TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Asmens bankrotas – ilga bausmė

2015 09 02 6:00
Lietuvoje iki šiol yra 9 baigtos asmens bankroto procedūros. Bankroto procesai pradėti 674 fiziniams asmenims. LŽ archyvo nuotraukos

Prieš porą metų Lietuvoje įsigaliojusio Fizinių asmenų bankroto įstatymo idėja – suteikti žmonėms, įklimpusiems į skolas, galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau atversti švarų gyvenimo lapą po bankroto sunkiau, nei gali pasirodyti: kredito įstaigos bankrutavusius asmenis daugybę metų po jų bankroto tebevertina įtariai, kaip nepageidaujamus klientus.

Ar bankrutavęs ir teismo sprendimą sąžiningai vykdęs žmogus gali tikėtis, kad pasibaigus nelengvam bankroto procesui jis galės viską pradėti iš naujo? Antai Jungtinėje Karalystėje asmens bankrotas laikomas pamirštu jau po 3 mėnesių nuo jo proceso pabaigos. Tačiau Lietuvoje teismo sprendimu bankrutavęs asmuo dar 10 metų bus lyg ir „suteptasis“ – tiek laiko jį visur lydės žinia: jis žlugęs. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių tai įvyko.

Lietuvoje iki šiol yra 9 baigtos asmens bankroto procedūros. Bankroto procesai pradėti 674 fiziniams asmenims. Procesas užtrunka iki 5 metų.

Ar tai gali reikšti, kad bankroto ištiktam žmogui mažiausiai 15 metų nepavyks ne tik gauti būsto ar investicijų paskolos, bet net ir kredito kortelės, vartojimo kredito ar šaldytuvo išsimokėtinai?

Turėtų vertinti priežastis

Bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ advokatė Julija Viktorija Flis pažymėjo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo tik 2013 metais, tad dar nedaug baigtų bankroto bylų ir žmonių, kurie po įvykusio bankroto vėl skolintųsi. Todėl kalbėti faktais apie jų skolinimosi galimybes esą sudėtinga. Vis dėlto vertindama bankų jautrumą turėtoms klientų skoloms pašnekovė neabejojo, kad bankrutavusiam asmeniui gauti paskolą gali būti sudėtinga. Tačiau, ar tai yra blogai, ar natūralu, advokatės manymu, vienareikšmio atsakymo nėra – jis priklauso nuo bankroto aplinkybių.

„Tam tikra dalis žmonių bankrutuoja situacijai susiklosčius dėl jų finansinio neraštingumo arba neatsakingumo. Pavyzdžiui, kai kurie yra prisiskolinę iš visų greitųjų kreditų įstaigų ir vėliau skolinasi, kad grąžintų prisiimtus kreditus. Sudėtinga pasakyti, ar tokie asmenys po bankroto padarys išvadas, įgis finansinio raštingumo. Tiek jiems patiems, tiek bankams būtų saugiau, jei jie būtų vertinami atsargiai“, – teigė advokatė J. V. Flis.

Jos vertinimu, apie 60–65 proc. visų į skolas įklimpstančiųjų sudaro stokojantieji finansinio raštingumo ar ekonominio suvokimo bei atsakomybės.

Tačiau, kaip pažymėjo J. V. Flis, negalima nuskriausti žmonių, kurie tapo nemokūs dėl objektyvių ir neįmanomų numatyti priežasčių. Pavyzdžiui, advokatės praktikoje yra buvę atvejų, kai asmuo prasiskolino dėl sudėtingos ligos – susirgo vėžiu, prarado darbą, o gydymui jam reikėjo papildomų lėšų. Kitą ištiko nelaimė – žuvo sutuoktinis, pagrindinis šeimos maitintojas, ir tapo per sudėtinga grąžinti visą turėtą paskolą.

„Šių žmonių atžvilgiu tarsi nesąžininga, kad jų kredito istorijoje yra bankrotas tarsi juoda dėmė ir jie negali pasiimti kredito, normaliai gyventi“, – sakė pašnekovė. Todėl kredito įstaiga, jos manymu, turėtų įvertinti kiekvieną bankroto atvejį individualiai ir atsižvelgti į finansinių sunkumų priežastis.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra išskirtos skolininko žlugimo ir nemokumo priežastys, jos neatsispindi ir viešajame registre.

Viešas įrašas – 10 metų

Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Remigijus Rekerta LŽ patvirtino, kad pagal įstatymą departamentas kaupia ir skelbia duomenis apie fizinių asmenų bankroto procesus. Internetinėje svetainėje viešai nurodomi fizinio asmens vardas ir pavardė bei kitos proceso detalės. Ši informacija skelbiama 10 metų nuo tos dienos, kai nutraukiamas arba baigiamas fizinio asmens bankroto procesas.

