TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Asmens draudimas, tačiau tik grupinis

2015 06 17 6:00
Apsilankyti pas gydytoją Lietuvoje ryžtamasi tik bėdai prispyrus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai kurių įmonių darbuotojai neretai tik profilaktinio sveikatos patikrinimo metu sužino turį ligų, apie kurias nė neįtarė, tačiau sveikatą reguliariai tikrinasi dažniausiai žmonės, dirbantys įmonėse, kurioms darbuotojų gerovė rūpi ne tik žodžiais.

„Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių lietuviai vengia gydymo įstaigų ir neskuba reguliariai tikrintis sveikatos, yra pinigų kokybiškoms medicinos paslaugoms stoka“, – sako Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė Polina Šmakova. Ši bendrovė, kaip ir kelios kitos veikiančios Lietuvoje, įmonėms siūlo darbuotojus apdrausti privačiu sveikatos draudimu.

Apdraustasis metams gauna tam tikrą gydymo, sveikatos priežiūros paslaugų krepšelį už ribotą sumą. Draudikas tokiu atveju kompensuoja dalį valstybės nekompensuojamų vaistų arba kitų vaistinėje perkamų prekių kainos, mokesčių už privačių gydytojų, odontologų paslaugas, lankymąsi baseine, sporto klube, mokestį už masažą, kineziterapijos užsiėmimus. Apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu tokios paslaugos paprastai nekompensuojamos.

Atranda, ko nesitikėję

Apdraustieji privačiu draudimu nevengia dažniau pasitikrinti sveikatos, nes jiems tai nekainuoja. Pasak P. Šmakovos, draudikų užsakymu 2015 metais atliktas saugumo indekso tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. šalies gyventojų baiminasi neturėsią galimybės prireikus pasinaudoti kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tuo metu sveikatos draudimu bendrovėje apdrausti gyventojai medikų ar sveikatingumo paslaugomis naudojosi noriai – 2014 metais tai darė 91 proc. apdraustųjų.

„Po profilaktinių apsilankymų pas gydytojus, atlikus tyrimus, neretai pavyksta užbėgti už akių ir labai pavojingiems sveikatos sutrikimams, nors iki apsilankymo klinikoje žmogus galbūt nejuto jokių simptomų, nepastebėjo apie pavojų signalizuojančių ženklų, – tvirtina departamento vadovė. – Pavyzdžiui, darbuotojus draudžiančios įmonės dažnai suteikia visam kolektyvui galimybę išsitirti kraują, atlikti kitus profilaktinius tyrimus, kuriems savo iniciatyva ir lėšomis žmonės ryžtasi retai. Po šių tyrimų dažnai diagnozuojami ir laiku pradedami gydyti ankstyvos stadijos, ryškių požymių dar nerodantys negalavimai.“

P. Šmakova priduria, jog daugiausia išlaidų patiriama lankantis gydytojų konsultacijose, atliekant diagnostinius tyrimus, dienos chirurgijos operacijas.

Tikėtina, kad visose Lietuvoje veikiančiose gyvybės ir ne gyvybės draudimo bendrovėse šiuo draudimu gali būti apdrausta apie 20 tūkst. asmenų.

Motyvavimo priemonė

Privatus sveikatos draudimas nepakeičia valstybinio draudimo, kuris finansuojamas visų dirbančių žmonių mokesčiais. Privatus draudimas nesiima kompensuoti vėžio, diabeto, kitų kritinių ligų gydymo išlaidų, o tik papildo valstybės paramą ir skatina rūpintis savo sveikata. Tai efektyvi darbuotojų mėgstama motyvavimo priemonė. Sveikatos draudimu savo darbuotojus dažnai pamalonina užsienio kapitalo įmonės ir stambesnės vietinės bendrovės.

Pasak P. Šmakovos, kiekvienu atveju su darbdaviais, norinčiais apdrausti savo darbuotojų sveikatą, aptariamos įvairios draudimo sąlygos: ar bus apdrausti visi darbuotojai, ar tik specialistai, kokios paslaugos bus kompensuojamos, kokie bus numatyti draudiko per metus išmokamų sumų limitai, ar bus taikoma 20–50 proc. franšizė, kai dalį paslaugos ar vaistinėje įsigyjamos priemonės kainos turės sumokėti pats apdraustasis.

Dauguma Lietuvos gyventojų pavydžiai žvalgosi į savo tėvynainius, besinaudojančius privačiu sveikatos draudimu ir noriai vaikštančių į privačias medicinos įstaigas, kurių paslaugoms paprastas mirtingasis privalo taupyti. Kiekvienas galėtų ir pasirinkti šią draudimo rūšį, bet per brangu.

„Jei draudimo sąlygose bus numatytas 2000 eurų kompensacijų limitas, o pati sutartis kainuos 1000 eurų, niekas tokiai sutarčiai nesiryš, – neabejoja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. – Kas kita – kai apdraudžiama 200–300 asmenų. Tokiu atveju draudiko prisiimama rizika išskaidoma ir draudimo rūšis tampa nenuostolinga. Juk nebūna, kad visi apdraustieji išnaudotų visą jiems skirtą kompensuojamų paslaugų krepšelį.“

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas antrina, kad šiuo draudimu norintys patys draustis fiziniai asmenys paprastai jau žino turį sveikatos bėdų, todėl draudimo bendrovė turėtų atrinkti, kokias paslaugas draudėjui galėtų kompensuoti, o kokios turėtų patekti į nedraudžiamųjų sąrašą.

„Tokį fizinių asmenų draudimą vadinčiau selektyviu, o jis išsiplėsti galėtų tik susidarius kritinei draudėjų masei. Tai nelabai įmanoma, kol gyventojų sveikata labiau nesusirūpins valstybė“, – svarsto jis ir primena, kad jau ne kartą asociacija, profsąjungos įstatymų leidėjams yra siūliusios įvairius šio fizinių asmenų draudimo modelius, tačiau viskas vis baigiasi „ketinimų pažadais“. Pasak A. Bakšinsko, kur kas lanksčiai ši problema yra sprendžiama Latvijoje.

Latviai racionalesni

„Latvijoje tokios nemokamos medicinos kaip Lietuvoje nėra. Ten kiekvieną kartą nuėjus pas gydytoją reikia sumokėti nedidelį mokestį. Draudimo bendrovėje galima apsidrausti vien dėl to, kad šį mokestį mokėtų draudikas, o kartu galima pasirinkti ir kitų siūlomų sveikatos priežiūros paslaugų draudimą“, – pasakoja P. Šmakova.

A. Romanovskis primena, kad valstybinėse Lietuvos gydymo įstaigose vizitai pas gydytoją teoriškai nekainuoja, tačiau neretai pacientas nusiunčiamas atlikti procedūrų, už kurias reikia mokėti, todėl eiti pas gydytoją be pinigų gali būti rizikinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"