TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Artėja virtualių pinigų era?

2014 02 06 10:00
AFP/Scanpix, Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotr.

Bitkoinas – toli gražu ne naujiena. Jau penkerius metus veikianti skaitmeninė „valiuta“ traukia tiek norinčius greitai pralobti, tiek idealistus, svajojančius apie šios nereguliuojamos „valiutos“ įsiviešpatavimą tarptautinėse finansų rinkose. Nors suprasti bitkoino veikimo principą reikalingos bent pagrindinės informacinių technologijų žinios, tai toli gražu nėra kliūtis didžiuliam bitkoinų populiarėjimui visame pasaulyje.

Bitkoinas yra anonimiškas, todėl tampa itin patrauklus „giliojo interneto“ vartotojams, prekiaujantiems narkotikais ir ginklais. Praėjusį spalį JAV Federalinis tyrimų biuras uždarė virtualų anoniminį turgų „Silk Road“, kuriuo buvo galima įsigyti narkotikų beveik taip paprastai, kaip parsisiųsti knygą iš „Amazon“. Uždarius „Silk Road“ nemažai analitikų pranašavo bitkoino žlugimą, bitkoino kursui kritus kone 25 proc. Tačiau praėjus mėnesiui bitkoino vertė išaugo kone dvigubai.

Nors virtualių kriptovaliutų nuo bitkoino pasirodymo 2009 metais atsirado kone devyniasdešimt, tik keletas jų susilaukė didesnio vartotojų dėmesio. Populiariausia jų išlieka bitkoinas, kartais vadinamas virtualių kriptovaliutų auksu. Kodėl auksas? Bitkoinas yra ribotas ir dalus, todėl aplenkia tradicinę pinigų sampratą ir tampa vis panašesnis į investicinę prekę. O bitkoinus išgauti darosi vis sudėtingiau. Jei jų atsiradimo pradžioje bitkoinai galėjo būti ganėtinai greitai „kasami“ asmeniniams kompiuteriams atliekant matematines operacijas, dabar greitai atlikti tą patį yra reikalingi itin galingi kompiuteriai. „Valiutos“ kūrėjas Satoshi Nakamoto (jo tikroji tapatybė nežinoma) bitkoino protokolą parašė būtent taip, kad bitkoinų iškasimui artėjant prie 21 mln. ribos, jų išgavimas būtų vis sudėtingesnis procesas. Apskaičiuota, kad visi bitkoinai bus iškasti 2140 metais.

Jau kuris laikais kuriasi visa bitkoinų kasimo industrija – statomos „kasyklos“, masiškai ir greitai gaminančios bitkoinus bei teikiančius nuotolines nuomos paslaugas visiems turintiems mažiau laiko užsiimti bitkoinų kasimu patiems. Nepaisant didelio bitkoinų vertės doleriais svyravimo, atsiskaitymas jais nuolatos auga. Visai neseniai Kanados mieste Vankuveryje atsidarė pirmasis Bitkoinų bankomatas – Robocoin, kuriuo galima išsigryninti bitkoinus ar grynuosius paversti skaitmeniniu kodu ir pervesti į jūsų virtualią bitkoinų piniginę. Nors daugiausia bitkoinus priimančių įmonių – JAV ir Kanadoje, remiantis coinmap.org duomenimis, Lietuvoje yra bent septynios įmonės, priimančios atsiskaitymus bitkoinais.

Tačiau kai kurių ekonomistų nuomone, bitkoinų populiarėjimas daug gero nežada. Amerikos lietuvių šeimoje augęs 2013 metų Nobelio premijos laureatas, ekonominių burbulų specialistas Robertas Šileris neseniai vykusiame Davoso forume teigė, kad bitkoinas – puikiausias ekonominio burbulo pavyzdys. Tačiau bitkoino entuziastai nenustoja jo garbinti: vartotojus motyvuoja ne tik revoliucingas sprendimas ekonomikoje ir informacinėse technologijose, bet ir praktiškesni dalykai. Atsiskaitymų kaina nustatyta bitkoino protokole yra nepalyginamai mažesnė nei pervedimų naudojant „PayPal“ ar „Visa“. Kone minimalūs mokesčiai už transakcijas bitkoinais keliauja ne bitkoinų kūrėjams, o konkretų bitkoiną išgavusiems „kasėjams“. Viską puošia tai, kad pervedimai bitkoinais įvykdomi kone akimirksniu. Tai, greičiausiai, turėtų nepatikti tradicinėms pinigų pervedimų kompanijoms.

Apie tai neseniai kalbėjo ir 2008 metų Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas, teigęs, kad bitkoinas sukurtas kaip ginklas naikinti centrinių bankų galią, valstybių gebėjimą rinkti mokesčius ir apriboti galimybę stebėti piliečių finansines operacijas. Sausio pabaigoje Lietuvos bankas paviešino pareiškimą, jog „asmenys, perkantys ar naudojantys tokias (virtualias – aut.) valiutas, prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę už galimus nuostolius.” Taip pat pranešime teigiama, jog virtualios valiutos neturi jokio susiejimo su realiu turtu, todėl jos vertos tiek, kiek jas vertina žmonės ir koks jų poreikis. Staiga sumažėjus žmonių, norinčių ar galinčių naudoti tam tikrą valiutą, skaičiui, jos vertė gali labai nukristi.

Panašiai mąsto ir ekonomistė Rūta Vainienė: „Neatmetu galimybės, kad bitkoinas yra burbulas. Iš esmės bet kuri prekė, net jei ji yra nemateriali, gali tapti burbulu. Pagal ekonominio burbulo apibrėžimą, bitkoinas nėra pasmerktas nuolat patirti burbulus, tačiau tai gali įvykti daugeliui žmonių ėmus jį pirkti tikintis bitkoino vertės augimo. O tai nebūtinai bus tiesa. Kaip buvo iškilęs tulpių svogūnėlių burbulas, taip atsitikti gali ir su bitkoinu. Šioje grandinėje visuomet laimi pirmasis.“ Ekonomistė priduria, kad bitkoino apmokestinimas yra tik laiko klausimas: „Jeigu asmuo turi bitkoinų ir jų kursas auga, tik klausimas, kada prieš tai bus imtasi įprastų priemonių apmokestinti vertės prieaugį.“

Per pirmąsias šešias 2014 metų sausio dienas bitkoino vertė nuo 799 JAV dolerių pakilo iki 1026 dolerių. Sausio mėnesį bitkoinas laikėsi maždaug ties 950 JAV dolerių riba. Nors ekonomistai kritikuoja bitkoiną esant itin nestabilia investicine preke, akivaizdus bitkoino ir kitų kriptovaliutų populiarumas rodo, kad apie virtualius pinigus šnekėsime dar ilgai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"