TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Asmenys, institucijos ir pinigai "Snoro" istorijoje

2011 12 09 6:00

Kokios institucijos ir kokie asmenys vykdo komercinių bankų priežiūrą, kas galėjo žinoti apie būsimą banko "Snoras" griūtį? Kokia yra jų atsakomybė? Kaip veikia sistema, prižiūrinti finansinių institucijų, surenkančių iš mūsų žmonių ir verslo pinigus, veiklą? Kada galima užkirsti kelią įtartinoms operacijoms ir kas tai Lietuvoje turi daryti? Kas ieškos nuplaukusio Lietuvos žmonių milijardo neapmokestinamosiose kompanijose: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ar atvykę banko administratoriai?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kaip valstybė garantuoja bankų priežiūrą Lietuvoje?

A.Medalinskas. Kaip galėjo atsitikti, kad praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo baisiosios bankų griūties Lietuvoje vėl žlugo bankas. Šį kartą "Snoras" nusinešė kartu su savimi dalies Lietuvos žmonių bei verslo įmonių pinigus. Juk turėtų būti valstybėje sistema, kuri privalo apsaugoti mus nuo bankų išgrobstymo.

A.Misevičius. Nėra pasaulyje nė vienos valstybės, kuri būtų sukūrusi priemones ir instrumentus, galinčius suteikti 100 proc. garantijas, kad bankrotas niekada neįvyks. Ir Lietuvoje veikia bankų priežiūros sistema: pradedant nuo teisėkūros, tam tikrų tarptautinių reikalavimų, principų įgyvendinimo, riziką ribojančios priežiūros ir baigiant investuotojų bei vartotojų teisių apsauga valstybės intervencijų finansinio tvarumo kontekste bei indėlių draudimo sistema. Bet ir tai negali visai apsaugoti nuo bankroto vykdant komercinę veiklą. Todėl yra ir Indėlių draudimo įstatymas, saugantis indėlininkus, jeigu kartais tokia situacija ištiktų, ir minimizuojantis nuostolių riziką. 

A.Medalinskas. Ar šių priemonių pakanka bankų veiklai efektyviai prižiūrėti? 

A.Misevičius. Turime kur tobulėti. Dar iki "Snoro" įvykių kilo idėja sujungti keleto finansinio sektoriaus institucijų priežiūrą Lietuvoje. Bankų sektorius yra tik vienas iš tų, kur būtina rizikos priežiūra. Ją atliko Lietuvos bankas. Siūloma, kad mes atliktume ir priežiūrą, kurią iki šiol vykdė Vertybinių popierių komisija bei Draudimo priežiūros komisija. Labai svarbu ir finansinių paslaugų sektoriaus vartotojų interesų gynimas.

R.Kriščiūnas. Ši pertvarka ateityje turėtų padėti užkirsti kelią tokiems įvykiams, kaip "Snoro" banke. Bankai šiandien greta savo tradicinių paslaugų siūlo ir tai, kas pagal bendrą supratimą nėra grynai banko produktai. Jie turi draudimo įmonių, fondų, kuriuose žmonės laiko pensijas. Daugelis bankų, ne tik "Snoras", leido obligacijas, kurių taisykles derino Vertybinių popierių komisija. Bendra priežiūra leis matyti visą paveikslą. Mūsų mažoje rinkoje sunku išlaikyti tris vienodai stiprias institucijas su skirtingais jų finansavimo modeliais, skirtingais atlyginimų lygiais. Kai kurios iš jų pabrėždavo, kad turi prižiūrėti daugiau už jas uždirbančius subjektus ir galinčius samdyti pajėgiausius ekspertus. Ne bankų priežiūros institucijos jautėsi labiau finansiškai apribotos, nes buvo biudžetinės. Tik viena šiek tiek susirinkdavo lėšų iš rinkos. 

A.Medalinskas. Kuri? 

R.Kriščiūnas. Draudimo priežiūros komisija. Ji tik iš dalies finansuojama iš biudžeto. 

V.Giržadas. Draudimo priežiūros komisija yra viena tų institucijų, kurios privalo stebėti pinigų plovimo riziką. 

A.Medalinskas. Ar prižiūrėtojas, gaunantis pinigų ir iš draudimo kompanijos, gali įžiūrėti toje kompanijoje kokią bėdą, net jeigu tokia bėda ir grėstų.

