeptikai sakė, kad mes nepastatysime, kad nesugebėsime. Gal tai tam tikra konkurencinė kova, gal saviraiškos būdas, gal nuomonė. Vėliau tos nuomonės keitėsi. Mes visas jas gerbiame.

Buvo ir tokių pamąstymų: "Ar galima už tokius mažus pinigus pastatyti kokį didelį statinį." Juk anksčiau skeptikai lygiai taip pat abejojo, ar apskritai įmanoma Lietuvoje surengti Europos krepšinio čempionatą. Bet mes matome, jog šiandien čempionatas jau yra realybė. Tokių pat abejonių buvo ir prieš 72 metus, kai Lietuva statė pirmąją areną. Tačiau mūsų valstybė, kaip ir prieš septynis dešimtmečius, sugebėjo puikiai pasiruošti Europos krepšinio čempionatui, o pirmą kartą - netgi laimėti jį. Mes seniai sakėme: gyvenkime kantriai ir ramiai, ir viskas bus gerai, Lietuvoje čempionatas tikrai įvyks, ruoškitės pergalėms. Taip ir atsitiko.

Siekėme tik geriausio rezultato

- Liaudyje sakoma: jeigu statai namą su meile - jis ilgiau stovi ir padeda šeimininkams. Ar pakankamai meilės įdėjote į abi arenas, ar statėte kaip sau?

- Galiu drąsiai ir atsakingai pasakyti, kad statėme su meile, kaip sau. Žinoma, darbinės įtampos, aštrių gamybinių klausimų, kaip ir renčiant bet kurį kitą namą, atsiranda. Tačiau ir užsakovai, ir techniniai prižiūrėtojai - visi darbus atliko kruopščiai, lyg statydami sau. O kada statai kaip sau, su meile, norisi viską padaryti kokybiškai. Galbūt todėl ir buvo kelis kartus nukeltos atidarymo datos, nes visi siekėme geriausio rezultato, buvome maksimaliai susikaupę ir tuo pat metu degėme noru viską atlikti laiku. Aš manau, jog mums tikrai pavyko.

- Ką norėtumėte padaryti kitaip, galbūt geriau?

- Man neretai užduoda tokį klausimą, tačiau galiu atsakyti trumpai: nieko kitaip nedaryčiau. Abi arenos buvo planuojamos ilgaamžiškumo principu, kad jos išliktų ne vienai kartai. Šiandien reikia pasidžiaugti tuo, kad jos yra. Mes tikrai turime kuo didžiuotis. Per ateinantį šimtmetį tiek daug arenų, kaip dabar, Lietuvoje neatsiras. Visa tai suprasdami ir architektai, ir užsakovai žinojo, jog darbus reikia atlikti labai gerai ir atsakingai. Geriau vienu mėnesiu vėliau, negu neatsakingai ir blogai.

Arenos visą laiką buvo tobulinamos jas statant. Architektai ir projektuotojai vis atrasdavo gerų idėjų, kurios pasitvirtindavo. Ir mes, ir užsakovai, ir visi, kurie prisidėjo prie šių arenų gimimo, suprato, jog būtina pasiekti geriausią rezultatą.

-Kuri iš naujųjų arenų pavyko geriau, ar apskritai galima jas lyginti?

- Jas palyginti būtų sunku. Plytelių klijavimo principas Kaune ir Klaipėdoje yra tas pats. Tačiau plytelės neatspindi visos arenos. Visumą sudaro visai kiti, netgi plika akimi nematomi techniniai, inžineriniai sprendimai. Žmogus, atėjęs į areną, jaučia komfortą, o visų kitų dalykų - nemato.

Tiek Kauno, tiek ir Klaipėdos arenos gali atlikti labai daug įvairiausių funkcijų. Jose ne vien tik bus žaidžiamas krepšinis, čia gali vykti ir kitų sporto šakų varžybos, koncertai ir įvairūs kultūriniai renginiai. Kauno ir Klaipėdos arenos skiriasi, nes ir miestai skirtingi. Klaipėda - jūrinis miestas, Kaunas - buvusi laikinoji sostinė. Skiriasi ir pavadinimai: Klaipėdoje - "Švyturio", o Kaune - "Žalgirio" arena.

Klaipėdos arena kompaktiškesnė, atitinkanti miesto poreikius. Kaip Klaipėdai - ji idealiai tinka. Čia po vienu stogu įrengta ir sporto mokykla. To nėra Kaune. "Žalgirio" arenoje įrengta daugiau treniruočių salių. Netgi vietos atžvilgiu jos labai skirtingai išsidėsčiusios. Kaune arena stovi saloje, o Klaipėdoje - beveik miesto centre. Be to, arenas projektavo skirtingi architektai, kurie į jas įdėjo dalį savo sielos.

"Žalgirio" arenos architektas Eugenijus Miliūnas, dirbdamas krizės laikotarpiu, atrado savyje pakankamai jėgų ir ryžto užbaigti viską iki galo. Buvo įvairių nukrypimų nuo išankstinio grafiko, tačiau jis visados sakė, jog darąs Kaunui, todėl ir siūląs, jo įsitikinimu, geriausius sprendimus. Ir jie visi pateisino lūkesčius.

