TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Artėjant eurui - valiutų keityklų reanimacija

2014 02 25 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Finansų ministerija parengė Valiutos keityklų operatorių įstatymo projektą, leisiantį Lietuvoje steigti komerciniams bankams nepriklausančias valiutos keityklas. Jos Lietuvoje egzistavo prieš dešimtmetį, bet vėliau buvo panaikintos.

Valiutos keityklų atkūrimo iniciatoriai aiškina, kad taip bus palengvintos verslo sąlygos Lietuvoje, o bankininkai sunerimę, kad valiutos keitimo rinkos liberalizavimas artėjant euro įvedimui gali sudaryti palankias sąlygas piktavaliams.

Liberalizuos rinką

Šiuo metu valiutos keitimo paslaugas gali teikti kredito įstaigos, turinčios leidimus verstis tokia veikla. Norint teikti tik valiutos keitimo paslaugą reikia įsteigti kredito įstaigą, nors ir neketinama teikti kitų paslaugų. Valiutos keityklų operatorių įstatymo projekte numatyta, jog valiutos keitimo paslaugas galės teikti juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys to daryti negalės.

Valiutos keitimu užsiimančioms bendrovėms bei jų vadovams keliamas svarbiausias reikalavimas - operatoriaus steigėju negalės būti asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų turtinį nusikaltimą ir pan., nusižengęs finansų sistemai pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus.

Planuojama, kad siūlomas įstatymas Seime būtų priimtas pavasario sesijoje ir įsigaliotų nuo liepos.

Nori pagelbėti verslui

Valiutos keityklų operatorių įstatymą inicijavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas LŽ teigė, kad jeigu Lietuvoje galėtų laisviau kurtis valiutos keityklos, naudos būtų tiems, kam reikia išsikeisti valiutą po 17 valandos ar švenčių dienomis, kai bankai nedirba. „Daugiausia nusiskundimų sulaukiau iš prekeivių automobiliais. Jie atvažiuoja iš Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos, ir neranda, kur išsikeisti valiutos“, - aiškino B.Bradauskas.

Jo požiūriu, reikia sudaryti sąlygas žmonėms išsikeisti pinigus bet kur, kaip yra ir kitose šalyse – Turkijoje, Lenkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. B.Bradausko teigimu, leidus laisviau Lietuvoje kurti valiutos keityklas, valstybėje liktų daugiau pinigų, nes šalyje veikiantys užsienio kapitalo bankai iš valiutos keitimo operacijų kasmet uždirba apie 140-150 mln. litų.

Pavojų įžvelgia bankininkai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas LŽ teigė, kad Lietuvoje „karaliauja“ grynieji pinigai, tad poreikis plėsti valiutos keityklų tinklą galbūt ir yra. Tačiau, jo nuomone, keitykloms neturėtų būti taikomi mažesni reikalavimai, nei dabar yra taikomi bankams. „Nemanau, jog tai turėtų būti toks versliukas, kad kas nori, tas valiutos keityklą ir atidaro. Taip atsirastų didelė rizika dar vienam galimam pinigų plovimo šaltiniui“, - tikino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas.

Jo žiniomis, kitose šalyse ši veikla nėra taip liberalizuojama, kaip planuojama daryti Lietuvoje. S.Kropas tikino, kad bankai daugiausia uždirba ne iš valiutos keitimo grynaisiais pinigais operacijų, bet keisdami negrynuosius pinigus. Mat daugelis į šalį atvykstančių užsieniečių turi mokėjimo korteles ir stengiasi Lietuvoje atsiskaityti būtent jomis. Blogiausiu atveju – išsigrynina bankomate.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento nuomone, jeigu jau apsispręsta leisti laisviau kurti valiutos keityklas, tai nereikėtų skubėti ir stengtis, kad jos atsirastų jau įvedus eurą Lietuvoje. „Vasara, mūsų supratimu, nėra tinkamiausias laikas liberalizuoti valiutos keitimo operacijas. Ir klientams gali kilti įvairių neaiškumų, ir kitokių pavojų gali atsirasti. Tad gal tą liberalizavimą būtų galima atidėti kitų metų pradžiai, kai euras Lietuvoje jau bus įvestas. Kitaip žmonėms bus sunku suprasti, kur jie litus į eurus galės išsikeisti nemokamai, o kur už tai reikės mokėti“, - tikino S.Kropas.

Konkurencija sumažintų kainą

Kad vidurvasaris, kai iki euro įvedimo Lietuvoje beliks pusmetis, - ne pats geriausiais metas liberalizuoti valiutos keitimo rinką, pritarė ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Vis dėlto, jo nuomone, nevertėtų dėl euro įvedimo atsisakyti paties sumanymo sudaryti konkurencingesnes sąlygas valiutos keitimo operacijų rinkoje. Mat kuo didesnė konkurencija rinkoje, tuo geriau yra tokių paslaugų vartotojui.

„Gal tai sudarytų sąlygas panaikinti fiksuotą komisinį mokestį už valiutos keitimą, jį dabar ima beveik visos bankų keityklos. Tad jeigu verslininkai, kai Lietuva įsives eurą, ras ryžto steigti nepriklausomas valiutų keityklas, tegul dirba“, - kalbėjo K.Kupšys.

Pasak jo, užsienio valstybėse valiutos keityklos išsilaiko iš maržos – skirtumo tarp valiutos pirkimo bei pardavimo. Tuo tarpu Lietuvoje bankininkai pasiima ne tik maržą, bet dar ir komisinį mokestį, kuris bankuose bei jiems priklausančiose valiutos keityklose yra nuo 1 iki 3 litų, o kredito unijose jis svyruoja nuo 0 iki 3,4 lito, arba siekia iki 1 proc. keičiamos sumos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"