TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekas „nusiperka“ turto pirkėjai

2015 05 07 6:00
Vilniuje statybos įmonės neturi kur išvežti didelio kiekio statybinių atliekų.   Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo praėjusių metų, kai Vilniuje buvo uždaryta vienintelė statybinių atliekų surinkimo aikštelė, šių šiukšlių išvežimas statybos įmonėms atsieina net keletą kartų brangiau, ir už tai moka nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai.

LŽ neseniai rašė, kad Vilniaus gyventojams, norintiems atsikratyti po statybos darbų likusių atliekų, gali tekti gerokai pavargti. Mat didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš gyventojų priima tik ribotos įvairovės ir ribotą kiekį statybos medžiagų.

Paaiškėjo, kad ne ką geresnė ir statybos įmonių padėtis. Už statybinių atliekų išvežimą šiandien jos turi mokėti gerokai daugiau negu prieš metus.

Įspūdingas /////kainų šuolis

Praėjusiais metais Vilniuje uždarius vienintelę regione statybos ir griovimo atliekų aikštelę “Bionovus”, tokių atliekų išvežimas statybos įmonėms pabrango net tris ir daugiau kartų. Taip LŽ teigė šias paslaugas teikiančios bendrovės “Construction Partners” direktorius Tomas Butkus.

Pasak pašnekovo, anksčiau vieno kubinio metro statybinių atliekų išvežimas į joms skirtą aikštelę kainavo nuo 30 iki 45 litų (8,7-13 eurų), o šiuo metu statybos įmonėms tai atsieina tokią pat sumą naująja Lietuvos valiuta - 30-45 eurus. Maža to, kainos gali dar didėti. Jos mažėtų nebent tuo atveju, jei Vilniaus apskrityje būtų įrengtas statybinių atliekų sąvartynas ar speciali aikštelė. Tačiau sostinės savivaldybė, anot T. Butkaus, užmerkusi akis į šią problemą ir dangstosi nuopelnais sprendžiant statybinių atliekų surinkimą iš gyventojų, nors jiems sudarytos sąlygos, beje, taip pat nėra puikios. Tuo metus verslas paliktas kapanotis iš bėdos pats. “Aplinkosaugininkai per tris dienas uždarė “Bionovus” sąvartyną, neva viršijusį leistiną laikyti atliekų kiekį, o alternatyvos nepasiūlė”, - pažymėjo T. Butkus.

Todėl, anot jo, itin ryškus paslaugos kainų didėjimas buvo neišvengiamas. Atliekų vežėjams surinktas statybines atliekas tenka gabenti į aplinkiniuose regionuose esančius sąvartynus. “Daugiausia vežame jas į sąvartynus, nutolusius nuo Vilniaus 150 kilometrų spinduliu. Akivaizdu, kad su didžiausiomis problemomis statybos atliekų utilizavimo srityje susiduria Vilniaus regionas”, - tvirtino bendrovės vadovas.

Didina ir turto /////kainas

T. Butkus pasakojo, kad smarkiai šoktelėjusios atliekų išvežimo kainos visiems sukėlė šoką. Tačiau kai statybininkai pamatė, jog valdžia nesiima jokių veiksmų, jiems neliko nieko kito, kaip už atliekų išvežimo paslaugas mokėti keturis kartus didesnes sumas. Tiesa, tai, kaip pabrėžė pašnekovas, labiausiai nuskriaudė ne statybos įmones, o gyventojus. Išaugusias statybininkų išlaidas dabar jie kompensuoja brangiau pirkdami naujus butus. Mat statybos įmonės padidėjusias atliekų išvežimo kainas įtraukia į nekilnojamojo turto projektų sąmatas. Bendrovės paprastai iš anksto domisi, kiek joms atsieis išgabenti objektuose susikaupusias atliekas.

