TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų deginimas - valstybės rankose

2014 02 21 6:00
Rudenį pradėtai bendrovės „Reenergy“ atliekų deginimo jėgainės Vilniuje statybai kelią užkerta naujas Vyriausybės sprendimas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune bus statomos tik gavusios specialųjį statusą, o 51 proc. tokių bendrovių akcijų priklausys valstybei.

Vyriausybės nutarimas leis kurti specialiosios paskirties akcines bendroves atliekų deginimo jėgainėms statyti. Jose 51 proc. akcijų priklausys valstybei, o 49 proc. akcijų galės priklausyti privačiam verslui, taip pat ir savivaldybėms. Šis sprendimas stabdo ne tik atliekų deginimo jėgainių projektus, bet ir griauna jau pradėtos statyti atliekų rūšiavimo gamyklos šalia Gariūnų turgavietės veiklos planus.

Arklių keitimas perkėloje

Vyriausybės sprendimu „keisti taisykles žaidimui nesibaigus“ pasipiktino atliekų deginimo jėgainę Vilniuje šalia Gariūnų turgavietės pradedanti statyti lietuvių ir olandų kapitalo bendrovė „Reenergy“, siejama su koncernu „Icor“. Bendrovė paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas yra diskriminacinis atliekų jėgainę Vilniuje statančios „Reenergy“ atžvilgiu.

„Šiuo metu svarstome galimybę diskriminacinį nutarimą apskųsti. 51 proc. „Reenergy“ akcijų valdo Olandijoje registruota kompanija „Helvita Holdings“, todėl tai būtų investicinis ginčas dėl Olandijos ir Lietuvos investicijų apsaugos sutarties pažeidimo“, - teigė „Reenergy“ vadovas Raimondas Petreikis. Bendrovė skųstų Lietuvos Vyriausybės nutarimą tarptautiniam arbitražo teismui, mat jį priėmus „Reenergy“ veikla tampa neįmanoma. „Esame jau pasirašę sutartis su rangovais. Bendrovės nuostoliai sudarys apie 70 mln. eurų“, - sakė R.Petreikis.

Anot jo, Vyriausybės nutarimas atgaline data įsigaliojo išimtinai „Reenergy“ projektui – vienintelei statyti jau pradėtai jėgainei, o šią statyti turimi visi reikalingi leidimai, ji planuojama privačiame sklype, nepretenduojant į VIAP lėšas ar kitą paramą bei išskirtines sąlygas. „Tai akivaizdi diskriminacija. Jau veikiančiai bendrovės „Fortum“ atliekų jėgainei Vyriausybės nutarimas netaikomas“, - teigė R.Petreikis. Jo požiūriu, Vyriausybės nutarimu proteguojama ne tik suomių įmonė „Fortum“, bet ir valstybinė monopolininkė „Lietuvos energija“, kuriai vienintelei šalyje įjungta žalia šviesa statyti atliekų deginimo jėgaines.

„Investicinis ginčas bus nesudėtingas - jis būtų grindžiamas Konkurencijos tarybos, Teisingumo ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento ir Konstitucinio teismo sprendimais bei keliomis ES direktyvų“, - sakė R.Petreikis.

Vyriausybės nutarimą neigiamai įvertino Teisingumo ministerija, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas ir Konkurencijos taryba, kuri pažymėjo, kad tai prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui.

„Reenergy“ statoma energijos iš atliekų jėgainė yra integrali sostinės atliekų tvarkymo sistemos dalis – kartu su atliekų rūšiavimo fabriku, kurį stato Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Jėgainė naudos tik po rūšiavimo likusias atliekas, turinčias eenerginę vertę. Per metus ji, planuojama, suvartos iki 170 tūkst. tonų išrūšiuotų komunalinių atliekų, šiluminė galia sudarytų 49,9 MW. Bendrovė skelbia, kad šios jėgainės šilumos kaina siektų ne daugiau kaip 12 centų už kilovatvalandę. Planuojamos investicijos - 250 mln. litų. Prie jėgainę statančios įmonės „Reenergy“ veiklos ir kapitalo tiesiogiai prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė, valdanti 49 proc. įmonės akcijų.

Kol kas nekomentuoja

Suomių kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, nuo praėjusių metų pavasario eksploatuojanti atliekų deginimo jėgainę Klaipėdoje ir planuojanti statyti Kaune bei Vilniuje panašias elektrines, iš atliekų gaminančias šilumą ir elektrą, vakar dar negalėjo atsakyti, kaip Vyriausybės nutarimas koreguos bendrovės planus: ar bus nutrauktos dabar vykdomos projektų Vilniuje ir Kaune procedūros, ar bendrovė svarstys galimybę su savo akciniu kapitalu dalyvauti steigiant ir valdant valstybės kontroliuojamas bendroves Kaune ir Vilniuje?

