TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ateities reklama pardavinės jausmą

2014 05 03 6:00
S.Viereggas įsitikinęs, kad internetinė reklama, keliaujanti iš lūpų į lūpas per socialinius tinklus, per ilgą laiką pakeis reklamoms taikomas taisykles. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Reklama neišvengiamai turės sekti paskui naujausias technologijas ir persikelti į internetą. Mat skaitmeninė erdvė prekės ženklams suteikia gerokai daugiau galimybių užmegzti artimą ryšį su vartotoju ir kurti papildomą pridėtinę vertę, pavyzdžiui, leidžia įsivaizduoti, kaip gyvenimas atrodytų įsigijus prekę.

Internetui trinant sienas tarp valstybių, reklama vis dažniau keliasi į skaitmeninę erdvę, kur perduoti norimą žinutę galima ne tam tikros šalies, o viso pasaulio tikslinei auditorijai. Antai ir tinklo "Youtube" vartotojai pastaruoju metu turi bent keletą sekundžių žiūrėti reklamą, kad pamatytų norimą vaizdo įrašą. Sebastianas Viereggas, bendrovės milžinės „Google“ prekės ženklų vadovas, LŽ teigė, kad tai suteiks daugiau galimybių viešintis ne tik stambiausiam, bet ir smulkesniam verslui.

Tačiau ar Lietuvos verslas pasinaudoja proga reklamuotis globaliu mastu? Paklaustas, ar žino nors vieną lietuvišką prekės ženklą, S.Viereggas prisipažino nesąs su jais susipažinęs. Tačiau suskubo pridurti, kad Lietuvos prekės ženklai turi gerų galimybių pranešti apie save visam pasauliui, o ir tokį poreikį pajus, nes šalies pramonė itin orientuota į eksportą. „Manau, kad daugeliu atvejų pramonė turės priėjimą prie globalios platformos pranešti apie prekės ženklus, kurti juos netgi tarptautiniu lygmeniu. Tai puiki galimybė“, - sakė jis.

Anot pašnekovo, faktas, kad Lietuva neturi itin plačiai paplitusių prekės ženklų šiandieniniame pasaulyje be sienų dar nereiškia, jog verslas yra silpnas. „Aš galbūt tiesiog nesu tikslinės auditorijos dalis, o juk informaciją apie prekės ženklą siekiama skleisti taip, kad ji pasiektų reikiamą auditoriją reikiamu metu. Skaitmeninė medija tai leidžia padaryti daug efektyviau. Tiesa, visa tai Lietuvoje dar nauja“, - sakė jis.

Pakeis žaidimo taisykles

„Didėjant galimybėms reklamuotis internete, smulkiajam verslui atsiranda daugiau „žaidimo laukų“. Smulkusis verslas dabar turi priėjimą prie didelės auditorijos. Viskas, ko reikia, - tai vaizdo klipas. Tiesiog įdėti jį į „Youtube“, sumaniai išskiri tikslinę auditoriją ir užtikrini, kad žinutė ją pasiektų. Viso to kaina neturi būti labai didelė“, - kalbėjo S.Viereggas.

Reklaminės kampanijos per „Youtube“ strategijos skiriasi: kai kurie vaizdo klipai siekia patraukti vartotojo dėmesį jau pirmosiomis sekundėmis, tuo tarpu kitos bendrovės stengiasi vartotoją išlaikyti visas 3 minutes ir tik reklaminio klipo pabaigoje atskleisti žinutės esmę. „Tikrai sunku pasakyti, kuris reklaminio klipo variantas yra tobulas. Internetinėje reklamoje nėra tokio dalyko kaip „Šventasis Gralis“. Todėl tik parekomenduočiau stebėti skirtingas reklamų rūšis, mokytis, išbandyti įvairius variantus ir analizuoti, kuris jų buvo efektyviausias. „Youtube“ leidžia analizuoti, kaip ilgai vartotojai žiūri reklamą, koks jų dėmesio lygis, kokiose reklaminio klipo vietose jie „užsnūsta". Nebūtina sukurti vaizdo klipą, kurį žmonės pamiltų – internete laimėsi sukūręs turinį, kuriuo žmonės dalysis su draugais socialinėje erdvėje. Per ilgą laiką tai pakeis žaidimo taisykles", - prognozavo pašnekovas.

V.Valantiejus įsitikinęs, kad prekės ženklo užmegztas ryšys su vartotoju bus išsigelbėjimas, esant didžiulei konkurencijai rinkoje.

Parduos emociją, o ne prekę

Kūrybinės reklamos agentūros CLINIC 212 Skaitmeninių sprendimų skyriaus vadovo Vaidoto Valantiejaus teigimu, šiuo metu verslas pamišęs dėl internetinės reklamos pirmiausia dėl to, kad tokią reklamą galima geriau pamatuoti nei televizijos reklamą: galima apskaičiuoti paspaudimų kiekį, kiek laiko vartotojas ją žiūrėjo ir pan. O tai, anot jo, leidžia bendrovėms efektyviau investuoti. „Bet ar tai leidžia efektyviau perduoti žinutę? Man atrodo, internetinė reklama dar neišplėtota. Kita vertus, po truputį pradedame naudotis technologijų suteikiamomis galimybėmis“, - sakė jis.

