TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Artėja kruiziniai laivai

2012 04 02 6:00

Šiemet Klaipėdoje laukiama daugiau turistų nei pernai, ypač atplaukiančių laivais. Tačiau miesto lankytojus sunku suskaičiuoti, tad statistika ir vėl bus netiksli. Svečių apkaita - brangus ir neįveikiamas, nors būtinas dalykas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) preliminariais duomenimis, 2012 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 42 kruiziniai laineriai, arba 16 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai Klaipėdą aplankė 36 laivai. Šiais metais planuojama priimti apie 30 tūkst. kruizinių keleivių - 40 proc. daugiau.

Pernai Klaipėdos uoste apsilankė 21 478 kruizinių laivų keleiviai.

Jeigu neįvyks kokių nors netikėtumų, panašių į italų laivo "Costa Concordia" katastrofą, šiemet į Lietuvos uostamiestį atplauks 5 didieji laineriai, ilgesni nei 200 metrų, iš jų pirmą kartą - 4 kruiziniai laivai: "Clipper Odyssey", "Star Flyer", "Crystal Symphony" ir "Oriana".

Pirmasis, su Portugalijos vėliava plaukiojantis "Princess Daphne", Klaipėdoje pasirodys gegužės 12 dieną.

Nežino, kiek atvyksta svečių

Klaipėda bene tiksliausiai gali kalbėti apie jūrinių turistų skaičių, kuris apima informaciją apie kruiziniais laivais atplaukiančius pramogautojus, jachtų uostelių lankytojus ir keltų keleivių statistiką.

Tačiau visus priskirti krašto svečių kategorijai galima tik su didelėmis išlygomis. Pavyzdžiui, pernai keltais iš Klaipėdos ir į Klaipėdą plaukė 280 tūkst. keleivių. Tačiau gal net pusę jų sudarė mūsų tautiečiai - mašinų vairuotojai, ekonominiai migrantai ir Lietuvos turistai.

Iš kruizinių laivų į krantą išlipa ne visi keleiviai, todėl tiksliai žinomas tik ekskursijas pasirinkusiųjų skaičius. O jachtomis ir burlaiviais atplaukiančių žmonių visai niekas neskaičiuoja.

Ne kažin ką apie Klaipėdos turizmą sako ir Palangos oro uosto keleivių rodikliai. Lėktuvais besinaudojančiųjų struktūra panaši kaip ir keltų keleivių. Vasaros reisai į Maskvą, aišku, skirti rusų turistams, bet, pavyzdžiui, Oslo kryptis išsilaiko dėl darbo jėgos migracijos ar vietos verslo ryšių.

Beveik visus į Palangą atskrendančius užsienio turistus pati Palanga ir "nusavina", Klaipėdai lieka ne kažin kas.

Savaitgaliai pasidairius aikštelėse prie didžiųjų prekybos centrų galima išvysti ne vieną automobilį su rusiškais, baltarusiškais, latviškais ar vokiškais numeriais. Tačiau nemažai tokių mašinų savininkų - atvykusieji darbo reikalais, todėl neaišku, ar jie turistai.

Klaipėdos savivaldybės investicijų ir ekonomikos direktorius Ričardas Zulcas teigia, kad nuo pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios, nebelikus vidinių sienos kirtimo procedūrų, tiksli atvykėlių apskaita - visos šalies problema.

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovė Romena Savickienė sako, kad centras apskaito ir apklausia tik tuos, kurie užsuka į jį informacijos. O tokių pavienių turistų nedaug.

Spręsti, kiek turistų atvyksta į miestą pagal apsigyvenusiųjų viešbučiuose svečių kiekį - neįmanoma. "Net pernai per krepšinio čempionatą nepavyko gauti visų viešbučių duomenų, jie jų tiesiog neteikė. Turistų apklausoms miestas neskiria lėšų, o pastarąjį kartą kruizinių laivų keleivių apklausa buvo surengta prie 5 metus", - aiškino R.Savickienė apie galimybes suskaičiuoti miesto svečius ir sužinoti jų nuomones.

Pasak jos, užsienyje bandoma turistų srautą nustatyti įvairiais būdais, pavyzdžiui, net pagal degalinėse padidėjusį degalų ir kitų prekių pardavimą.

Kasmet pristato Majamyje

Kaip ir kiekvienas jūrinis miestas, Klaipėda didžiausias pajėgas meta skatinti kruizinę laivybą ir pritraukti turizmo operatorių dėmesį. Kadangi savivaldybė su KVJUD neišgali finansuoti kruizų centro veiklos, nors tokie įkurti kituose Baltijos regiono uostamiesčiuose, europinį miesto lygį bandoma išlaikyti pasirodymu parodose. Į pagrindinį pasaulio kruizų verslo renginį, vykstantį Jungtinėse Valstijose, Majamyje, Klaipėdos delegacija vyksta jau 9 metus iš eilės ir kasmet su atnaujintu "masalu".