R.Kriščiūnas. Ne tik gali, bet ir privalo. Finansų sektoriuje ypač svarbus yra stabilumas, pasitikėjimas sektoriumi. Visi rinkos dalyviai suinteresuoti tuo, taip pat - ir stipria priežiūra. Juk tai, kas nutiko "Snorui", meta dėmę visam bankiniam sektoriui, todėl visi nori, kad tos problemos būtų kuo greičiau ir efektyviau išspręstos ir nesikartotų.

A.Medalinskas. Kalbate taip, lyg tarp bankų nebūtų jokios konkurencijos ir visi laikytųsi katino Leopoldo principo: gyvenkime draugiškai. Po "Snoro" griūties jo klientai nukeliavo į kitus bankus ir tas, kuris gavo jų daugiausia, galbūt net džiaugiasi šia griūtimi.

R.Kriščiūnas. Nemanau. Susvyravo žmonių pasitikėjimas visu bankų sektoriumi. Gal kas nors ir išloš, bet atsirado netikrumas ir dalis žmonių dabar grynuosius pinigus saugos namie. Tuo joks bankas nesuinteresuotas. Bankų sektoriuje įvyko tam tikras chirurginis įsikišimas, kai auglys buvo arti gyvybinių organų. Banko nacionalizacija, jo likvidavimas buvo kraštutinė priemonė, gerai apmąsčius galimas neigiamas pasekmes.

A.Medalinskas. Kodėl visa tai įvyko? Ar turi Lietuvos bankas, Finansų ministerija svertų, galinčių iš anksto užkirsti kelią tam, kas įvyko? Kokie yra FNTT įgaliojimai?

V.Giržadas. Turi. Ir gal tai buvo tas atvejis, kai imantis valstybės institucijų prevencinių priemonių užkirstas kelias panašiems veiksmams. FNTT tiria nusikalstamą veiką ir nusikaltimus. Bankų sektorius gali būti kaip instrumentas, per kurį atskirais atvejais keliauja nusikalstamu būdu gautos arba įtartinos lėšos. Tokias operacijas pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą vadiname įtartinomis. Jas FNTT turi teisę sustabdyti, kaip ir komerciniai bankai, kitos finansinės institucijos, kurios jas ir vykdo. Šios institucijos yra Pinigų prevencijos įstatymo subjektai. Per metus Lietuvoje sustabdoma ne viena tokia operacija.

A.Misevičius. Lietuvos bankas formuoja teisės aktus kitų teisės aktų pagrindu ir stengiasi galimą riziką sumažinti. Bet visiškai  apsidrausti nuo įstatymo pažeidimų neįmanoma. Jeigu yra įtarimas, kad kas nors negerai, įsijungia kitos institucijos, o mes, žinoma, aptikę įtartinų dalykų, apie tai joms pranešame.

R.Kriščiūnas. Finansų ministerija nevykdo kasdienės bankų priežiūros kaip Lietuvos bankas. Žinoma, jeigu pastebime spragas, teisės aktų trūkumus, jog kam nors trūksta galių, mes tobuliname teisinę sistemą, teikiame siūlymus atsakingoms institucijoms. Be to, už strateginių reglamentavimo klausimų, susijusių su bankų priežiūra, koordinavimą yra atsakinga komisija, į kurią įeina ir Seimo bei Vyriausybės atstovai.

Kas ieško dingusių "Snoro" turtų: FNTT ar S.Freakley?

A.Medalinskas. Pinigai iš "Snoro", atrodo, nuplaukė į neapmokestinamąsias kompanijas. Ar ši aplinkybė apsunkina jų išieškojimą po galbūt neteisėtos operacijos?  

V.Giržadas. Neapmokestinamosios kompanijos yra registruotos lengvatinėse jurisdikcijose ir naudojamos daugeliui tikslų, taip pat kad apsunkintų pinigų pervedimų sekimą - tai dažniausiai naudojama išvengiant mokesčių ar maskuojant nusikalstamą veiką. Šiuo konkrečiu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą bus nustatyta, kas įvykdė (jeigu įvykdė) įtartinas operacijas: bankas ar ne. Taip pat mus domina, ar veika nusikalstama ar ne. Jeigu yra nusikalstama veika, jeigu ji  organizuota, plataus masto, sukelianti didžiulę žalą, FNTT uždavinys - atlikti veiksmų prevenciją, o jei yra įvykdytas nusikaltimas arba teisės pažeidimas - tyrimą. Ar šie Lietuvos žmonių pinigai gali būti sugrąžinti, dar anksti kalbėti. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

