TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atleidimas iš darbo - darbdavio išbandymas

2008 12 08 0:00
Krizė netruks amžinai ir jeigu atleidžiami darbuotojai apie savo buvusią darbovietę atsilieps blogai, vėliau jai bus sunku ieškoti naujų darbuotojų.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu po šalį klaidžiojant nedarbo šmėklai, kone kiekvienas dirbantis žmogus jaučia darbo praradimo grėsmę, kuri atskleidžia darbdavio socialinės atsakomybės ribas.

Tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams nelengva suvaldyti emocijas krizės aplinkybėmis. Atleidžiant darbuotojus neretai pasitelkiamas psichologinis spaudimas, siekiant, kad žmogus darbovietę paliktų savo noru. Išsiskirti gražiuoju pavyksta tik su tais darbdaviais, kurie mąsto apie savo verslo sėkmę ateityje.

Linkę išsaugoti geriausiuosius.

LŽ pakalbintas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, kad socialiai atsakingi vadovai sąnaudas skaičiuoti pirmiausia pradeda nuo savęs. "Yra atvejų, kai mažindamos savo išlaidas įmonės persikelia į kuklesnes patalpas. Darbuotojai mato, kad ir savininkas veržiasi diržą, todėl atsiranda bendras supratimas. Kai kuriems darbdaviams pavyksta išlaikyti žmones ir gerą atmosferą darbe net sumažinus jiems atlyginimus 25 proc. ir užkrovus atleistų kolegų darbą. Svarbiausia, kolektyvui paaiškinti esamą situaciją", - mano darbdavių atstovas.

Kalbėdamas apie darbuotojų atleidimo metodus, jis linkęs pateikti pavyzdį, kuriuo vadovaujasi nemaža dalis darbdavių. "Kiekvienoje kompanijoje yra darbuotojų branduolys, su kuriais darbdaviai nenori išsiskirti, nes šie yra lojalūs, todėl pagrindinis tikslas - juos išsaugoti. Natūralu, kad pirmiausia atsisveikinama su tais žmonėmis, kurie dirbo neilgai ir darbas toje organizacijoje jiems yra tik laikina stotelė", - sako D.Arlauskas.

Pasak jo, didesnę galimybę išlikti darbe dažnai turi tie žmonės, kurie kūrė savo darbais verslą kartu su darbdaviu. "Galbūt atleidžiamiems darbuotojams yra sunku, gal jie turi paskolų, augina mažamečius vaikus, tačiau dėl jų bėdų ne kiekvienas darbdavys nori aukoti organizaciją kūrusius žmones", - pripažino D.Arlauskas.

Kiekvienos organizacijos vadovas, pašnekovo manymu, turi turėti dvasinio atsparumo, nepasiduoti silpnumo akimirkai, o išmintingi sprendimai niekada nebus padaryti per prievartą.

Jis pripažino, kad esant krizei atleisti darbuotoją taikiai išties pavyksta ne kiekvienam darbdaviui. "Krizinės situacijos suvaldymas labai priklauso nuo įmonės vadovo, jo psichologinių savybių, kultūros, išsilavinimo lygio. Nuo to, kaip jis sugeba išspręsti darbuotojų atleidimo problemą krizės atveju, didžiąja dalimi priklauso tolesnė jo verslo sėkmė", - pripažino D.Arlauskas.

Leidžia ieškotis kito darbo

UAB "Search group" direktorius Šarūnas Dyburis mano, kad darbuotojų atleidimas atsiliepia ir liekančių dirbti asmenų tolesnei motyvacijai. "Išeinantys žmonės pagal tai, gražiai ar negražiai su jais buvo pasielgta, neišvengiamai prisideda prie įmonės įvaizdžio formavimo. Krizė netruks amžinai ir jeigu atleidžiami darbuotojai apie savo buvusią darbovietę atsilieps blogai, vėliau kompanija gali susidurti su labai dideliais sunkumais ieškodama naujų darbuotojų", - mano integruotų personalo sprendimų kompanijos direktorius.

Pasak Š.Dyburio, rūpinimasis savo atleidžiamais darbuotojais parodo socialiai atsakingos įmonės poziciją. "Atleidžiamam žmogui yra teikiamos karjeros konsultacijos, paaiškinama, kokia yra situacija rinkoje, ir jeigu yra galimybė, pasiūloma dalyvauti kai kuriuose darbo konkursuose. Atsiranda darbdavių, kurie, jausdami atsakomybę, rūpinasi darbuotojo ateitimi ir dar jam dirbant sudaro sąlygas ieškotis kito darbo. Šitaip ieškanti geriausio veiklos varianto kompanija gali sutaupyti lėšų", - pažymi Š.Dyburis. Jo nuomone, išeitinių kompensacijų atleidžiami darbuotojai reikalauja dėl to, kad nėra užtikrinti dėl savo ateities, o susiradę kitą darbą esą lengviau palieka buvusią darbovietę.

