TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ateityje teks rūšiuoti ir maisto atliekas

2014 09 12 6:00
Kompostui skirtus konteinerius individualių namų gyventojai gali gauti regioniniuose atliekų tvarkymo centruose. Roko Černiausko nuotrauka

Virtuvės ir maisto atliekas daugiabučių gyventojai dabar išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, iš kur ši vertinga žaliava patenka į sąvartynus. Tik Klaipėdoje jos šiuo metu deginamos ir paverčiamos šiluma bei elektros energija.

Virtuvės ir maisto atliekas dabar skatinami rūšiuoti tik individualių namų gyventojai. Patirtis rodo, kad vertingiausias kompostas gaminamas būtent iš atskirai surinktų, išrūšiuotų maisto ir žaliųjų atliekų. Savivaldybės teisės aktais įpareigotos per ateinančius šešerius metus tik pradėti organizuoti maisto atliekų surinkimą iš daugiabučių gyventojų. Visuotinis jų rūšiavimas ir perdirbimas – tolesnės ateities perspektyva.

Atskirs iš mišraus srauto

Šiemet Vyriausybės patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas nenumato konkrečių užduočių savivaldybėms, koks kiekis maisto atliekų turėtų būti rūšiuojamas ir perdirbamas konkrečiame regione.

Tačiau po metų biologiškai skaidžias medžiagas iš mišraus komunalinio atliekų srauto atskirs ir į techninį kompostą ar biodujas perdirbs biologinio ir mechaninio apdorojimo gamyklos dešimtyje Lietuvos regionų.

Alytuje tokia gamykla bus paleista jau netrukus, iki 2015 metų pabaigos tokie įrenginiai atsiras Klaipėdoje, Vilniuje, Utenoje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Telšiuose ir Panevėžyje. Tauragėje, kur nespėta panaudoti ES lėšų, planuojama įrengti biologiškai skaidžių atliekų aikštelę ir pastatyti atliekų rūšiavimo liniją.

„Šiose gamyklose iš mišrių komunalinių atliekų bus atskiriamos biologiškai skaidžios bei atrenkama antriniam perdirbimui ir deginti tinkama žaliava. Vienuose regionuose iš biologiškai skaidžių atliekų bus gaminamas techninis kompostas, kitur išgaunamos biodujos energijai gaminti“, - LŽ pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Gyventojai skatinami individualiai rūšiuoti šias atliekas ir jas kompostuoti. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai daliai gyvenamųjų valdų išdalijo specialias kompostavimo dėžes. Jose pagamintą kompostą gyventojai dažniausiai naudoja savo reikmėms, tačiau sutaupo, nes lieka mažiau kitų atliekų, už kurių išvežimą tenka mokėti nustatyto dydžio rinkliavą.

Vilma Karosienė. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pasak V. Karosienės, iki 2016 metų gėlių parduotuvėse, kapinėse ir kitur, kur koncentruotai susidaro biologiškai skaidžių atliekų, turėtų būti užtikrintas atskiras jų surinkimas, kad jos nebūtų išmetamos kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Mat geriausias kompostas padaromas būtent iš atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų.

„Mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių pagamintas kompostas bus prastesnės kokybės, žemės ūkiui jis nebus tinkamas. O mūsų tikslas - biologiškai skaidžias atliekas grąžinti į gamtą“, - sakė V. Karosienė.

Kita savivaldybėms numatyta užduotis – iki 2019 metų įdiegti virtuvės ir maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą. Tai nereiškia, kad kiekvienas butas turės šias atliekas rūšiuoti atskirai. Tiesiog kiekviena savivaldybė turės pati apsispręsti, kurie gyventojai ir įmonės tai pradės daryti, o atliekų surinkimo užduotis, konkrečius skaičius įteisins savivaldybių ir regioniniai atliekų surinkimo planai, kuriuos tvirtins vietos politikai.

„Pirmiausia turbūt bus organizuojamas maisto atliekų rūšiavimas ir surinkimas jų koncentracijos vietose – valgyklose, restoranuose. Gyventojams tokia prievolė dar nebus nustatyta, tačiau savivaldybės turės savo nuožiūra organizuoti virtuvės atliekų surinkimą, - sakė V. Karosienė. – Patirtis rodo, kad geriausiai virtuvės ir maisto atliekas rūšiuoja individualių namų gyventojai. Kad toks supratimas atsirastų daugiabučiuose, matyt, prireiks laiko.“

2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1,4 mln. būstų. Gyvenamuosiuose būstuose gyveno 2,9 mln., arba 99,1 proc., gyventojų. Iš jų 56,9 proc. gyveno butuose, 38,4 proc. – vieno buto namuose.

Mieste 1,5 mln. (76,3 proc.) gyventojų gyveno butuose, 380 tūkst. (18,8 proc.) – vieno buto namuose.

Kaime vieno buto namuose gyveno 778 tūkst. (77,7 proc.) gyventojų.