Technologijos keičia reklamų pobūdį, dėl to kinta ir visuomenės požiūrį į jas: užuot keiksnoję reklamas, žmonės atranda jų kuriamą pridėtinę vertę. V.Valantiejus įsitikinęs, kad reklamos ateitis priklauso ne nuo paties produkto, kuris parduodamas, o nuo istorijos, kaip tas produktas kuriamas, ką jis reprezentuoja ir kokį jausmą vartotojui suteikia.

„Anksčiau reklama būdavo tiesiog bandymas įsiūlyti, o dabar taiko į vartotojo emocijas. Pavyzdžiui, banko reklamoje nuo šūkio „Geras bankas, ateik“ pereinama prie šūkio „Gyvenk turtingai“. Reklama projektuoja žmogaus ateitį per emocinę prizmę. Taip reklama natūraliai jam tampa priimtinesnė“, - aiškino pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad parduoti produktą, veikiant vartotojo emocijas, bendrovėms yra naudinga ir dėl to, kad technologinės pažangos metu išsiskirti produkto techninėmis savybėmis ar išlikti vieninteliam rinkoje yra neįmanoma. Rinkos pionieriams visuomet kas nors atseks iš paskos.

Nusitaikys į vieną vartotoją

V.Valantiejaus manymu, ateityje reklamos tikslinė auditorija susitrauks iki vieno vartotojo ir bendrovės turės ieškoti ypač intymių būdų prie jo prieiti. „Reklamą mes turėsime kreipti tik į tą žmogų, kuris bus tam tikroje vietoje. Suprantu, kad tai skamba neįtikimai. Tačiau jau dabar, turėdami „Google“ akinius, praeidami pro kavinę galime palikti atsiliepimą apie ją, o kitas vartotojas, eidamas ta pačia gatve, gali perskaityti šį atsiliepimą ir nuspręsti, ar verta užsukti“, - pasakojo jis.

Tiesa, pašnekovas pripažino, kad prekės ženklams užmegzti itin artimą ryšį su vartotoju reikės kelių dešimtmečių. Juolab kad pasikeisti turi ne tik technologijos, bet ir visuomenė.

„Noriu pabrėžti, kad reklama ateityje bus ne vaizdas, o jausmas, kurį patiria žmogus per įvairias sąveikas, - produktas bus laimė“, - pažymėjo V.Valantiejus. Jo manymu, reklamoms pateikiant labiau asmenišką turinį, trumpų, 30 sekundžių trukmės reklaminių klipų turėtų nebelikti. Vietoj jų bus pasiūlytas „iškreiptos realybės“ turinys. Kaip pavyzdį V.Valantiejus įvardijo bendrovės „Ikea“ kuriamą programėlę, kuri leis virtualiai komponuoti baldus savo kambaryje.

Neišnaudoja technologijų

Paprašytas pateikti daugiau pažangių reklamos pavyzdžių, V.Valantiejus suskubo paminėti bendrovę „Nike“, kuri bėgimo batelių pridėtinę vertę padidino sukūrusi mobiliąją programėlę. Ši, sukaupusi duomenų apie vartotoją, padeda jam efektyviau treniruotis. Pašnekovo įsitikinimu, būtent tokie pažangūs prekės ženklai ateityje skins pergalės laurus.

Ar tokių pažangių prekės ženklų galima aptikti ir Lietuvoje? V.Valantiejus priminė neseniai banko „Swedbank“ pristatytą paslaugą, kai pakračius telefoną galima pamatyti savo sąskaitos likutį. „Atrodo, tai yra visiškai paprasta funkcija. Tačiau reikėtų pagalvoti, kiek dėl jos reikėjo peržengti barjerų. Juk bankinė sistema yra milžiniška, anksčiau savo sąskaitos likutį galėjai peržiūrėti tik suvedęs kodą. Taigi bendrovei reikėjo peržengti nusistovėjusį mąstymą“, - sakė jis.

Turės daugiau investuoti

V.Valantiejaus įsitikinimu, ateityje, kurdamas reklamines kampanijas, verslas turės persiorientuoti. „Šiandien reklamos agentūrose geras darbuotojas yra tas, kurio „stogas nurautas“, o vėliau pradėsime vertinti darbuotojus, kurie tam tikra prasme yra mokslininkai. Verslas privalės investuoti į psichologiją, technologijas, neuromokslą. Kai kurių reklamų sukeliama reakcija kruopščiai analizuojama jau dabar: matuojama dėmesio koncentracija, širdies ritmas ir pan. Tačiau neurorinkodaros specialistai, mano manymu, į rinką atėjo šiek tiek per anksti ir neturėdami giluminių žinių – jie kartais tiria tai, ką galima numanyti turint sveiką nuojautą“, - svarstė pašnekovas.

Jis apgailestavo, kad šalies įmonės dar neatsikratė blogos savybės investicijas planuoti remiantis ketvirtiniais ar metiniais veiklos rezultatais ir tikėtis investicijų grąžos „čia ir dabar“. Būtent dėl tokio trumparegiško požiūrio bendrovės esą pačios pripratino vartotojus prie akcijų „medžioklės“.

„Technologijos neišvengiamai atpigs ir paklius į kiekvieno vartotojo rankas. O kai tai įvyks ir technologijos leis lengvai ignoruoti primityvią reklamą, pažiūrėsime, ar taupymas atsipirks. Iš tikrųjų reikia investuoti į ateitį“, - įsitikinęs V.Valantiejus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"