TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atideda planus „paleisti“ elektros kainas

2015 05 12 6:00
Lietuvoje reguliuojama elektros kaina dabar yra beveik identiška vidutinei kainai biržoje, todėl tikimasi, kad į laisvąją rinką įtraukus namų ūkius elektros kainų šoko nebūtų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Elektros energijos rinka Lietuvoje bus visiškai liberalizuota ne anksčiau kaip po dvejų metų arba dar vėliau. Tuomet elektrą iš nepriklausomų tiekėjų būtų įpareigoti pirkti daugiau kaip 1,5 mln. buitinių vartotojų.

Tai daryti galima ir dabar, tačiau kol valstybė neverčia, savo noru elektrą rinkos kainomis iš nepriklausomų tiekėjų perka vos 11 namų ūkių. Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija galėtų išnykti pagrindinė kliūtis "paleisti" elektros kainas buitiniams vartotojams. Iš Baltijos ir Skandinavijos valstybių vienintelėje Lietuvoje buitiniai vartotojai elektrą perka reguliuojamomis kainomis.

Laukia begalė darbų

Kaip LŽ tvirtino Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas, iki visiško elektros rinkos liberalizavimo Lietuvoje dar reikėtų nuveikti nemažai darbų. „Pirmiausia turime integruotis į ES elektros vidaus rinką, tai yra įgyvendinti strateginius elektros energijos jungčių projektus. Turi būti tinkamai funkcionuojančios elektros rinkos priemonės, aiškus mechanizmas prekybai su elektros energijos tiekėjais. „Lesto“ turi būti pasiruošusi apskaitos ir apskaitymo sistemas duomenų srautui, kuris bus teikiamas tiekėjams. Turi būti konkurencingos kainos elektros mažmeninėje rinkoje ir šalies mažmeninės elektros rinkos dalyviai turi būti pasiruošę veikti laisvosios rinkos bei visiškos integracijos sąlygomis“, - vardijo jis.

Pasak M. Dubausko, tik pradėjus eksploatuoti Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ bei Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ elektros energijos jungtis bus siekiama tinkamai įvertinti rinkos pokyčius ir stebėti elektros energijos kainų kitimus. „2016-2017 metais planuojama teisės aktuose nustatyti privalomuosius įpareigojimus siekiant visiškai liberalizuoti elektros rinką“, - pažymėjo jis.

Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija galėtų išnykti pagrindinė kliūtis nebereguliuoti elektros kainos buitiniams vartotojams.

Tuomečio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėja Daiva Rimašauskaitė teigė, kad Lietuva pirmiausia turi integruotis į ES elektros vidaus rinką, tai yra įgyvendinti „NordBalt“, „LitPol Link“ projektus, turėti sklandžiai funkcionuojančias „NordPool Spot“ ir „Nasdaq OMX“ biržas, o Lietuvos mažmeninės elektros rinkos dalyviai (elektros energijos tiekėjai ir vartotojai) būti pasiruošę veikti laisvosios rinkos ir visiškos integracijos sąlygomis.

Gali, bet neperka

„Paleidus" kainas į laisvąją rinką patektų daugiau kaip 1,5 mln. naujų elektros vartotojų, kurie dabar elektrą perka iš visuomeninio tiekėjo „Lesto“, o kainą nustato Kainų komisija. Tuomet jie turėtų pasirašyti dvi sutartis – vieną su pasirinktu nepriklausomu elektros tiekėju, kitą - su „Lesto“ dėl naudojimosi elektros skirstymo tinklais.

Šiuo metu nežinoma, kaip kainų reguliavimo būtų atsisakoma. Pasak M. Dubausko, tai galėtų būti įgyvendinta keliais būdais: visiems buitiniams vartotojams vienu metu arba pagal tam tikrus kriterijus etapais – kaip į rinką per kelerius metus buvo išleisti nebuitiniai vartotojai.

Buitinių vartotojų pareiga pirkti elektros energiją nereguliuojamomis kainomis turėtų būti įtvirtinta Elektros energetikos įstatymo. „Tiesioginio įpareigojimo pirkti buitiniai vartotojai neturės, tiesiog teisės aktais bus panaikinta visuomeninė elektros energijos kaina. Arba ji galės būti taikoma tik tam tikrais, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų vartotojų grupei“, - aiškino M. Dubauskas.

Sukruto verslas

Elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba vyksta pagal grafiką ir jų eksploatavimo pradžia planuojama 2015 metų pabaigoje.

Kadangi ankstesnė Energetikos ministerijos vadovybė teigė, kad nebaigti didieji energetikos projektai yra didžiausia kliūtis atverti laisvąją elektros rinką namų ūkiams, verslas sukruto: gal jų pabaigtuvės paskatins valdžią „paleisti“ elektros kainas namų ūkiams nuo kitų metų?