Aplinkai palankiausias - perdirbimas

Bendrovės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Silvestravičiūtė LŽ sakė, kad biologiškai skaidžias medžiagas palyginti neblogai rūšiuoja Šiaulių miestas. „Savivaldybė yra išdalijusi konteinerius individualių namų savininkams ir pastačiusi apie 300 konteinerių prie daugiabučių namų. Į šiuos konteinerius renkamos žaliosios (lapai, žolė ir kitos) ir augalinės kilmės (lupenos, daržovių ir vaisių likučiai) maisto atliekos“, - sakė ji.

I. Silvestravičiūtės nuomone, vieną visoms savivaldybėms tinkamą šių atliekų surinkimo modelį kurti netikslinga, nes skiriasi jų gyventojų struktūra, socialinė ir ekonominė padėtis. „Vilnietis ir Naujosios Akmenės gyventojas atliekų išmeta nevienodai. Kaimo vietovėse beveik visos maisto atliekos panaudojamos gyvuliams šerti. Todėl kiekviena savivaldybė pati tirs padėtį ir pirmiausia bandys įgyvendinti maisto atliekų surinkimą nedidelėje miesto teritorijoje. Joje prie daugiabučių šalia dabar esančių trijų rūšiavimo konteinerių (stiklo, popieriaus ir plastiko) atsirastų ketvirtas, skirtas maisto atliekoms. Joms išvežti gali prireikti ir specialios transporto priemonės“, - sakė ji.

I. Silvestravičiūtės nuomone, šias atliekas mielai priimtų privačios įmonės, gaminančios biodujas ar kompostą. „Iki 2019 metų dar daug kas pasikeis, bet tikrai galima galvoti apie infrastruktūrą, kurią sukurs tiek privatus verslas, tiek savivaldybės. Pavyzdžiui, Alytuje pastačius biologinio ir mechaninio apdorojimo įrenginius, bus taikoma sausos fermentacijos technologija biodujoms gaminti. Jiems niekas netrukdys vieno iš 4-5 talpyklų boksų naudoti atskirai surinktoms maisto atliekoms pūdyti“, - tvirtino pašnekovė.

Jos nuomone, pastačius 10 biologinio ir mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginių ir sutvarkius kitą infrastruktūrą, atliekų surinkimas gyventojams neišvengiamai brangs. Todėl kuo daugiau jų bus atskirai rūšiuojama ir perdirbama, tuo šios paslaugos kaina didės mažiau, nes rūšiuotų atliekų tvarkymą apmokės privatus verslas.

Lietuvoje biologiškai skaidžios medžiagos (joms priskiriama tekstilė, mediena, popierius ir kartonas) vidutiniškai sudaro apie pusę visų komunalinių atliekų, o maisto ir virtuvės atliekos - apie 12 procentų.

I. Silvestravičiūtė atkreipė dėmesį, kad biologiškai skaidžių medžiagų šalinimas sąvartyne yra aplinkai pavojingiausias. Tačiau šių atliekų perdirbimas aplinkai yra daug palankesnis negu deginimas energijai gaminti.

„Maisto atliekos, kurias dabar metame į mišrų konteinerį, po metų pateks į biologinius ir mechaninius rūšiavimo įrenginius regionuose, tačiau tvarkant tokiu būdu į vieną srautą patenka daug pavojingų priemaišų, pavyzdžiui, elektros lemputės, termometrai ar dažai. Todėl iš tokių atliekų gautas techninis kompostas yra labai nekokybiškas, užterštas, jo panaudojimas – ribotas“, - teigė aplinkosaugininkė.

Nauja ir Europoje

I. Silvestravičiūtė pasakojo, kad prieš kelerius metus viešėdama Barselonoje (Ispanijoje) ir Sardinijoje (Italijoje) matė, kad prie daugelio gyvenamųjų namų stovi konteineriai, skirti maisto atliekoms.

Atliekų departamento vadovės V. Karosienės nuomone, atskirtas maisto atliekų rūšiavimas – naujiena ir kitose Europos valstybėse. „Aišku, yra valstybių, pavyzdžiui, Danija ar Švedija, kur maisto atliekos seniai nevežamos į sąvartynus, nes komunalinės atliekos su bulvių lupenomis ir kitais maisto likučiais keliauja į krosnis, o į sąvartynus - pelenai. Pas mus biologiškai skaidžios atliekos į krosnį patenka tik Klaipėdoje. Žinoma, tai geresnis jų panaudojimo būdas nei šalinimas sąvartyne, bet Lietuva ir Europa siekia šias atliekas naudingiau panaudoti - perdirbti į kitus antrinius produktus“, - sakė V. Karosienė.

Lietuvoje dabar per metus susidaro apie 1,4 mln. tonų komunalinių atliekų. 2011 metais Lietuva šalino beveik 80 proc. komunalinių atliekų, o perdirbo tik 21 procentą. Teisės aktais nustatyta, kad po septynerių metų sąvartynuose šalinamos komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"