TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aštrios atlyginimų žirklės

2015 03 20 6:00
300 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavo 211 tūkst. žmonių, iš jų beveik 128 tūkstančiai buvo įdarbinti ne visu etatu. LŽ archyvo nuotrauka

Pernai rudenį Lietuvoje 19,4 proc. darbuotojų gavo minimalią mėnesio algą (MMA) arba dar mažiau, iš jų daugiau kaip pusė buvo įdarbinti ne visu etatu. Tuo metu didesnis kaip 3 tūkst. eurų atlyginimas mokėtas tik 6451 visą darbo laiką dirbusiam gyventojui.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, 300 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų pernai spalį buvo 211,4 tūkst., iš jų 124,7 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką. 2013-ųjų spalį, kai MMA siekė 1000 litų (289,6 euro), minimalią mėnesio algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų buvo net 20,7 procento.

Nedaug uždirba ne tik mažose įmonėse

Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis pernai spalį sudarė 9,2 proc. (86,8 tūkst.) ir per metus sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Valstybės sektoriuje šis rodiklis buvo 5,7 proc. (18,5 tūkst.), privačiame – 10,9 proc. (68,2 tūkst.) ir, palyginti su 2013-ųjų spalio mėnesiu, sumažėjo atitinkamai 0,4 ir 2 procentiniais punktais. Beveik ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse visą darbo laiką dirbusių žmonių gavo MMA, o aptarnavimo veiklos bendrovėse tokių buvo penktadalis.

Mažose įmonėse (1–9 žmonės) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, pernai spalį siekė 30,6 procento. Didelėse bendrovėse (250 ir daugiau žmonių) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų, palyginti su visu atitinkamo įmonių dydžio visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo mažiau nei 3 procentai.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20,9 tūkst.), apdirbamosios gamybos (14,7 tūkst.) ir švietimo (13,5 tūkst.) įmonės. Jose dirba didžioji dalis šalies ūkio darbuotojų.

Jaunesnių nei 20 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi, sudarė 15,1 proc. (2013-ųjų spalį - 18,9 proc.).

Didesnių pajamų aukštumos

Mažesnį nei vidutinį bruto darbo užmokestį (704,3 euro) pernai spalį gavo 63,6 proc. visą darbo laiką dirbusių žmonių. Visą darbo laiką dirbusių ir 450 eurų ar mažiau gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 36,5 procento.

Informacijos ir ryšių bei finansų ir draudimo veikloje penktadalis visą darbo laiką dirbusių žmonių uždirbo 1601 eurą ir daugiau.

Didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 6451 visas darbo laiką dirbęs gyventojas. Privačiame sektoriuje tokių buvo 5445, valstybės sektoriuje - 1006. Per metus (palyginti su 2013-ųjų spaliu) didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų pagausėjo 797.

Daugiausia didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1329), apdirbamosios gamybos (1057), informacijos ir ryšių veiklos (671) įmonėse. Viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje darbuotojų, kurie uždirbo daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį, buvo 155.

Darbo jėga brangsta

Eurostatas skelbia, kad darbo jėgos kainos didėjimas trijose Baltijos valstybėse ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais, buvo vienas didžiausių tarp 28 Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 5,7 proc., Latvijoje - 6,1 proc., Estijoje - 6,5 procento.

Vien darbo užmokesčio ir atlyginimų sąnaudos Lietuvoje šoktelėjo 6,1 proc., kiti darbo jėgos kaštai (socialinio draudimo, kitos įmokos) - 4,5 procento. Latvijoje šios sąnaudos didėjo atitinkamai 7,2 ir 1,5 proc., Estijoje - 6,8 ir 5,8 procento. Visoje ES darbo jėgos kaina per metus pakilo 1,4 proc., tik euro zonoje - 1,1 procento.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"