A.Medalinskas. Žmogus, kuris tapo pirmuoju laikinuoju "Snoro" banko bankroto administratoriumi, Simonas Freakley, atsirado čia iš karto po visų įvykių, nors tai yra asmuo, kuris turėtų būti labai užsiėmęs ir planuojantis darbus keleriems metams į priekį. Kaip paaiškintumėte šį fenomeną? Jam tiesiog atsivėrė netikėtai laisvas langas, kad jis galėjo čia atvykti, ar jis turėjo dėl kitų priežasčių viską mesti ir skubėti Į Lietuvą? 

A.Misevičius. Mums pasisekė, kad S.Freakley dienotvarkėje atsirado toks langas. 

A.Medalinskas. Ir jis nebuvo įspėtas anksčiau apie būsimą bankrotą? Kas jį pakvietė?  

A.Misevičius. Lietuvos bankas. Pakvietė dirbti laikinuoju administratoriumi tol, kol bus paskirtas nuolatinis bankroto administratorius, vykdantis banko bankroto procedūras. 

A.Medalinskas. Tą 140 tūkst. eurų jis gaus vienas ar visa komanda? Ir už kiek mėnesių? 

A.Misevičius. Nuolatinis bankroto administratorius bus paskirtas labai greitai. Turbūt ir mėnuo nebus praėjęs nuo to laiko, kai darbą pradėjo S.Freakley. Valdyba nutarė tokį atlyginimą mokėti administratoriui, bet jis gali pasidalyti juo su savo komandos nariais. 

A.Medalinskas. Jis ar FNTT ieškos pinigų, išplukdytų į "ofšorus" Kaimanuose? 

V.Giržadas. Ieškoma ne pinigų, o nusikalstamu būdu gautų, pasisavintų ar uždirbtų nusikaltimo rezultatų, nusikaltimo priemonių ir įrankių. Ieškomi ir pinigai, jeigu asmuo įvykdė nusikalstamą veiką ir pasisavino juos nusikalstamu būdu arba uždirbo iš nusikalstamos veikos. Jeigu ikiteisminiame tyrime yra duomenų (ir iš tiesų yra), kad tam tikros lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu arba pasisavintos, arba jos buvo gautos kitu nusikalstamu būdu, arba siekiant užtikrinti civilinį ieškinį byloje, ieškoma įtariamųjų asmenų. Bet yra du skirtingi dalykai: banko turtas ir įtariamųjų turtas. Gali būti (ir taip dažniausiai būna), kad įtariamieji pasisavina ir tam tikras lėšas. Šiuo atveju - įtariamieji galėjo pasisavinti lėšas iš banko. Ikiteisminio tyrimo institucijų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie atlieka nusikalstamos veikos tyrimą, tikslas yra surasti pasisavintas lėšas. Lėšas arba turtą, į kurias galima nukreipti išieškojimą. 

A.Medalinskas. Ar S.Freakley buvimas jums padeda dirbti? Viešojoje erdvėje sakyta, kad jis yra patyręs išieškoti nežinia kur nuplaukusius pinigus. Net ir Irako diktatoriaus.

V.Giržadas. Yra banko turtas. Visos su juo atliekamos operacijos sustabdytos nuo administravimo pradžios. Ikiteisminio tyrimo metu svarbu rasti galbūt nusikalstamu būdu gautą turtą arba pajamas. Renkant apie tai informaciją teisiškai mums yra taip pat svarbu, ar ją suteiktų ponas S.Freakley, ar banko administracija, ar naujas valdytojas.

A.Medalinskas. Gerai, patikslinsiu savo klausimą. Klausiu apie S.Freakley ne tik kaip apie patyrusį specialistą bankinių operacijų srityje, bet kaip apie asmenį, kuris ieškojo net Saddamo Husseino turtų, ką vargu ar būtų galima daryti be JAV ir kitų Vakarų valstybių pagalbos. Žiniasklaidoje buvo informacijos apie galimą nešvarią "Snoro" veiklą su pinigais ir projektais, kuriems užkirsti kelią galėjo turėti interesą tos Vakarų valstybės. Ar ne dėl to S.Freakley skubiai atvyko į Lietuvą, "netikėtai" radęs langą savo užimtoje dienotvarkėje. Ar jūs bendradarbiaujate su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis tirdami "Snoro" bylą? Gal S.Freakley ir buvo ta svarbi papildoma grandis su tomis tarnybomis? 

