TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atleistos vadelės smaugia šalies pieno ūkį

2015 04 23 6:00
Lietuvos pieno ūkis nepajėgus konkuruoti laisvojoje Europos rinkoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šių metų balandžio 1 dieną Europos Sąjungoje (ES) panaikinta tris dešimtmečius galiojusi pieno kvotų sistema. Tai reiškia, kad pieno sektoriaus lyderės šalys daugiau nebebus ribojamos, ir smulkiam bei konkurencijai menkai pasirengusiam Lietuvos pieno ūkiui gresia dideli išbandymai ar net išnykimas.

Išaugsianti konkurencija skaudžiai atsilieps ne tik pieno gamintojams, bet ir visai perdirbimo pramonei. Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, LŽ teigė, kad silpnėjantis pieno sektorius gali sukelti ne tik ekonominių, bet ir nemažų socialinių problemų.

- Praėjo kiek daugiau nei trys savaitės, kai atsisakyta pieno kvotų sistemos. Ar per šį laiką jau matyti ryškesnių pokyčių pieno sektoriuje?

- Trys savaitės yra per trumpas laikotarpis ypatingiems pokyčiams. Tačiau vien dėl planų naikinti kvotas esame patekę į gana gilią duobę. Ryškūs pokyčiai sektoriuje buvo matyti jau 2014 metų pirmoje vasario pusėje, kai pradėjo gerokai mažėti kainos. Birželį jos tarsi stabilizavosi ir bandė grįžti atgal, tačiau Rusijos embargas galutinai įtvirtino chaosą. Dar 2008 metais, kai buvo priimtas sprendimas dėl kvotų naikinimo nuo 2015 metų balandžio, Europos ekspertų grupės pateikė nedžiuginančių prognozių. 2015-2016 metais Europos pieno sektoriui prognozuotas krizinis periodas, ir tai šiandien matome savo akimis – pieno kainos žemos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, jos krinta kiekvieną mėnesį. Iš tiesų tokia situacija buvo užprogramuota.

- Nors žemos pieno kainos nėra palankios visiems Europos pieno gamintojams, ar galima sakyti, kad Lietuvos ūkiui jos ypač skausmingos?

- Kai kurios šalys, ypač didžiosios, visą laiką balansavo ties nustatytų kvotų viršijimu. Jos ir kėlė problemą, kad yra sukaustytos kvotų ir negali didinti gamybos. Atsiveriant naujų rinkų šios šalys įžvelgė didelių pieno sektoriaus perspektyvų. Dabar jų nevaržys jokie nustatyti rėmai. Daugelis valstybių jau pasirengė gamybos šuoliams: spėjo naujų fermų pristatyti, gyvulių įsigyti. Pavyzdžiui, Airija drąsiai sako, kad pieno gamyba iki 2020 metų išaugs 50 procentų. Šiandien ši šalis turi 1,2 mln. karvių, taigi 2020 metais jų skaičius priartės prie 2 milijonų. Airija eksportuoja 90 proc. pagamintų pieno produktų, o Lietuva - apie 50 procentų.

Net mūsų kaimynai latviai per 2007-2013 metų laikotarpį gana nemažai investavo į gyvulininkystę, pasinaudodami europinėmis kaimo plėtros lėšomis. Pas mus gyvulininkystei buvo skirta mažiau nei 30 proc. visų lėšų, 70 proc. jų teko augalininkystei, o latviai šias lėšas padalijo maždaug per pusę. Rezultatai matyti: Latvijoje pastatyta naujų modernių fermų, pastebimas gyvulių skaičiaus augimas, o Lietuvoje gyvulių skaičius mažėjo po 4-5 proc. kasmet.

Lietuvos pieno sektorius, beje, turi dar vieną problemą: jis smulkus ir garbaus amžiaus. Vien dėl to per penkerius metus prarasime apie 20 proc. pieno. Tam, kad taip neįvyktų, reikalinga ilgalaikė valstybės politika. Deja, šiandien įsivaizduojama, kad 4 metų strategija yra ilgalaikė. Gyvulininkystėje tai niekinis laikotarpis, nes šiame sektoriuje pirmuosius penkerius metus vyksta vien plėtra. Strategija turi apimti 30 metų.

Andriejus Stančikas / LŽ archyvo nuotrauka

- Tad kas laukia Lietuvos pieno ūkių?

- Kiek laiko ūkininkai galės pardavinėti žaliavą pigiau nei savikaina? Galbūt jie ir nebankrutuos, bet patirs didžiulių nuostolių ir pereis dirbti į kitas sritis. Sakykime, vieni augins gyvulius mėsai, kiti - grūdus, fermas pavers sandėliais. Tačiau kur be žaliavos dėsis mūsų perdirbimo pramonė? Jau turime karčios patirties linų sektoriuje, kai ūkininkams persiorientavus šios perdirbimo pramonės šakos nebeliko. Tai gali nutikti ir šiuo atveju. Galbūt kurį laiką perdirbimo pramonė bandys atsivežti žaliavos iš užsienio, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje be savo žaliavos ji neišsilaikys. Šių įmonių darbuotojams, ko gero, taip greitai kitų darbų neatsiras. Gali kilti gana didelių socialinių problemų.

- Galbūt yra užsienio rinkų, kuriose mūsų eksportuojama produkcija išliks konkurencinga ir padės atsilaikyti pieno ūkiui?

- Azijos rinka turi potencialo, bet patekti į naują rinką užtrunka apie 5 metus. Politikai garsiai kalba, kad jų randa. Taip, politiniai sprendimai tarsi atveria duris, bet dar juk reikia sertifikuoti produktus, pritaikyti juos prie kitų šalių tradicijų. Galiausiai prie naujų produktų ten reikia pripratinti vartotojus. Tada kyla klausimas - kaip tuos 5 metus išgyventi? Be to, rinkos nėra tuščios. Europos rinka yra ne tik viena daugiausia suvartojančių, bet ir eksportuojančių. O dar nereikia pamiršti tokių šalių kaip Naujoji Zelandija, kuri taip pat 90 proc. produkcijos eksportuoja. Galiausiai ir prekės ženklo žinomumas yra labai svarbus. Sutikite, kad mūsų įmonės, tokios kaip „Rokiškio sūris“ ar „Pieno žvaigždės“, Lietuvoje atrodo didelės, bet pasaulio mastu jų prekės ženklas yra niekinis.

- Vartotojams žinios apie krintančias pieno kainas vis dėlto skamba džiugiai. Ar iš tiesų parduotuvėse jie gali tikėtis pigesnių pieno produktų?

- Kaip minėjau, apie 50 proc. visos pieno produkcijos eksportuojama. O kai kainos krinta, eksporto rinkos tampa labai nepelningos. Vadinasi, vidaus rinka šiandien dengia tuos didžiulius eksporto nuostolius. Anksčiau eksporto rinkos dengdavo vidaus rinkos nuostolius, o šiandien yra priešingai. Todėl nelabai tikiu, kad mūsų pieno vartotojai iš šios situacijos turės didžiulės naudos. Pavyzdžiui, kai 2014 metais žaliavos kainos nukrito beveik 50 proc., vidaus rinkoje kai kurie produktai pabrango. Žinoma, jei mūsų pieno gamintojų kainos vidaus rinkoje bus per aukštos, juos nukonkuruos pigesnė importuota produkcija.Todėl nustatydami kainas gamintojai laviruoja. Šiandien, ko gero, kainas lemia ne žaliavos supirkimo kainos, o būtent konkurencija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"