TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aštrios dujų kainos ylos

2010 06 07 0:00
Kuo šalčiau - tuo daugiau reikia dujų, kuo daugiau jų sunaudojama - tuo labiau dūsta skurstanti tauta.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet jau suskaičiuotas trijų mėnesių "Lietuvos dujų" pelnas sausį-kovą siekė 71,6 mln. litų. O nuskurdintiems gyventojams kitą mėnesį įsigalios dar 15-22 proc. didesnės gamtinių dujų kainos. Valdžia ir reguliuotojai pamiršta vykdyti savo pareigas vartotojams -riboti dujininkų apetitą.

"Prieš padidindama dujų tarifus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) turėjo įvertinti dujininkų pelną", - pratarė premjeras Andrius Kubilius, nusiritus pasipiktinimo bangai dėl to, kad bendrovei "Lietuvos dujos" leista tarifus gyventojams pakelti penktadaliu, nors paskelbta apie 144 proc. šiemet padidėjusį dujininkų pelną pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai.

Komisija greitai rado premjero parašytus "įtikinamus argumentus" dėl dujininkų pelno augimo: tai esą lėmė šalta žiema - tiekėjai dėl to ir transportavo, ir pardavė daug daugiau dujų. O komisija, žinoma, to nenumatė ir neįvertino.

Tačiau patys dujininkai prisipažįsta, kad apie jų uždarbio augimą šį sausį-kovą iš anksto buvo žinoma jau kelerius metus - juk gamtinių dujų poreikis elektros gamybai smarkiai padidėjo uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Spaudžiant šalčiams "Lietuvos dujos" pardavė 52,5 proc. daugiau dujų nei ankstesnių metų pirmąjį ketvirtį: buitiniams vartotojams parduota beveik 13 proc. daugiau dujų, o nebuitiniams vartotojams (šilumos energijos ir elektros gamybai) - per 60 proc. daugiau nei 2009 metų pirmąjį ketvirtį.

Kad taip įvyks, rinką reguliuoti įpareigota Kainų komisija, kaip ir visi politikai, žinojo jau kelerius metus - nuo įsipareigojimo uždaryti Ignalinos atominę dienos. Tačiau niekas nesivargino pasirūpinti įstatymų pataisomis, kurios neleistų dėl 30 proc. per metų ketvirtį pašokusių pardavimų augti dujų tiekėjo uždarbiui.

Skurdina įstatymai ir reguliuotojai

Nuo liepos mėnesio gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams kyla, nes Kainų komisija, pelną skaičiuojančio tiekėjo prašymu, bendrame dujų tarife noriai padidino didžiausią dedamąją kainos dalį - importuojamų dujų kainą.

Tačiau komisija paliko nepakeistą antrą didžiausią dedamąją dalį - viršutinę skirstymo kainos ribą, metams patvirtintą pernai spalį. Būtent šioje kainos dalyje numatoma, kiek dujų tiekėjas uždirbs iš jų didėjančio transportavimo ir pardavimo. Šios pajamos turėjo būti prognozuotos įvertinus nuo 2010 metų pradžios smarkiai išaugsiantį dujų poreikį elektros gamybai po atominės elektrinės uždarymo.

Atrodo, reguliuotojui buvo didelė staigmena, kad Ignalinos atominė elektrinė nebeveikia, o elektros Lietuvoje vis tiek reikia. Todėl vertinant būsimą pardavimo augimą žioplai prašauta pro šalį.

Mat gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba buvo koreguota 2009 metų spalį, kai atominė elektrinė dar veikė, o įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios ir, remiantis komisija, "bendrai skirstymo kainos viršutinė riba buvo sumažinta 7 procentais".

Kam įdomios detalės, pateikiame Kainų komisijos paaiškinimą: "Buvo atlikti šie pakeitimai: sumažintos nusidėvėjimo sąnaudos (riba sumažinta 5 proc.); sumažinta pelno norma 5 proc. iki mokesčių (riba sumažinta 6 proc.); ji koreguota dėl transportavimo kiekių neatitikimo - Komisija prognozavo didesnį transportavimo kiekį; riba didėjo 7 proc.); sumažintos dujų sąnaudos technologinėms reikmėms (riba sumažinta 5 proc.) ir kiti nedideli pakeitimai."