V.Giržadas. Išaiškinti finansinius nusikaltimus be bendradarbiavimo su užsienio partneriais būtų neįmanoma. Šios finansinės operacijos yra tarptautinės. Mums svarbu surinkti tokius duomenis, kad jie būtų pripažinti įrodymais teisme. Jeigu operacijos buvo tarptautinės (lėšų pervedimas naudojantis neapmokestinamomis kompanijomis, tarptautiniais pavedimais investavimas į kokį nors turtą, ypač jeigu turtas įgytas nusikalstamu būdu), mes turime gauti teisėtu keliu iš tos šalies surinktus duomenis. Pavyzdžiui, jeigu kokios nors šalies laikraštyje kas nors parašytų, kad čia yra "Snoro" turtas", mes galime kreiptis į tos šalies teisėsaugos institucijas, pabandyti surinkti įrodymus, išsiaiškinti realią situaciją. 

A.Medalinskas. Kalbant apie pinigų ištraukimą iš "ofšorų", ar reikia bendradarbiavimo sutarčių su šalimis, kuriose yra tie "ofšorai"?  

V.Giržadas. Yra bendri tarptautinės teisės principai gaunant įrodymus. Mes tai vadiname teisinės pagalbos prašymu. Galime klausti bet kurios pasaulio valstybės, žinoma, jeigu nėra kitų vidinių įstatymų priešpriešų. Yra valstybių, su kuriomis dar nedirbome, bet tikimės, kad ir jos suteiks mums reikiamą informaciją.

A.Medalinskas. O jeigu nesuteiks? Gal tam ir reikalingi pareigūnai, kurie turi galingą užnugarį, būtiną panašiems veiksmams? Ar su Kaimanų salomis jums jau teko dirbti?  

V.Giržadas. Mes esame tarptautinės organizacijos narės ir galime teikti viena kitai užklausimus, bendradarbiauti atliekant pinigų plovimo prevenciją ir tyrimus. Šiai organizacijai priklauso apie 150 šalių. Dabar žiūrime, kiek Lietuvoje veikia neapmokestinamųjų kompanijų, kurias galime pavadinti lengvatinėse jurisdikcijose registruotomis kompanijomis... Kaimanų salose registruotų, kurios veikia Lietuvoje, yra ne tiek daug. Daugiausia yra Mergelių salose, Panamoje, Kipre, Belize, Seišelių salose registruotų kompanijų, veikiančių Lietuvoje ar per Lietuvos bankus. 

A.Medalinskas. O čia: Kaimanai. Gal jie žinojo, kad ten jums pasiekti juos bus sunkiau?

V.Giržadas. Mūsų tikslas yra surinkti nusikalstamos veikos įrodymus. Net ir apie kompanijas tose šalyse, su kuriomis nėra tarpusavio pagalbos sutarčių arba jų teisės aktai draudžia pateikti finansinę informaciją. Neapmokestinamoji kompanija, juridinis asmuo, registruotas lengvatinėje jurisdikcijoje, yra normalus juridinis vienetas, tik paslepiama jo tapatybė. Akcininkais surašomi vietiniai gyventojai, bet visa sistema slepia tikruosius savininkus ir finansinių operacijų autorius. Tačiau jeigu ikiteisminiame tyrime bus būtinybė, bus kreipiamasi į bet kurią pasaulio šalį. 

A.Medalinskas. Kokiame etape Lietuvos bankas gali sureaguoti, jeigu mato, kad kokio nors komercinio banko veikla pasirodo įtartina? Ar šiuo atveju nebuvo uždelsta reakcija? Kada tie pinigai iškeliavo į Kaimanų salas? 

A.Misevičius. Sureaguota buvo tuo metu, kai tai buvo galima padaryti. 

A.Medalinskas. Ar nebuvo galima užkirsti kelio pinigų nutekėjimui į Kaimanus? Gal lėmė ir viena diena? Finansų ministrė sakė, kad diena lėmė ir Latvijos "Krajbanka" likimą.

R.Kriščiūnas. Mes viską padarėme laiku. "Krajbanka" situacija buvo aiškesnė. Jeigu Lietuvoje padarytas toks veiksmas, buvo aišku, kad pinigai bėgs ir iš Latvijos. Kai kas nors atsitinka, procesas įgauna pagreitį, prasideda pinigų tekėjimas.