Įsivaizduokite, jog tam tikras medžiagas, tam tikrus sprendinius architektas nori pamatyti ne brėžinyje, ne popieriuje, o tikrovėje. Galbūt ir jis ne iki galo įsivaizdavo tam tikrus dalykus, todėl norėjo juos pamatyti realiai, pačiupinėti. Juk tai tikrai ne šabloninės arenos, tai kūriniai. Noriu tik pabrėžti, kad visi architekto siūlyti pakeitimai tik gerino arenos kokybę, didino jos išliekamąją vertę. Ir tai negali būti nepastebėta.

Miesto puošmena tapusi naujoji "Žalgirio" arena yra puikioje Kauno vietoje - Nemuno saloje. Atlikus architekto pasiūlytus pakeitimus, žmonės, atėję į areną, gali ne tik mėgautis sporto ar kultūros renginiais, bet ir pasigrožėti puikiais gamtos vaizdais bei miesto panorama.

- Tai dabar atsiranda stimulas ir pačiam miestui pasitempti iki arenos lygio?

- Visada, kai atsiranda kas nors naujo, kokybiško, gražaus, tai verčia pasitempti ir kaimynus. Visos Kauno valdžios, kurios prisidėjo prie šio projekto, puikiai suvokė, kaip keičia miestą naujoji "Žalgirio" arena.

- Kokias dar išskirtumėte naujoves, ko galbūt nėra nei Lietuvoje, nei už jos ribų?

- Jeigu kalbėsime apie Kauno areną, tai visų pirma Lietuva niekada neturėjo tokios sporto šventovės, kurioje tilptų beveik 17 tūkst. žmonių. Tai tikrai unikalus dalykas. Mes manome, kad ši arena, ko gero, dabar didžiausia Europoje. Unikalu ir tai, kad žmogus, sėdėdamas bet kurioje jos vietoje, jaučiasi gerai, jam atsiveria puikus vaizdas. Kol kas negirdėjome nė vieno priekaišto dėl matomumo. Arenoje numatytos visos priemonės, kurios reikalingos puikiam garsui užtikrinti koncertų metu. Aišku, kaip ir kiekvienas instrumentas, taip ir arena turės būti derinama. Sureguliavus akustiką, koncertai "Žalgirio" arenoje turėtų būti tikrai įspūdingi.

"Žalgirio" arena turi ir unikalių techninių savybių - atstumai nuo sijas laikančių kolonų yra vieni didžiausių Europoje ir siekia 91 metrą. Lietuvoje tokio tarpatramio nėra. Metru ar dviem ilgesnis yra tik Suomijoje. Arenoje panaudoti skaidrūs stiklai, specialiai pagaminti Vokietijoje. Kalbant apie saulės šviesos pralaidumą bei šilumos sulaikymą - jie turi ypatingų savybių ir yra vieni geriausių. Šis stiklas sulaiko šilumą ir taupo energiją. Ir apskritai - visos panaudotos technologijos garantuoja ilgaamžiškumą, geras eksploatacines savybes bei energijos taupymą. Šiandien tai yra vieni svarbesnių prioritetų.

Statyba - tai kaip kūryba

- Ar jums negaila, kad darbai pasibaigė? Juk turbūt nėra jokios paslapties, kad tokius gerus užsakymus gavote pačiame ekonomikos krizės įkarštyje. Kokie jūsų planai žvelgiant į ateitį?

- Visas gyvenimas susideda iš pradžios ir pabaigos. Tik laiko ciklai būna skirtingi. Šiuo atveju mūsų verslas taip pat susideda iš pradžios ir pabaigos. Statyba - tai kaip kūryba. Mes visuomet džiaugiamės, kai mums pasiseka laimėti vieną ar kitą projektą. Visada malonu, kai tie projektai būna ypatingos svarbos. Mes esame rekonstravę Nacionalinę dailės galeriją, kurioje lankosi nemažai žmonių ir jie gali įvertinti mūsų atliktą darbą bei kokybę.

Žinoma, įleisdami kapsules į pamatus, mes paliekame įsipareigojimus ateities kartoms. O padarę tą darbą atiduodame raktą, kurs reiškia, kad jau galima eksploatuoti pastatą. Ir mes išeiname. Be abejo, tada apima liūdesys, pradedame galvoti, ką toliau darysime, ką dar gražaus galėtume pastatyti? Apima ir liūdesys, ir tuo pat metu pasididžiavimas, kad mūsų kompanijai teko garbė dalyvauti statant ypač svarbius Lietuvai objektus.

Tačiau nuo šito mes niekur nepabėgsime, nes, kaip ir visos kitos statybinės kompanijos, padarę arba darydami vieną darbą, jau žvalgomės į kitus. Todėl, kad pas mus dirba žmonės. Taigi natūralu, jog esi įsipareigojęs ir kolektyvui. O juk kiekvienas darbuotojas nori jausti ramybę ir stabilumą. Taigi tas procesas vyksta nuolat.

- Ko jūs norėtumėte palinkėti tiems, kurie atvyks į Lietuvą ir jūsų statytose arenose sieks pergalių?

- Įleisdami kapsulę mes sakėme, jog statome krepšinio šventovę ir norime, kad arena pateisintų šį šventovės statusą.

Visiems tiems sportininkams, sirgaliams bei svečiams, kurie atvyks į mūsų kraštą, norėčiau palinkėti, kad jie gerbtų šeimininkus ir visada norėtų čia sugrįžti, o Lietuvos krepšininkams - siekti aukščiausių apdovanojimų. Juk namų sienos ir padeda, ir įpareigoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"