Pasak KVJUD atstovės Gedo Mikaločienės, šiemet delegacijos nariai buvo parengę naujų specialiai šiai parodai skirtų leidinių, suvenyrų, lietuviškų tautinių vaišių, buvo išlaikyta graži tradicija parodos lankytojus vaišinti lietuviškais saldumynais - šakočiu bei sausainiais grybukais. Viena parodos naujovių - klaipėdiečių organizuota loterija - buvo ypač populiari ir parodos lankytojus domino.

Klaipėdos uostamiesčio stende Lietuva pristatyta ne tik kaip gintaro ir krepšinio, bet ir kaip išskirtinės pajūrio gamtos kraštas, kuriame kruizinių laivų keleiviai gali pailsėti po gausiai turistų lankomų vietų, tokių kaip Talinas ar Sankt Peterburgas. Parodos lankytojams visada suteikiama informacija apie siūlomas ekskursijas į Kuršių neriją, aplankant Raganų kalną, Nidos pietuose esančią Parnidžio kopą, kaimo turizmo sodybas, Palangą, Klaipėdos senamiestį. Tarp kitų pranašumų akcentuojamas neužšąlantis uostas, net ir tokiomis šaltomis žiemomis, kaip pastaroji, esanti galimybė rengti ne tik vasaros sezono kruizus, bet ir kalėdinius atplaukimus.

Kruizinių linijų atstovams buvo rodomas naujo keleivių ir krovinių terminalo projektas, kurio statybas KVJUD planuoja baigti po metų. Ten įrengta prieplauka vasaros piko metu leistų švartuoti tuos kruizinius laivus, kuriems dabar neužtenka vietos kruizinių laivų terminale.

Išgirdo pasaulio naujoves

Vilčių, kad kruizinių keleivių Klaipėdoje daugės, teikia ne tik artėjantis sezonas, bet ir pasaulinės tendencijos, apie kurias kalbėta Majamio kruizų konferencijoje. Ten Tarptautinių kruizinių linijų asociacija (CLIA) pateikė duomenis, kad 2011 metais ši turizmo šaka atsigavo, kruiziniais laivais, kaip ir prognozuota, pasinaudojo 16,3 mln. keleivių (2010 metais - 15 mln. keleivių), kurių didžioji dalis iš Šiaurės Amerikos. Pasak CLIA atstovų, 2012-2015 metais į 25 naujų kruizinių laivų statybą bus investuota 10 mlrd. dolerių, o šiais metais kruizinį laivyną papildys netgi 14 naujų kruizinių lainerių. Pasak specialistų, 2011 metais Baltijos regione stebėtas 13,1 proc. kruizinės laivybos prieaugis, o šiemet čia prognozuojamas 5,5 proc. kruizų sektoriaus augimas.

Pernai Majamyje labiausiai buvo aptarinėjamas 2008-2009 metų ekonomikos krizės problemos. Ji kruizų verslui buvo sudėtingiausia iš visų ankstesnių, nes truko ilgiausiai - 18 mėnesių.

Šiais metais ypač aktualūs buvo kruizinio laivo "Costa Concordia" katastrofa ir politinio "arabų pavasario" padariniai. Pažymėta, kad reikia skirti priemonių kruizinių keleivių saugumui užtikrinti ne tik laivuose, bet ir turistams išlipus į krantą.

Taip pat kalbėta, kad Šiaurės, Rytų Europos uostai, kruizinėms linijoms renkantis maršrutus, tampa patrauklesni, palyginti su Viduržemio jūros uostais, dėl didesnio saugumo. Tačiau ryškėja ir tai, kad lankomiausios kelionių valstybės yra Naujoji Zelandija, Kinija, Brazilija ir Jamaika. Ypač populiarūs tampa upių kruizai bei taip vadinamieji prabangos kruizai.

Prisitaikydamos prie ekonominių sunkumų (išaugusių degalų kainų, sugriežtintų reikalavimų degalų kokybei, sumažėjusios klientų perkamosios galios), kruizinės linijos sumažino bilietų kainas, į siūlomus paslaugų paketus įtraukė papildomų paslaugų, ekskursijų, taip pat pažadėjo nedidinti kainų.

Aptartas vienas naujausių rinkodaros metodų - klientų atsiliepimų apie suteiktas paslaugas, patirtus įspūdžius publikavimas, jų analizė, pasitelkiant ir socialinius interneto tinklus "Facebook" ir "YouTube". Taip klientai skleidžia nemokamą reklamą, tik ji ne visada būna maloni.

Įdomu tai, kad lemiamas veiksnys kruizų pramonei yra skirtinga atostogų trukmė skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose atostogoms kasmet skiriama 10 dienų, Japonijoje atostogų trukmė priklauso nuo darbo stažo. Pradedant karjerą, skiriamos tik 5 dienos, o išdirbus 10 metų - iki 15 dienų. Kruizinių laivų keleiviai skirstomi į tuos, kurie laiką leidžia laive, naudodamiesi kruiziniuose laivuose teikiamomis paslaugomis bei malonumais, ir tuos, kurie keliaudami papildomai nori šviestis ir aplankyti kuo daugiau turistinių vietų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"