A.Medalinskas. Pažiūrėkime chronologiškai. Kada įvykdytos operacijos, kurios padarė daugiausia žalos: pinigų tekėjimas į Kaimanus, nepadengti vertybiniai popieriai ir t. t.? 

V.Giržadas. Ikiteisminis tyrimas nustatys, buvo taip ar ne. 

A.Medalinskas. Tai dar neaišku? Bet juk net valdžios pareigūnai apie tai kalba. Apie mafinius metodus "Snoro" banke, banko grobstymą, nepadengtus vertybinius popierius.

V.Giržadas. Prokuroras surašys kaltinamąjį aktą ir jį atiduos į teismą. Jeigu teisme bus pasakyta, kad lėšos buvo grobstomos per Kaimanus, per tam tikrus vertybinius popierius ar buvo tik priedangos operacija, tada apie tai ir galėsime kalbėti.

Kodėl suklaidinti žmonės nebuvo įspėti?

A.Medalinskas. Bet kol vyksta tyrimas, žmonės, kuriuos bankai įtikino, kad pinigų neverta laikyti kaip indėlių, nori žinoti, ar atgaus tą savo turtą. Jie buvo raginami pirkti obligacijas, nes sakyta, jog tai tas pats kaip indėliai, tik palūkanos didesnės. O dabar paaiškėjo, kad ši informacija buvo klaidinga. Ją, kaip suprantu iš žiniasklaidos, kai kurie bankai platino per lankstinukus. Negi valstybės institucijos negalėjo paskelbti pareiškimo? Paaiškinti, kad šių obligacijų Indėlių garantijų įstatymas nesaugo. Tik nesakykite, jog nežinojote apie tokius bankų aiškinimus. 

A.Misevičius. Tačiau bankai turėjo pateikti klientams informaciją, kad yra rizikos, nes tai - ne indėlis, ir jis nebus draudžiamas indėlių draudimu. 

A.Medalinskas. Gal ir pateikė mažomis raidėmis tekstukuose, kurių niekas neskaito. 

A.Misevičius. Obligacijos nuolat leidžiamos, ir tai, man atrodo, yra visuotinai suprantamas dalykas. Bet tikrai reikia pripažinti, kad švietimo, aiškinimo visuomenei, koks tai yra produktas, kokia jo rizika, pritrūko. 

R.Kriščiūnas. Vartotojų interesų apsauga finansiniame sektoriuje turi būti stiprinama. Mes neinspektuojame bankų ir nežinome jų siūlomų produktų konkrečių detalių. 

A.Medalinskas. Tačiau ir Finansų ministerija, viena iš politinės valdžios institucijų, galėjo padaryti pareiškimą, kad Indėlių garantijų įstatymas obligacijų nesaugo. 

R.Kriščiūnas. Jeigu lankstinukas ar tam tikros sutarties nuostatos sudarė iliuziją, jog tai irgi apdrausta, tuo turi susidomėti vartotojų teisių apsaugos institucijos. Girdėjau sakant, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarką "Snoro" įsipareigojimai yra apdrausti. Ta formuluotė teisiškai gal ir teisinga, nes įstatymai apibrėžia, kas apdrausta, o kas ne, bet klaidinanti.

A.Medalinskas. Girdėjote ir nekilo mintis, jog reikia žmones įspėti, kad bankai juos klaidina? Ar ne Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turėtų prisiimti dalį atsakomybės?

R.Kriščiūnas. Finansų ministerija yra teisės aktų, kuriuos ir teikia priimti, rengėja. Mes neužsiimame jokia operatyvine, inspekcine veikla. O žinios apie galimą klaidinantį informacijos pateikimą vartotojams mus pasiekė jau po "Snoro" įvykių.  

Ore pakibęs atsakomybės klausimas

A.Medalinskas. Kokią atsakomybę už tai, kas atsitiko "Snoro" banke, turėtų prisiimti Lietuvos banko vadovai? Ne tik dabartinis Vitas Vasiliauskas, bet ir buvęs ilgametis vadovas Reinoldijus Šarkinas, kuriam dirbant ministru ar banko vadovu Lietuvoje žlugo ne vienas komercinis bankas. Atsakomybę už viską: ir už gerus žingsnius, ir už blogus. 