Kad statybinių atliekų vežėjai Vilniuje turėjo motyvą branginti paslaugas, netiesiogiai patvirtino ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Jis sakė pastebėjęs, jog kainos labiau pradėjo kilti būtent prieš metus – kai buvo uždaryta “Bionovus” aikštelė. Vis dėlto D. Gedvilas neatmetė tikimybės, kad šių paslaugų teikėjų apetitas būtų mažesnis, jeigu atliekų utilizavimo rinkoje būtų didesnė konkurencija.

Situacija taip pat pagerėtų, jei valstybė labiau skatintų antrinį žaliavų panaudojimą. Anot jo, kai kurios statybinės atliekos galėtų būti superkamos jas perdirbti. Tada surinkėjai mokėtų už žaliavas statybos įmonėms, o šios labiau rūpintųsi atliekų rūšiavimu.

Nepratę rūšiuoti

Tačiau būtent rūšiavimą, o ne kainų didėjimą, pirmiausia mini kai kurios statybos įmonės. Antai bendrovės “Eikos statyba” statybos direktorius Darius Martinkėnas pabrėžė, kad didesnė problema yra nuo atliekų vežėjų ant statybos įmonių pečių permestas atliekų rūšiavimas. Mat statybos vietoje keliems skirtingiems konteineriams pastatyti reikia nemažai erdvės, o ši kartais būna ribota. Be to, statybininkai, kaip ir gyventojai, dar neturi stiprios atliekų rūšiavimo tradicijos.

“Kaip priversti žmones rūšiuoti šiukšles namie? Tai padaryti beveik neįmanoma. Juk tie patys žmonės dirba ir statybos aikštelėse. Tačiau rūšiuoti, šiaip ar taip, privaloma. Jei, pavyzdžiui, aplinkosaugininkai pamato, kad buitinės šiukšlės neatskirtos nuo statybinių atliekų, skiria baudas”, - kalbėjo D. Martinkėnas.

Tiesa, smulkesnėms įmonėms didesni atliekų išvežimo įkainiai skausmingesni negu stambioms bendrovėms. Tai patvirtino ir T. Butkus. Jis atkreipė dėmesį, kad didesnės statybos bendrovės labai retai kada pačios išveža statybines atliekas. Tai daro smulkiosios įmonės, sukaupiančios mažiau atliekų, taip pat turinčios ne visiškai užimtų transporto priemonių ir darbuotojų. Tačiau dauguma samdo šios paslaugos teikėjus, nes tada gali visus savo išteklius nukreipti į pagrindinę – statybos – veiklą. Išsiaiškinti, kada ir kokie sąvartynai priima statybines atliekas, kokį jų kiekį, gana sudėtinga.

Skatina taršą

Vilniaus regione nebelikus statybinių atliekų surinkimo aikštelės problemų kyla ir gyventojams. Ne kiekvienas žmogus, negalintis susikaupusių statybos šiukšlių atiduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, linkęs mokėti nemenką dalį savo pajamų – 350-400 eurų – už 10 kub. metrų talpos konteinerio išvežimą.

“Kai kurie gyventojai, sužinoję išvežimo kainą, randa kitų būdų, kaip atsikratyti atliekų. Galbūt kur nors laiko jas, gal dalį sukrauna į buitinių atliekų konteinerį, užkasa arba sudegina, o gal net išveža į pamiškę”, - svarstė T. Butkus.

NT projektus įgyvendinančioms bendrovėms imtis tokios saviveiklos, pasak jo, kur kas sunkiau. Statybos įmonės atliekų sukaupia gerokai daugiau, be to, pildo įvairiausius atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus ir yra prižiūrimos Aplinkos ministerijos bei aplinkosaugininkų.

Kita vertus, smarkiai pabrangus atliekų išvežimo paslaugai, ja besinaudojančių įmonių taip pat sumažėjo. Dabar, anot T. Butkaus, labai dažnai pasitaiko, kad pokalbis su potencialiu klientu baigiasi šiam sužinojus kainas. “Gal kur nors pigiau gauna paslaugą, o gal ką kita sugalvoja, pavyzdžiui, ne visai legalų ar atsakingą būdą sutvarkyti atliekas”, - neatmetė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"