Pagal galiojančius įstatymus skirstymo kaina vėl bus koreguojama tik šių metų rudenį ir nauja įsigalios nuo 2011 metų sausio 1 dienos.

Ar dabar komisija pastebės 30 proc. išaugusį dujų teikimo įmonės pardavimą? Ar prisimins ir sugebės tai įvertinti?

Gal gegužės mėnesį tvirtinant didesnius dujų tarifus, kuriuos sudaro 6 dalys, jų struktūroje buvo ieškota galimybių, kad dujos nebūtų branginamos?

Kainų komisijos nariai ramūs ir vėl teisūs - jie duria pirštu į Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnį, kuriame teigiama, kad infrastruktūrinės (skirstymo ir perdavimo) dalies kainos dedamosios dalys gali būti koreguojamos tik kartą per metus. "Metų viduryje koreguojant kainas, komisija turi teisę įvertinti tik dujų kaip produkto kainos prognozę ateinančiam laikotarpiui", - dėstoma VKEKK nekaltumo pozicija.

Be to, komisija pranešė, kad pasiūlė Seimo Ekonomikos komitetui Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, kurie suteiktų jai teisę dažniau koreguoti gamtinių dujų kainą ne tik dėl pakitusios importo kainos, bet ir dėl infrastruktūros kainos dalies sąnaudų pasikeitimo.

Kodėl ji arba Vyriausybė to nepadarė prieš metus?

Nėra jokio vertinimo

Energetikos ekspertai tikina, kad nelaukiant politikų sprendimo yra galimybė sumažinti vartotojų sąskaitas teisingai sureguliavus gamtinių dujų kainodarą.

Nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos narys dr. Vygintas Sidzikauskas aiškina taip: "Gamtinių dujų kainodara nėra teisinga. To pasekmė yra ir Kainų komisijos veiklos neatitikimai. Tai akivaizdžiai rodo faktas, kad pirma buvo paskelbta suderinta didesnė gamtinių dujų kaina gyventojams, paskui - didžiulis dujų tiekėjo pelnas. Komisija gauna įmonės prašymą padidinti kainas ir tik patikrina visus rodiklius pagal savo sukurtas ir naudojamas formules. Negi komisijos funkcija yra tik patikrinti, ar įmonės skaičiavimai yra formulės ribose? Taigi, tikrinama, o ne vertinama. Viliuosi tik tiek, kad šįkart patikrinta profesionaliai ir bent aritmetinių klaidų neliko, kaip yra buvę anksčiau", - sakė V.Sidzikauskas.

Pasak eksperto, šiuo metu galiojanti dujų kainų nustatymo tvarka yra ydinga, nes daugumoje pasaulio valstybių dujos turi dvi kainas - žiemos ir vasaros. "Paprastai žiemos sezono dujų kainos yra didesnės, nes šiuo metu būna didesnė dujų paklausa, o vasarą, kai jų vartojimas gerokai sumažėja, ir dujos turi būti pigesnės. Lietuvoje reguliuojant energetikos rinką į tai neatsižvelgiama. Komisija siūlo dažniau peržiūrėti gamtinių dujų kainos struktūrą, dėl to esą galėtų išlošti vartotojai. Tačiau aš manau, kad vartotojams dėl to tik padidėja rizika vėl pralaimėti. Vertinant dujų tiekėjo pelną reikia atsižvelgti į visus metus, nes akivaizdu, kad Lietuvoje jis daugiausia uždirba paskutinį ir pirmąjį metų ketvirtį. Tad komisija turi įvertinti, kiek gauta pajamų iš skirtingų vartotojų grupių, ir aiškiai paskelbti, kokie buvo dujų tiekimo pokyčiai aukšto, vidutinio ir žemo slėgio grandyse", - mano nepriklausomas energetikas.

Pasak pašnekovo, dažnesnis skirstymo kainos peržiūrėjimas naudos vartotojams neduos, nes į ją įskaičiuojamas ir dujininkų pelnas, tad bus atverta didesnės spekuliacijos galimybė.

