TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas

2014 06 18 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Vienas didžiausių pastarųjų metų investicinių projektų Klaipėdos uoste - universalus keleivių ir krovinių terminalas - tai šalies socialinių interesų, valstybės investicijų ir privataus kapitalo derinys. Lietuva sukūrė puikias sąlygas turizmo plėtrai.

Prie Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) krantinės vakar prišvartuotas antras šį sezoną kruizinis laivas „Seabourn Legend“ buvo pagrindinė objekto atidarymo puošmena. Šventės nesugadino net šaltas vėjas ir lietus, vietoj šampano purslų aplaistęs naują 80-ąją krantinę. Dviem krautuvais atvežtą ir terminalo aikštės vidury ištemptą juostelę perkirpo premjeras Algirdas Butkevičius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaikus, terminalo naudotojai ir rangovai: kompanijų „Latvijas tilti“, „LNK Industries“ bei „Eurovia“ atstovai. Šie pagal statybininkų tradiciją CKT direktoriui Benediktui Petrauskui įteikė garsaus kalvio Lino Leščiausko nukaldintą raktą. Terminalo keleivių salės interjerą papuošė 2009 metais Lietuvos tūkstantmečio garbei kalvių plenere sukurtas metalo pano – Lietuvos žemėlapis.

Sėkmingas bendradarbiavimas

A. Butkevičius galėtų save vadinti ką tik pastatyto terminalo krikštatėviu. Jam dirbant susisiekimo ministru 2006 metais buvo įsteigtas Keleivių ir krovinių terminalo statybos priežiūros komitetas. Vakar premjeras pažymėjo, kad tolesni žingsniai ieškant CKT krovinių ir laivybos linijų nebus lengvi. Tačiau jis tikisi, kad krauti iki 5 mln. tonų krovinių ir priimti iki 0,5 mln. keleivių per metus, kaip numatyta projekte, visiškai realu, jeigu akcininkai parengs veiksmų planą ir jį įgyvendins.

A. Butkevičius žiniomis, terminalo galimybėmis aktyviai domisi ir tarptautinės organizacijos, todėl naujo objekto puiki ateitis jam nekelia abejonių. „Šis terminalas svarbus ne tik uosto ir šalies ekonomikai, bet ir turistams, kurie atvyks iš užsienio. Jis yra pats moderniausias Baltijos šalyse. Prisimenu, kokios karštos diskusijos, man būnant susisiekimo ministru, vyko dėl šio terminalo. Bet šiandien kaip tik ta diena, kai galiu padėkoti tiems, kurie sugalvojo šią idėją, kurie projektavo ir statė. O tiems, kurie eksploatuos šį terminalą, linkiu sėkmės. Padarius vieną gerą darbą norisi, kad ir kiti darbai būtų atlikti. Suprantant, kad šis objektas skirtas ir turistams, reikia vystyti miesto infrastruktūrą, nes nuo to priklauso turistų trauka į Klaipėdos uostą ir miestą. Linkiu užsibrėžti tikslus, kurie duotų teigiamų rezultatų mūsų žmonėms“, - visus paragino premjeras.

Akcininkų vardu kalbėjęs koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkas Flemingas Lindeloevas taip pat priminė šio objekto istoriją ir raidą. Jis paminėjo, kad svarbu ne tik investicijos, bet ir užsienyje studijuojantys talentingi žmonės, kuriuos būtina sugrąžinti iš užsienio į Lietuvą.

„Prieš dešimt metų terminalo idėją sumanė kompanija, kuri dabar vadinama CKT. Šitą viziją toliau plėtojo puiki žmonių komanda: Aloyzas Kuzmarskis ir šviesaus atminimo Bronislovas Lubys. Remiantis B. Lubio įžvalgomis, prasidėjo jūrų uosto, miesto valdžios, Lietuvos geležinkelių įmonės, Vyriausybės ir privataus verslo bendradarbiavimas. Ačiū visoms institucijoms ir CKT vadovams už puikų darbą. Per tą laikotarpį „Achemos grupei“ ir CKT teko dirbti su 2 ministrais pirmininkais, 5 susisiekimo ministrais, 3 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais, 2 Klaipėdos miesto merais. Kaip „Achemos grupės“ valdybos pirmininkas tikiuosi, kad sėkmingai tęsime šį bendradarbiavimą, nes mes, privati kompanija, toliau investuosime į Klaipėdos uostą. O jeigu kartu investuosime, tai galime paversti Klaipėdą didžiausiu uostu krovinių kelyje tarp Rytų ir Vakarų. Manau, kad Klaipėdos uosto vizija turi būti siekis tapti didžiausiu uostu Baltijos regione", - teigė F. Lidoleovas ir pažymėjo, kad CKT sumanymo pradžioje laivyba išgyveno pakilimą, paskui - pasaulinę krizę, o dabar vėl pradeda kopti aukštyn.

Laivybos ateitis

Renginio išvakarėse surengtoje konferencijoje apie keleivinę laivybą, kurioje dalyvavo Baltijos regiono didžiųjų jūrų verslo kompanijų atstovai iš „DFDS Seaways“, „Stena Line“, „K-Line“, „Viking Line“, Kopenhagos-Malmės, Liubeko-Travemiundės jungtinių uostų administracijų ir kiti transporto specialistai, aptarta 2015 metų laivybos padėtis ir ateities prognozės. Diskusijų dalyviai teigė, kad nuo 2015 metų įsigaliojanti// aplinkosaugos reikalavimai, vadinamoji Sieros direktyva, ES reglamentas dėl sieros emisijos, laivybos kompanijoms, uostams ir kitiems jūrų prekybos dalyviams bus didžiulis iššūkis. Tačiau pažymėta, kad Klaipėdos uosto stiprybė – nusistovėjęs ryšys su Skandinavijos šalimis, kur ekologija vertinama kaip pozityvus dalykas.

Jei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pavyktų organizuoti reguliarų traukinio maršrutą tarp Turkijos ir Skandinavijos (apie šiuos planus kalbėjęs bendrovės atstovas Stasys Gudvalis tikisi, kad tai pavyks padaryti jau šiemet rugsėjį), manoma, kad krovinių užtektų ir naujajam Centriniam Klaipėdos terminalui. Jo krantinės gali sulaukti ir daugiau kruizinių laivų. Pati bendrovė tikisi pritraukti krovinių palaipsniui per trejus metus.

Šiame terminale vienu metu galima švartuoti net tris bet kurio tipo laivus: ro-ro, ro-pax keltus, kruizinius laivus. Skaičiuojama, kad bendra šio projekto vertė sudaro daugiau kaip 185 mln. litų. Įrengti naujojo keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kainavo apie 110 mln. litų, maždaug pusę sumos skyrė ES iš Sanglaudos fondo lėšų. Privati investicija viršija 66 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"