„Sprendimas (Vyriausybės - aut.) yra tik vakar dienos (trečiadienio - aut.), mes jį kol kas nagrinėjame ir komentarus galėsime pateikti tuomet, kai išnagrinėsime bei suformuluosime savo poziciją“, - vakar LŽ teigė „Fortum Heat Lietuva“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.

Kur keliaus sostinės atliekos?

Pakibo ant plauko ir jau pradėtos statyti atliekų rūšiavimo gamyklos šalia Gariūnų turgavietės planai. Ją stato Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) konkursą laimėjusi bendrovė „Energesman“. Ši bendrovė sukurta specialiai atliekų fabriko projektui ir vienija Lietuvos bendroves „Hidrostatyba“, „Archiplana“ bei Italijos įmones - statybos bendrovę „Versina“, įrangos gamintoją ir montuotoją „Atzwanger“ bei atliekų operatorę „Ladurner“. 120 mln. litų vertės gamyklos statybą 85 proc. finansuoja Europos Sąjunga.

Atliekų rūšiavimo gamykla šalia Gariūnų turgavietės turėtų būti pastatyta iki 2015 metų spalio. Skelbta, kad gamykla turėtų perdirbti iki 250 tūkst. tonų atliekų, o jos eksploatavimo paslaugų kaina per 20 metų siektų 545,5 mln. litų.

Tačiau ši gamykla gali susidurti su sunkumais realizuoti tinkamas deginti atliekas Vilniuje nuo 2015 metų, mat valstybinė atliekomis kūrenama elektrinė sostinėje atsirastų ne anksčiau nei po 6 metų. Atliekų deginimo jėgainių parengiamieji darbai, dokumentų tvarkymas ir derinimas Lietuvoje trunka nuo 7 iki 11 metų. Tad realiausia, kad rūšiavimo gamyklos produkciją tektų vežti į Klaipėdą, kur tuo metu veiks vienintelė „Fortum“ atliekų deginimo jėgainė.

Tačiau šiuo metu vežti atliekas iš vieno šalies regiono į kitą draudžia įstatymai.

„Fortum Heat Lietuva“ vakar LŽ patvirtino, jog bendrovė norėtų, kad Lietuvoje būtų įteisintas atliekų vežimas tarp regionų. „Taip, „Fortum“ to siekia, jeigu kalbame apie Lietuvos regionus. Tai yra ne tik "Fortum", bet ir Lietuvos interesas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Jeigu atliekos galėtų laisvai judėti Lietuvoje, didelė dalis jų būtų paversta šilumine ir elektros energija, užuot gulėjus sąvartynuose“, - teigė „Fortum“ atstovas A.Kasparavičius.

Be to, jis patvirtino, kad Klaipėdos atliekų deginimo jėgainei gali ateityje pritrūkti tinkamų deginti atliekų jos regione, ir „Fortum Heat Lietuva“ būtų suinteresuota atliekas atsivežti iš kitų Lietuvos regionų.

Kas kam turėtų mokėti?

Atliekų rūšiavimo gamyklą statančios „Energesman“ buvęs direktorius Ignas Stankovičius vakar LŽ teigė, kad iš pareigų atsistatydino, kai projektas buvo „užkeltas ant bėgių“ - pasirašytos sutartys su VAATC ir užsitikrintas ES finansavimas. Jis tikino, kad mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo gamykla Vilniuje 2015 metų rudenį tikrai pradės dirbti, o paskutiniai ES pinigai bus pervesti tų metų rugsėjo mėnesį. I.Stankovičius atkreipė dėmesį, kad išliks „sisteminė prieštara“ tarp atliekų rūšiavimo ir deginimo poreikių, nes kuo geriau atliekos rūšiuojamos, tuo mažiau jų lieka tinkamų deginti.

„Mano įsitikinimu, atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra gerokai pažangesnė technologija negu deginimas. Be to, reikėtų skirti atliekų ir kietojo atgautojo kuro (KAK) deginimą. Būsimoji gamykla paruoš vadinamąjį KAK‘ą, kuris pagal savo ypatybes labai artimas biokurui. Dabar Lietuvoje vadovaujamasi nuostata, kad kai kas nors degina atliekas, daro malonę, už kurią moka gyventojai ir savivaldybių įmonės. Atliekas deginantys verslininkai tarsi teisėtai nori uždirbti už šios „paslaugos“ teikimą. Bet kitos elektrinės juk biokurą perka. Kodėl atliekų degintojai neturėtų mokėti už mechaniškai biologiškai apdorotas atliekas?“ - klausė I.Stankovičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"