A.Misevičius. Atsakomybė numatyta Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų finansinių įstaigų įstatymuose. Aprašoma, kas yra riziką ribojanti priežiūra, veiksmai, kuriuos reikia atlikti kilus problemoms. Ir tik tuo atveju, jeigu jie nebuvo atlikti, turėtų būti daromos atitinkamos išvados. 

A.Medalinskas. Ar ankstesnis banko vadovas gavo tą pačią informaciją, kad kažkas negerai "Snore", kaip ir dabartinis? Juk sureagavo tik vienas iš jų. 

A.Misevičius. Taip, tuo metu buvo disponuojama informacija. Beje, ją gavo ne tik valdybos pirmininkas, bet ir visa banko valdyba.  

A.Medalinskas. Vadinasi, ir jūs, kaip valdybos narys, juo labiau kuruojantis Bankų priežiūros departamentą, viską žinojote? Kaip yra dėl etikos normų laikymosi banke? Jeigu komerciniuose bankuose turite giminių, artimųjų, o jūs irgi jų turite, ar tai reiškia, kad reikia pasitraukti iš pareigų patiems arba artimiesiems palikti komercinius bankus? 

A.Misevičius. Nebūtinai. Tai aiškiai reglamentuoja teisės aktai ir visų pirma Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Jame nurodoma, ką daryti, kad nekiltų interesų konflikto. Kiti aktai tikslina šiuos dalykus. Tai gana detaliai atskleista Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekse ir Lietuvos banko valdybos etikos kodekse. 

A.Medalinskas. Vadinasi, šeimos nariui leidžiama dirbti komerciniame  banke, kurį kontroliuoja kitas narys? 

A.Misevičius. Taip, jeigu tie asmenys komerciniame banke nedaro jokios įtakos. Lietuvos banko įstatyme taip pat sakoma, kad jei kyla interesų konfliktas, reikia informuoti valdybą ir nusišalinti, jeigu nekyla - ne. Konsultuojamasi su valdybos pirmininku, kitais nariais.

A.Medalinskas. Bet juk ne vienas ir ne du Lietuvos banko vadovybės nariai turi artimų žmonių, šeimos narių, dirbančių komerciniuose bankuose. Kaip tada Lietuvos bankas galės priimti kokį nors sprendimą dėl šių bankų veiklos, jeigu visi nusišalinsite? 

A.Misevičius. Kiekvienas klausimas yra individualus. Kiekvieno valdybos nario galimybę dalyvauti priimant kokį nors sprendimą komercinių bankų priežiūros, ir ne tik, klausimais lemia galimo interesų konflikto buvimas arba nebuvimas 

A.Medalinskas. Jeigu šis dalykas taip gerai sureguliuotas Lietuvos banke, kodėl turėjo atsistatydinti Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento vadovai.

A.Misevičius. Tai darbo santykių klausimas. 

A.Medalinskas. Kompanija "Ernst & Young" nematė problemų "Snoro" banke, kai ten darė auditą. Kas ją pasamdė? 

R.Kriščiūnas. "Snoro" bankas. 

A.Misevičius. Kaip numato įstatymas, patys bankai, jų savininkai samdo auditorius, kad patikrintų, kokia tikroji padėtis. Auditoriai arba patvirtina pačių bankų rengtas ataskaitas, arba jų nepatvirtina. Yra ir reitingų kompanijos, kurios vertina banko padėtį. 

A.Medalinskas. Kokia audito kompanijos atsakomybė? Tarkime, ji teigia, jog bankas veikia normaliai, o šis griūva. Ar iš auditorių galima reikalauti žalos kompensavimo? 

A.Misevičius. Šitie dalykai reglamentuojami įstatymais. Manau, taip, galima, jeigu yra įrodymų, kad netinkamai atliko savo darbą. 

A.Medalinskas. Įrodymas - banko griūtis ir visa ta galima nešvari veikla, kurios šie auditoriai galbūt nepastebėjo. Juk paskui jūs, atrodo, užsakėte pakartotinį auditą, nes kilo įtarimų. Banko vadovas V.Vasiliauskas minėjo liepos mėnesį. 

A.Misevičius. Lietuvos bankas atliko inspektavimą. Tam tikrų įtarimų buvo ir anksčiau. 

A.Medalinskas. Bet vasarą šie dalykai tapo vis labiau akivaizdesni ir, matyt, tie, kurie turėjo reikalų su bankų priežiūra, jiems artimi asmenys jau žinojo apie "Snoro" problemas daugiau nei koks kitas  Lietuvos gyventojas. Kaip kartais sakoma, žmogus iš gatvės.