Pasak Š.Dyburio, pasikeitus ekonominei situacijai optimizuodamos savo veiklą įmonės pirmiausia atleidžia tuos žmones, kurie duoda mažiausiai naudos ir buvo priimti tikintis plėtros.

"Darbuotojų atleidimo tendencijos labai ryškios bankų, nekilnojamojo turto, transportavimo paslaugų sektoriuose. Šių sričių verslas labiausiai mažina personalą. Tikėtina, kad dar 10-15 proc. šiuo metu dirbančių asmenų netolimoje ateityje bus atleisti vien dėl to, kad kompanijos toliau optimizuos savo veiklą atsisakydamos plėtros projektų ir nepelningų veiklos sričių", - mano pašnekovas.

Priverstinis išėjimas "savo noru"

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė mano, kad ekonominės krizės metu nemaža dalis darbdavių nurodydami darbuotojų atleidimo priežastis dažnai "pradeda spekuliuoti prastėjančiomis ekonominėmis sąlygomis ir yra linkę prisigalvoti nebūtų priežasčių" esą vien dėl to, kad darbuotojas darbo vietą paliktų savo noru.

"Visi vienu metu pradėjo kalbėti, kad atleidžia darbuotojus dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Dažnas darbdavys tuo prisidengdamas nesilaiko įstatymų, Darbo kodekso. Jeigu įmonėje vyksta etatų mažinimas, pagal Darbo kodeksą darbdavys turi įspėti darbuotojus prieš du mėnesius, o jeigu darbuotojas turi mažamečių vaikų, tai netgi prieš keturis. Tokiu atveju darbuotojo atleidimas būtų teisėtas. O dabar sukuriamos tokios sąlygos, pavyzdžiui, neišmokami atlyginimai, kad darbuotojas parašytų prašymą atleisti jį iš darbo savo noru", - LŽ dėstė A.Jašinskienė.

Pasak jos, yra tokių darbdavių, kurie maitina darbuotojus pažadais, o paskui staiga pradeda nemokėti atlyginimų ir priverčia juos išeiti iš darbo. "Pastebėtina, kad darbuotojai patiria išties nemažą psichologinį spaudimą, o ištikti streso net parašo tokius prašymus: "Administracijai reikalaujant savo noru išeinu iš darbo." Darbo kodeksas numato žmogui galimybę per 3 darbo dienas atsiimti tokį savo pareiškimą. Buvo atvejų, kai, sutikę išeiti iš darbo, bet vėliau pasikonsultavę su specialistais, žmonės atsiima tokius prašymus, o už atleidimą gauna išeitines išmokas, kaip jiems priklauso", - pažymėjo profesinės sąjungos pirmininkė. Pasak jos, blogiausia, kad retas samdomas darbuotojas žino savo teises, o dažnas darbdavys tuo ir naudojasi šiuo metu.

"Pasitaiko net tokių atvejų, kai apie grupinį darbuotojų atleidimą nėra pranešama darbo biržoms, nes neva tai yra ne etatų mažinimas, o šalių susitarimas. Nelogiška, kad pora šimtų darbuotojų vienu metu paliktų darbovietę", - piktinosi A.Jašinskienė.

Pašnekovės pastebėjimu, užsienio kapitalo įmonėse darbuotojų atleidimo problema šiek tiek mažesnė, nes savininkai su darbuotojais dėl tokių jautrių sprendimų, kaip jų atleidimas, kalbasi ir tariasi kur kas dažniau.

Faktai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, spalio mėnesį buvo gauta daugiausia pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą šiais metais - 20 pranešimų, kuriuose numatoma iš darbo atleisti 1,4 tūkst. darbuotojų.

Iki spalio vidutiniškai kas mėnesį buvo gaunami 7-8 pranešimai.

Pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimą gavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Šilutės, Vilkaviškio, Kupiškio, Jonavos, Raseinių ir Kretingos teritorinės darbo biržos.

Darbuotojų atleidimo priežastys - įmonėms iškeltos bankroto bylos, struktūriniai pertvarkymai, dėl ekonominių priežasčių mažinama veiklos apimtis.

Pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą per šių metų dešimt mėnesių buvo gauta 87, įspėta darbuotojų - 4,9 tūkstančio. Pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą, palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo 65 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"