Tiek pat laiko bankroto faktas išlieka ir asmens kredito istorijoje.

Anatolijus Kisielis, kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas, patvirtino, kad žmogui bankrutavus, t. y. nurašius per nustatytą laikotarpį jo neišmokėtas skolas, kredito istorijoje šį faktą žymi bankroto proceso pabaigos data. Tokios informacijos saugojimas, anot jo, labai logiškas – lygiai taip pat esą saugoma informacija apie apmokėtas skolas be bankroto procedūros.

„Bankroto byla rodo, kad ankstesni asmens įsipareigojimai nebuvo apskaičiuoti, suplanuoti, nebuvo pasirengta kritinėms aplinkybėms, nebuvo sudėlioti saugikliai tam, kad įsipareigojimai būtų tinkamai įvykdyti. Šiuos faktus, vertindami asmens kreditingumą ateityje, privalo įvertinti galimi jo kreditoriai. Atsakingai vertinant asmens kreditingumą pats bankroto faktas neturi būti vertinamas atsietai nuo kitų asmens kreditingumo nustatymui svarbių aplinkybių. Laikui bėgant, buvusi bankroto procedūra tampa vis mažiau reikšminga galutiniam įvertinimui“, – teigė jis.

Po didinamuoju stiklu

VšĮ „Finansinių problemų sprendimai“ direktorius Artūras Aniulis pažymėjo, kad įstatyme nėra numatyta jokių apribojimų asmeniui, kurio bankroto procedūra yra pasibaigusi. Taigi pagal įstatymą bankrutavęs asmuo vėliau turi visišką teisę imti kreditus ir jais naudotis.

„Tačiau, suteikti kreditą ar ne, yra kiekvieno kredito davėjo teisė. Kredito įstaiga remiasi visa informacija apie asmens kredito istoriją, o joje bus pažyma apie iškeltą fizinio asmens bankrotą. Žmogiškai žiūrint, kredito įstaiga turbūt nerizikuotų“, – svarstė pašnekovas.

Tiesa, A. Aniulis neatmetė tikimybės, kad kai kuriais atvejais kredito davėjas paskolą jau bankrutavusiam asmeniui gali ir suteikti – kai asmuo atitinka visas be išimties kredito įstaigos keliamas sąlygas, pavyzdžiui, turi turto, kurį galima įkeisti, gauna pakankamas pajamas ir už jį kas nors laiduoja. Vis dėlto pašnekovas neabejojo, kad praeityje bankrutavęs asmuo bus vertinamas atidžiau ir jam bus taikomos griežtesnės sąlygos.

„Ar taikyti griežtesnes sąlygas teisinga? Noriu duoti vieną pavyzdį: Donaldas Trumpas, JAV kandidatas į prezidentus, asmens bankrotą yra iškėlęs 6 kartus. O šiandien jis vėl milijardierius. Todėl diskriminuoti bankrutavusių žmonių nereikia. Jei asmuo po bankroto vėl nori prisiimti finansinių įsipareigojimų, tai, patikėkite manimi, prieš tai jis gerai pagalvojo, nes yra gavęs labai didelę pamoką. Asmenų, perėjusių bankroto procesą, finansinis išprusimas padvigubėjo. Jie jau gana disciplinuoti“, – įsitikinęs A. Aniulis.

Bankrutavusių klientų neturi

„Viena vertus, viešai skelbiamas asmens bankroto faktas tikrai nebus privalumas bandant gauti kreditą. Kita vertus, galima manyti, kad kredito įstaigos įvertins ir tą faktą, jog kartą jau bankrutavęs asmuo artimiausius 10 metų dar kartą bankrutuoti nebegalės. O tai neabejotinai mažina riziką, jog kredito negrąžinus tokio asmens skola bus nurašyta fizinio asmens bankroto procedūrų metu“, – teigė Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partneris, advokatas, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius Marius Tamošiūnas.

Jis neabejojo, kad bankrutavusio asmens galimybės pasiskolinti labiausiai priklausys nuo kredito įstaigų praktikos. Tačiau jos, kaip tvirtina patys bankai, dar trūksta. Vis dėlto bankai neigia, kad bankrotą išgyvenę asmenys būtų visiškai nepageidaujami klientai. Nors neslepia, kad tokia finansinė praeitis turėtų įtakos vertinant jų kreditingumą.

