TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekas tvarkysime europietiškai po 2020-ųjų

2014 05 15 6:00
V.Karosienė: „Dabar didžiąją dalį atliekų išvežame į sąvartyną.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per ateinančius septynerius metus Lietuvoje turi būti sukurta visa reikalinga atliekų tvarkymo infrastruktūra ir efektyviai veikianti atliekų tvarkymo, rūšiavimo bei perdirbimo sistema. Tai numato Vyriausybės patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metais planas.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog po septynerių metų į sąvartynus vežamos komunalinės atliekos sudarys ne daugiau kaip 35 procentus. „2011 metais Lietuva šalino beveik 80 proc. komunalinių atliekų, o perdirbo tik 21 procentą. Tuo metu Vokietija jau dabar beveik visas atliekas sudegina arba perdirba. To siekiame ir mes“, - tvirtino V.Karosienė.

Į sąvartynus keliaus mažiau atliekų

- Jeigu Vyriausybės patvirtiną planą pavyks sėkmingai įgyvendinti, kaip po septynerių metų turėtų atrodyti atliekų tvarkymo sistema?

- Atliekų tvarkymas turėtų tapti modernus, tam tikrą jų kiekį perdirbtume, o tas, kurių perdirbti neįmanoma, naudotume energijai gaminti. Iš esmės atliekų šalinimas į sąvartynus sumažėtų perpus ir daugiau.

Dabar Lietuvoje per metus susidaro apie 1,4 mln. tonų komunalinių atliekų. Todėl svarbiausia užduotis - sukurti efektyvią jų tvarkymo sistemą. Tam reikia baigti statyti mišrių atliekų apdorojimo įrenginius, didinti rūšiavimo apimtį, modernizuoti surinktų ir išrūšiuotų atliekų perdirbimo bei apdorojimo technologijas, skatinti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą jas kompostuojant ir išgaunant biodujas energijai gaminti.

- Visuomenė itin priešinosi naujų atliekų deginimo elektrinių statyboms šalia didžiųjų miestų. Vis dėlto plane numatoma Kauno ir Vilniaus regionuose tokias jėgaines statyti. Dėl to jau galutinai apsispręsta?

- Visų pirma suskaičiavome, kiek Lietuvoje po rūšiavimo ir perdirbimo liks energijai gaminti tinkamų komunalinių atliekų. Valstybinis planas nustato, kad tokių atliekų potencialas iš viso yra apie 400 tūkst. tonų (be jau dabar deginamų atliekų ir biokuro Klaipėdos termofikacinėje jėgainėje). Per metus Lietuvoje, įskaitant Klaipėdą, susidarytų iki 530 tūkst. tonų deginti tinkamų atliekų.

Pagal šiuos rodiklius ir turėtų būti projektuojamas būsimų jėgainių pajėgumas. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta komunalinių atliekų deginimo įmones pirmiausia statyti didžiuosiuose šalies miestuose arba prie jų.

- Valstybinis planas įtvirtina draudimą importuoti į Lietuvą komunalines atliekas, skirtas energijai gaminti. LŽ anksčiau rašė, kad Klaipėdos jėgainę eksploatuojanti suomių bendrovė siūlė įteisinti tokią galimybę, esą tai būtų ekonomiškai naudinga. Kodėl plano rengėjai apsisprendė neleisti įvežti atliekų iš kitų valstybių?

- Pirmiausia turėtume sutvarkyti savas atliekas ir nekurti prielaidų šalyje susidaryti jų pertekliui. Jeigu privatus subjektas pastatys per didelio pajėgumo jėgainę, manydamas, kad atliekų galės įsivežti iš kitų valstybių, o „laisvų“ atliekų nebus, ar atsipirks investicijos? Juk kitos šalys irgi stato panašius įrenginius.

- Vadinasi, draudimas importuoti atliekas įteisintas tam, kad nebūtų statomos pernelyg galingos jėgainės?

- Ne. Tiesiog Lietuvai užtenka savų atliekų. Ir Vyriausybė nusprendė draudimą importuoti jas įteisinti šiuo Valstybiniu planu.

- Kokia prognozuojama bendra tendencija – atliekų per septynerius metus mažės ar daugės?

- Numatomas labai nedidelis augimas. Augant ekonomikai ir vartojimui atliekų gausėja, tačiau gyventojų emigracija ta didėjimą mažina.

- Tai jau trečiasis atliekų tvarkymo sistemos kūrimo Lietuvoje etapas. Ar pavyko įgyvendinti per pirmuosius du etapus iškeltus uždavinius?

- Atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje pradėta kurti 2000 metais. Pirmiausia imtasi didžiausios taršos šalinimo - maždaug 800 šiukšlynų ir sąvartynų identifikavimo bei uždarymo. Į juos atliekos nevežamos nuo 2009 metų vidurio. Nuo to laiko jos visos keliauja į 11 naujų sąvartynų. 2000-2006 metais pradėtos statyti stambiųjų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės savivaldybėse.

Antruoju etapu, 2007-2013 metais, buvo kuriama infrastruktūra „iki sąvartyno“. Siekiama, kad į sąvartynus vežamų atliekų vis mažėtų, o tam reikia jų apdorojimo ir rūšiavimo įrenginių. Šiuo laikotarpiu planuoti mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Vienas jau šį rudenį bus pradėtas eksploatuoti Alytaus regione. Kiti turėtų atsirasti iki 2015 metų rudens.

Iki 2020 metų toliau kursime rūšiavimo sistemą. Yra pradėtas atliekų rūšiavimo ir kompostavimo konteinerių pirkimas individualioms valdoms. Naujo finansinio laikotarpio ES paramos lėšomis šių konteinerių planuojame pirkti dar daugiau.