A.Misevičius. Manau, nelabai korektiška mus priešinti su "žmogumi iš gatvės". Kiekvienas - ir "žmogus iš gatvės" - turi teisę žinoti.  

A.Medalinskas. Turėtų žinoti. Bet dabar net tas, kas skaito informaciją laikraščiuose, internete, žiūri televiziją, gali tik spėti, kas darėsi "Snoro" banke, o politikas, valdininkas, dalyvavęs minėtos komisijos darbe, jiems artimi žmonės tai žinojo. Matyt, ir Seimo narė, nė nepriklausanti finansų ekspertų būriui. O paprasti žmonės dar nešė pinigus į tą banką, nors jau vasarą buvo aišku, kad "Snoro" banke kai kas yra negerai. 

R.Kriščiūnas. Tai, ką minite, yra pirminė informacija, kuri gali sukelti tik abejonių. Tada institucija, kuri prieina prie informacijos, turi imtis žingsnių. Tai, ko buvo griebtasi "Snoro" atžvilgiu prieš keletą savaičių, - jau kulminacija, kraštutinė priemonė. Bankai ne kasdien nacionalizuojami. Bet iki to laiko tik operatyvininkai renka informaciją.

A.Medalinskas. Toji Seimo narė, matyt, nepriklauso operatyviniams darbuotojams.

R.Kriščiūnas. Tačiau vos kilus abejonėms negali bėgti ir visiems apie tai kalbėti.  

V.Giržadas. Ir operatyvininkai pirma patys turi įsitikinti, o paskui tarti žodį. Negalima kalbėti ir tik tada galvoti, ar esi teisus. Bankų sektorius - pasitikėjimo sektorius. Jeigu kas nors nepagrįstai sukels nepasitikėjimą, bus labai blogai.

A.Medalinskas. Minėta, kad už strateginių klausimų, susijusių su bankų priežiūra, koordinavimą yra atsakinga tam tikra valstybės komisija. Kas ją sudaro? 

R.Kriščiūnas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, finansų ministrė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas. Ši komisija renka informaciją, bet viešai jos neskelbia.

A.Medalinskas. Galėjote pasakyti ir tų institucijų vadovų pavardes, nes tarp šių asmenų ir jiems artimų žmonių, ko gero, turėtume ieškoti žinojusiųjų apie "Snoro" likimą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas yra Kęstutis Glaveckas, rugsėjį jis atsiėmė indėlį iš šio banko. Finansų ministrė - Ingrida Šimonytė. Anksčiau Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas, jo atsakomybės irgi nereikia užmiršti. Vertybinių popierių komisijai, kurios veiklą nuo sausio 1-osios perims Lietuvos bankas, vadovavo tik 2003 metais bankininkystės magistru tapęs ir šios valdžios į atsakingas pareigas paskirtas Vilius Šapoka, o Draudimo priežiūros komisijai - Mindaugas Šalčius. Iki šiol paslaptis, kas iš politikų, aukštų valdininkų, jų artimųjų atsiėmė indėlius, o pagriebti tie asmenys aiškina, kad taip keliant klausimą yra pažeidžiama jų teisė į privatumą. Premjerui Adolfui Šleževičiui, padariusiam panašų veiksmą LDDP laikais ir dėl to turėjusiam atsistatydinti, ši teisė negaliojo?  

R.Kriščiūnas. A.Šleževičius atsiėmė indėlį dar iki narystės ES. Manyčiau, jog perkeliant ES aquis duomenų apsaugos reglamentavimas galėjo sugriežtėti. Bet ar keista, kad negalima pasakyti žmogaus pavardės, adreso ir kalbėti apie jo pinigų judėjimą banke? 

A.Medalinskas. Taigi A.Šleževičius per anksti tapo premjeru? Dabar tamsūs valdžios darbai bus paslėpti po ES teisinių normų priedanga ir žmonės negalės sužinoti tiesos? 

V.Giržadas. Asmens duomenų apsaugos įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad informacija apie asmenį gali būti suteikta tam tikrais pagrindais.

A.Medalinskas. Tai, matyt, ir reikėtų padaryti teisingumo labui šioje byloje. 

A.Misevičius. Yra ir kitų būdų sužinoti tiesą. Kiekvienas, kuris nori išsklaidyti įtarimus, gali paprašyti, kad informacija apie jį būtų atskleista viešai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"