Orinta Barkauskaitė, banko „Swedbank“ Komunikacijos departamento Verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė, sakė neturinti duomenų, kad anksčiau bankrutavęs klientas jau būtų kreipęsis dėl paskolos suteikimo. Tačiau ji priminė, kad kiekvieno kliento situacija vertinama individualiai, o fizinio asmens bankroto „faktas rodo, kad asmuo netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus ir tai gali turėti įtakos jo kreditingumo vertinimui“.

Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius taip pat teigė nepasitaikius atvejų, kad dėl paskolos kreiptųsi asmuo, jau pasinaudojęs fizinių asmenų bankroto galimybe. Tačiau jei toks būtų, bankas, anot jo, gilintųsi į kliento bankroto priežastis ir į tai, ar jo mokumas atkurtas, ar įsipareigojimai po bankroto tinkamai vykdomi, pajamos tvarios, o šaltiniai – patikimi.

Vis dėlto, kaip nurodė DNB banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė, didžioji dalis fizinių asmenų bankroto procesų nėra pasibaigę, todėl kol kas aiškios ir nusistovėjusios praktikos nėra.

„Vertindami kliento galimybes gauti paskolą, vertiname jo galimybes grąžinti paskolą sutartu laiku, tačiau neturime nuostatos, kad bankrutavusiam asmeniui suteikti paskolos negalime“, – tvirtino banko atstovė. Anot jos, tokiais atvejais būtų reikalingas papildomas rizikos vertinimas – kokios buvo bankroto priežastys, kokia kredito suma buvo padengta, kiek klientas buvo geranoriškas ir dėjo pastangų bendraudamas su kreditoriais ir dengdamas skolas, kokia jo dabartinė finansinė situacija.

Šalių patirtis – skirtinga

Kol Lietuvoje dar ieškoma geriausio modelio, užsienio valstybių praktikoje, kaip pasakojo M. Tamošiūnas, pagal įstatymą yra numatytas terminas, kai asmuo, užbaigęs bankroto procedūras, negali imti paskolų. Tiesa, šis terminas gerokai trumpesnis nei 10 metų.

Pavyzdžiui, JAV, nelygu bankroto procedūrų rūšis, asmuo negali skolintis 1–4 metus. Vėliau, praėjus šiam terminui, asmuo turi galimybę „atkurti“ savo teigiamą kredito istoriją, pavyzdžiui, sudarydamas sutartis ir tinkamai grąžindamas nedidelius vartojimo kreditus, pirkdamas nedidelės vertės prekes išsimokėtinai ir laiku mokėdamas įmokas.

Jungtinėje Karalystėje iki 2004 metų įrašas apie fizinio asmens bankrotą buvo saugomas 2 metus. Nuo 2004 metų balandžio tokie duomenys yra saugomi vos 3 mėnesius po bankroto.

„Kokia bus Lietuvoje asmens galimybių skolintis po jo bankroto procedūros praktika, prognozuoti kiek ankstoka, nes kol kas turime tik 9 baigtas bankroto procedūras“, – sakė M. Tamošiūnas.

Tuo metu Latvijoje, kaip LŽ teigė kreditų biuro „Kredītinformācijas birojs“ atstovas Ivo Krievas, nėra aiškiai reguliuojamo minimalaus termino, kiek viešame bankroto registre saugomi duomenys apie fizinių asmenų bankrotą. Tai reiškia, kad tokia informacija saugoma nuolat – „iki gyvos galvos“. Kadangi Latvijoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kaip priminė pašnekovas, taip pat yra gana naujas ir pirmieji oficialūs kredito registrai esą pradės veikti artimiausiomis dienomis, Latvijoje dar nėra diskusijų apie tokių duomenų saugojimo terminą.

Bankrutavusiųjų skaičius patrigubėjo

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, nuo 2013 metų iki 2015 metų pirmo pusmečio bankroto procesai pradėti 674 fiziniams asmenims: per 2013 metus bankroto bylos iškeltos 118 fizinių asmenų, per 2014 metus – 365 fiziniams asmenims, o per 2015 metų pirmą pusmetį – 191 fiziniam asmeniui.

Per 2014 metus bankroto galimybe pasinaudojusių fizinių asmenų skaičius, palyginti su pirmaisiais įstatymo galiojimo metais, išaugo 3 kartus.

Įvertinęs 2015 metų pirmo pusmečio duomenis, departamentas prognozavo, kad per šiuos metus fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, skaičius, palyginti su 2014 metais, šiek tiek didės.

Įmonių bankroto valdymo departamento internetinėje svetainėje nurodoma, kad šiandien Lietuvoje baigti tik 9 bankroto procesai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"