Savivaldybių atsakomybė

- Kokia galima didžiausia rizika, kad numatytų tikslų nepavyks įgyvendinti?

- Didžiausios kliūtys dažniausiai kyla dėl netinkamo planavimo ir blaškymosi priimant sprendimus savivaldybėse. Deja, dėl įvairiausių veiksnių pokyčiai savivaldybėse gali nebūti tokie greiti kaip norėtųsi.

- Ar savivaldybėse jaučiamas politikų pasipriešinimas vykdyti atliekų tvarkymo užduotis?

- Planas joms privalomas. Net Atliekų tvarkymo įstatymas nurodo, kad savivaldybės turi vykdyti Valstybiniame plane joms nustatytas užduotis. Deja, tos užduotys nustatomos jau ne pirmą kartą. Jeigu savivaldybės jas vykdytų, gal nereikėtų to įtvirtinti ir įstatymu (šypsosi).

- Vienos savivaldybės tvarkosi geriau, kitos prasčiau?

- Taip, kontrastas labai ryškus. Galbūt joms reikėtų vienytis regionų lygiu, ypač kai darbai dideli ir brangūs. Juk sąvartynas - vienas brangiausių atliekų tvarkymo būdų. Mums tik atrodo, kad jis pigus: paėmiau – nuvežiau... Iš tikrųjų sąvartyno eksploatavimas labai daug kainuoja. Tiesiog dėl mūsų nesugebėjimo panaudoti atliekų tebevežame jas į sąvartynus.

- Kaip atrodome Europos Sąjungoje pagal dabartinį atliekų tvarkymo lygį?

- 2011 metais Lietuva perdirbo tik 21 proc. komunalinių atliekų, o beveik 80 proc. jų šalinome. Tuo metu Vokietija jau dabar beveik visas atliekas sudegina arba perdirba. To siekiame ir mes.

Privalome labiau išplėtoti perdirbimo pajėgumus. Neturime tiek atliekų panaudojimo energijai gaminti elektrinių, kiek reikėtų. Tad minėtos 400 tūkst. tonų atliekų, kurias deginant galėtų būti gaminama energija, dabar išmetamos.

ES paramos pabaiga

- Aplinkosaugos specialistai kalba, kad ateinantis septynerių metų laikotarpis gali būti paskutinis, kai Lietuva atliekų rūšiavimo sistemai kurti gauna didžiulę ES paramą. Ar tai tiesa?

- Yra tokių kalbelių (juokiasi)... Visoje ES gali nelikti tokios krypties paramos, ne vien apie Lietuvą kalbama.

- Ekspertai būtent ir pabrėžia, kad 2014-2020 metai yra paskutinis etapas, kai galime racionaliai ir naudingai panaudoti ES paramą.

- Kad ir kokie būtų ES ketinimai, manyčiau, turėtume rengtis tvarkytis patys, be išorinės paramos. Juk visus didžiuosius statinius netrukus pastatysime. Dabar viskas priklausys nuo to, ar efektyviai gebėsime tvarkytis ir panaudoti sukurtą infrastruktūrą.

- Kad mokėtų teršėjas ir sistema pajėgtų išsilaikyti pati, be išorinės paramos, ar taip?

- Žinoma. Juk ES negali visą laiką mus remti. Juolab kad atliekos, jeigu yra tinkamos perdirbti ar gaminti energiją, turi vertę. Tiesiog privalome įgyti gebėjimų jas surinkti ir panaudoti. Dabar didžiąją dalį atliekų išvežame į sąvartyną. Taip prarandame žaliavas, energiją ir teršiame aplinką, neįvertiname gamtai daromos žalos.

- Kiek laiko kitose valstybėse buvo kuriamos atliekų tvarkymo sistemos?

- Apie 30 metų. Turiu omenyje, kai sistema veikia taip, kad jau kiekvienas gyventojas atliekas rūšiuoja, kiekvienas sistemos dalyvis gerai atlieka jam skirtą užduotį. Mes neturime tiek laiko. Tiesą sakant, ES mums šiek tiek baksnoja į nugarą, tad gal užteks ir 20 metų.

Mokėsime už netvarką

- Kaip gyventojai 2020 metais pajus atliekų rūšiavimo naudą?

- Tai labai priklauso nuo savivaldybių. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino visoms savivaldybėms bendrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įmokos skaičiavimo metodiką. Savivaldybės dar nepradėjo jos diegti, gal bijo gyventojų pasipriešinimo.

Tačiau noriu pabrėžti, kad nauja sistema sėkmingai veiks tik tada, kai bus ne tik sukurta infrastruktūra, bet ir pradėtos diegti naujos paslaugų mokėjimo metodikos, naudojami skatinimo mechanizmai, statomi konteineriai, jie apskaitomi. Kitaip tariant, kai iš tam tikro chaoso bus pereita prie tvarkos.

- Bet gyventojas galų gale tikriausiai suvoks tik tai, kad jam prisideda papildomas rūšiavimo darbas. Kokią iš viso to asmeninę naudą jis turės?

- Tikslas toks – kas nenori rūšiuoti, meta atliekas į bendrą konteinerį, tas brangiai už tai moka. Iš bendro konteinerio atliekos pateks į rūšiavimo įrenginius ir gyventojų darbą atliks kiti. Už tai teks sumokėti. Be to, dalis žaliavų jau bus sugadintos ir netiks perdirbti. Už tai taip pat reikės mokėti. Jeigu gyventojas rūšiuos atliekas ir mes į joms skirtą konteinerį, atliekų tvarkymas jam nekainuos, o už pristatytas gėrimų pakuotes dar susigrąžins sumokėtą užstatą. Už šių pakuočių tvarkymą mokės gamintojai.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"