Pasak V.Sidzikausko, šiuo metu tarifai nevertinami kaip tam tikri signalai tiek vartotojui, tiek tiekėjui. "Jeigu vartotojas turi galimybę pasirinkti, jis per brangią energiją mėgina pakeisti pigesne - renkasi kitas energijos priemones, keičiančias jo vartojimą. O tiekėjas būna priverstas priimti sprendimus, kad sureguliuotų tiekimo efektyvumą. Tačiau dabar Lietuvos vartotojai sumoka už neefektyvų tiekimą, už tiekėjo veiklos brangumą. Pagrindinis reguliatoriaus uždavinys - apčiuopti tokius indikatorius, kad tarifai būtų kaip signalai abiem šalims", - teigia pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu pagrindinis gamtinių dujų vartotojas yra šilumos gamybos įmonės. "Dujas šilumos gamybai perka ir gyventojai, todėl decentralizuota šiluma nuolat konkuruoja su centralizuota. Dujininkai tai stebi, o komisija - ne. Jeigu gyventojas, nusipirkęs vieną kubinį metrą dujų, pasigamina šilumos pigiau, nei jos centralizuotai perka nuo tokio tiekimo priklausantys gyventojai, tai pirmas signalas dujininkams, kad jie gali kelti savo kainas", - atkreipia dėmesį ekspertas.

V.Sidzikauskas mato ir dar vieną vartotojų diskriminaciją. "Dujomis šildosi ir centralizuotos, ir necentralizuotos šilumos vartotojai, tačiau šilumą perkantiesiems centralizuotai taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, o gamtines dujas šildymui perkantys gyventojai moka 21 proc. PVM. Tiek komisija, tiek politikai turi pasirūpinti, kad šie tarifai būtų suvienodinti žmonių naudai", - sako V.Sidzikauskas.

Prarado vartotojų pasitikėjimą

Nepriklausomos visuomeninės organizacijos Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis LŽ sakė, kad faktai rodo, jog Kainų komisija neatlieka energetikos rinkos, taip pat ir energijos įmonių veiklos kontrolės.

"Taigi niekas negali pasakyti, ar teisingą informaciją komisijai pateikia įmonės. Tam patikrinti reikalingi geri specialistai, kurių pati valstybė negali įpirkti. VKEKK specialistų algos apverktinos - čia ir yra atsakymas. Buvęs Kainų komisijos pirmininkas išsivedė patyrusius dviejų jos skyrių vedėjus, o norinčiųjų užimti jų vietas nėra. Taigi, kainų komisijos vadinti kainų reguliatoriumi negalima. Ji elgiasi taip, kaip kažkas liepia. Ši komisija priversta vykdyti Vyriausybės politiką. O šiai - kuo didesnės kainos, tuo daugiau mokesčių atskaitoma į biudžetą. Mūsų šalies premjero supratimu - tai gerai", - teigia A.Miškinis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad bendrovės prašomų didesnių kainų pagrįstumo patikrinimas nėra komisijos kompetencija. "Labai ydinga yra kainos struktūra, kai bendra dujų kaina yra paslaugos ir gamtinių dujų kaip prekės kainų suma. Būtina atskirti paslaugos kainą nuo prekės kainos. Gauti pelno dėl padidėjusio dujų suvartojimo yra akivaizdi dabartinės kainų struktūros yda. Šilumos kaina susideda iš dviejų dalių, viena jų proporcinga kuro kainai. Taip pat turėtų būti elgiamasi ir su dujų kaina - vartotojas turi teisę žinoti, kiek jis moka už dujas kaip prekę. Bet tai yra dujininkų interesai. Ar leis juos paliesti šalies valdžia?" - abejoja vartotojų atstovas A.Miškinis.

LŽ paprašė komentaro apie dabartinės gamtinių dujų kainos gyventojams pagrįstumą ir ekonomisto, LR prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiojo patarėjo, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo Nerijaus Udrėno. Jo per Prezidento kanceliariją atsiųstame atsakyme išdėstyti gerai vartotojams žinomi, bet jų neguodžiantys argumentai: "Reikia pripažinti, kad tikroji problema yra ta, jog šalis neturi galimybės rinktis, nes yra vienintelis dujų produkto tiekėjas ir vienintelis tiekimo kanalas. Todėl planuojamos investicijos į energetikos infrastruktūrą turėtų atverti galimybes pigesnių energijos išteklių importui ir mažesnėms vartotojų sąskaitoms". Tačiau laiške neradome atsakymo, kaip žmonėms išgyventi dabar, kol pasieksime žadamą rojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"