TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ateitis - atsinaujinanti energetika

2011 03 17 0:00

Iki 2020 metų esame įpareigoti 23 proc. sunaudojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių: vėjo, saulės, vandens, biomasės, biodujų ir kitų alternatyvų. Ar šis reikalavimas mums pakeliamas, ar lengvai įvykdomas ir ar galime tiesiog ramiai laukti, kol alternatyvioji energetika pati savaime pasieks nustatytą rodiklį?

Kūrensime krosnis

Net iš energetikos ekspertų yra tekę girdėti, kad Lietuva nustatytą rodiklį pasiektų ir nieko nedarydama, nes jau 2008 metais apie 15 proc. Lietuvoje naudojamos energijos esą buvo atsinaujinančių šaltinių kilmės. Tiesa, taip gerai mes atrodome ne dėl technologinės pažangos ir aktyvių investicijų, o dėl malkomis kūrenamų krosnių - pigesnės ūkiškos alternatyvos naudojimo šildymui.

Jeigu taip lengva, tai ko gi stengtis ir kodėl tokios šalys kaip Vokietija, turėdama daug mažiau su energetika susijusių problemų, planuoja ne įvykdyti nustatytą Europos Sąjungos (ES) normatyvą, o kaip galima daugiau jį viršyti? Juk atsinaujinantys šaltiniai - tai brangus, nestabilus dalykas, galima sakyti, žaidimas, kuris niekada neatsvers tradicinės energetikos - naftos, gamtinių dujų ar atominės energijos - būtent taip alternatyviąją energetiką vaizduoja jos skeptikai. Atsakymas į tokį Vokietijos "gudravimą" paprastas: įvykdę savo normatyvą, perviršį jie galės parduoti toms šalims, kurioms nepavyks pasiekti nustatyto rodiklio. Tokių šalių ES tikrai bus ne viena.

Taigi vokiečiai atsinaujinančių šaltinių energetikoje mato gerą verslo galimybę, kuri duoda įvairialypę grąžą: įplaukas į biudžetą iš investicijų, darbo vietas, anglies dioksido išmetimo į aplinką sumažėjimą, tiekimo šaltinių diversifikavimą ir didėjantį energetinį saugumą. O po 2020 metų iš atsinaujinančių šaltinių bus galima uždirbti ir dar kartą, prekiaujant viršytomis atsinaujinančios energetikos kvotomis.

Lietuva (jeigu vertinsime jos Vyriausybės parengtą energetikos strategiją iki 2050 m.) pasirinko kitą kelią, kurio gale yra energetinė nepriklausomybė, pasiekta pastatant naują atominę elektrinę. Neverta kartotis ir dar kartą kvestionuoti šią idėją, tačiau akivaizdu, kad plėtodami atominę elektrinę mes palūkanomis bankams ar pelno investuotojui forma pinigus nukreipsime iš Lietuvos. Ir šiuo atžvilgiu atsinaujinantys šaltiniai laimi, nes paskatinus alternatyviąją energetiką daugiau galimybių uždirbti turėtų Lietuvos ūkis - regionuose būtų kuriamos naujos darbo vietos, o mūsų technologinė pramonė jau šiandien yra pajėgi įsitraukti būtent į atsinaujinančių šaltinių energetiką, gamindama ir prižiūrėdama reikiamus įrengimus.

Impulsą turi duoti valstybė

Jeigu atsinaujinanti energetika duoda ekonominę, socialinę ir ekologinę grąžą, kodėl ji nesivysto savaime vien iš verslo, privataus kapitalo ar užsienio investicijų? Atsakymas paprastas: iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta energija yra brangesnė už išgaunamą tradiciniais metodais. Todėl be paskatos verslui dažniausiai neapsimoka imtis alternatyvių energijos gamybos būdų.

Lietuva nėra turtinga šalis, negauna lengvų pajamų iš gamtos išteklių, todėl akivaizdu, jog negali skirti daug ir įvairių dotacijų alternatyviajai energetikai, nes tam reikėtų vėl didinti valstybės skolą. Tačiau parama prasideda ir nuo požiūrio, moralinio palaikymo, kurio šiandien taip pat pasigendama. Be to, paskatinti galima įvairiai, ne vien tiesioginėmis biudžeto dotacijomis: mokestinėmis lengvatomis, lengvatinėmis paskolomis ar brangiau superkant alternatyviai pagamintą energiją. Reikia suprasti, kad ši ūkio šaka tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu duoda keleriopą grąžą ne vien energetiniam saugumui, valstybės ekonomikai, tačiau ir aplinkai bei socialinei žmonių gerovei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"