Juolab kad viešojoje erdvėje girdėti vis daugiau prognozių, kad į Lietuvą bent jau iš Švedijos kitąmet plūstelės pigi elektra.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Lietuvoje Janis Betheras prakalbo, kad tokiu atveju apie sprendimą liberalizuoti rinką turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip iki šių metų liepos 1 dienos.

„Jeigu valdžios institucijos laikysis pozicijos visiškai liberalizuoti rinką, kai pradės veikti naujosios elektros jungtys, šį sprendimą reikėtų paskelbti bent prieš pusmetį, suplanuojant plačią visuomenės informavimo kampaniją. Juk gyventojams pokytis būtų didžiulis – lietuviai visą laiką pirko elektrą už valstybės nustatytą fiksuotą tarifą, o laisvojoje rinkoje elektros tiekėjo pasirinkimu, kainomis tektų rūpintis pačiam. Pasikeitimams pasirengti turi ne tik visuomenė, bet ir elektros tiekėjai, kuriems tektų aptarnauti šimtus tūkstančių naujų klientų“, – sakė jis.

Palankios aplinkybės

J. Bethero manymu, aplinkybės visiškai liberalizuoti elektros rinką Lietuvoje šiuo metu yra palankios dėl kelių priežasčių. Latvijoje ir Estijoje prieš atveriant rinką namų ūkiams reguliuojama elektros kaina buvo labai žema, nes valstybė ją subsidijavo. Todėl liberalizavus rinką, vartotojams smogė apie 25 proc. elektros kainų šuolis.

„Lietuvoje visiškai kitokia situacija – reguliuojama elektros kaina yra beveik identiška vidutinei kainai biržoje, todėl į laisvąją rinką įtraukus namų ūkius kainų šoko nebūtų. Juolab kad praėjusį mėnesį Lietuvoje elektros kaina biržoje pasiekė istorines žemumas, o elektros jungtis su Švedija sujungs Lietuvą su Šiaurės šalimis, kuriose elektros kainos paprastai yra žemesnės nei Lietuvos zonoje“, – aiškino „Enefit“ atstovas.

Tuo metu M. Dubauskas nesiryžo prognozuoti, kokios Lietuvoje būtų elektros kainos buitiniams vartotojams, visiškai liberalizavus rinką. „Prognozuoti bus galima kitais metais, kai bus pradėtos eksploatuoti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros energijos jungtys, ir bus žinoma šių jungčių įtaka elektros rinkai“, - teigė jis.

Išsigando kainų šuolio

Anksčiau planuota, kad visi elektros vartotojai Lietuvoje privalės elektrą pirkti laisvojoje rinkoje nuo 2015 metų. Tačiau 2012 metų rudenį pakoreguotas Elektros energetikos įstatymas gyventojams suteikė galimybę elektrą pirkti ne rinkos kaina, o valstybės nustatytu reguliuojamu tarifu.

Pakeistoje įstatymo redakcijoje žodis „privalo“ buvo pakeistas žodžiu „gali“ ir tokiu būdu Lietuvoje namų ūkiams prievolė nuo 2015 metų elektros energiją pirkti laisvojoje rinkoje buvo panaikinta. Anksčiau įstatyme buvo nurodyta, kad visi be išimties elektros vartotojai, neišskiriant ir namų ūkių, nuo 2015 metų privalės elektrą pirkti laisvojoje rinkoje iš nepriklausomų elektros tiekėjų.

Įstatymą politikai koregavo siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius vartotojus nuo galimų elektros kainų svyravimų ar nenaudingų sutarčių su tiekėjais. Šiuo metu elektrą gyventojams už visuomeninę kainą tiekia skirstomųjų tinklų operatorė “Lesto“. Tačiau nuo 2007 metų liepos 1 dienos jie savanoriškai gali rinktis ir nepriklausomą tiekėją. „Lesto“ duomenimis, dabar elektrą rinkos kainomis perka 11 privačių klientų, turinčių 25 objektus.

Kitos Baltijos šalys elektros rinką jau liberalizavo. Estijoje nuo 2012 metų rudens sutartis su nepriklausomais tiekėjais sudarinėjo ir smulkusis verslas, ir namų ūkiai, o visiškai rinka liberalizuota 2013 metais. Latvijoje buitiniai vartotojai įpareigoti elektrą pirkti iš nepriklausomų tiekėjų nuo šių metų pradžios. Laisvojoje rinkoje elektrą buitiniai vartotojai privalomai perka ir Skandinavijos šalyse: Norvegijoje - nuo 1991-ųjų, Švedijoje – nuo 1996-ųjų, Suomijoje – nuo 1997-ųjų, Danijoje – nuo 2003 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"