TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų dvokas valdžios kabinetų nepasiekia

2009 07 13 0:00
Atliekų rūšiavimas daug kur Lietuvoje stringa.
LŽ archyvo nuotrauka

Užsukęs į Vilniaus Vingio parką, nustėrau: žiūrovams skirta aikštė prie estrados padengta iš Vilniaus nuotekų valymo įrenginių teritorijos atvežtu kompostu, kuriam gaminti naudojamas miesto fekalinės kanalizacijos valymo įrenginių dumblas. Aikštė dvokė iš tolo.

Ar atitinka šis kompostas sanitarines normas? Ar saugu jį naudoti žmonių masinio susibūrimo vietose? Ar jis buvo patikrintas prieš vežant į Vingio parką?

Tokie ir panašūs klausimai dabar kyla neretai ir ne vienoje Lietuvos vietoje. Mano galva, maišyti nuotekų dumblą su kitomis atliekomis, jį kompostuoti ir naudoti be apribojimų žemės ūkio kultūroms tręšti, taip pat miestuose ir kitur - dar blogiau negu jį deginti, dėl ko šiuo metu verda diskusijos.

Nuotekų dumble esančios žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingos medžiagos gali būti tiek pat pavojingos, kaip ir genetiškai modifikuoti augalai, apie kuriuos dabar daug kalbama.

Pavyzdžiui, buityje plačiai naudojamas sintetinis ploviklis "Fairy" slopina augalų augimą ir jei jo kiek daugiau pakliūva į kompostą, jame kelis metus niekas neauga.

Terūpėjo gauti pinigų

Aplinkos ministras 2007 metų sausio 25 d. įsakymu patvirtino "Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginius reikalavimus". Naujosios tvarkos pasekmės tapo skaudžios visai šaliai.

Kol iš Europos Sąjungos (ES) fondų upeliu tekėjo milijonai kompostavimo aikštelėms steigti, Lietuvoje buvo numatyta per kelis metus įsteigti 60 tokių aikštelių. Šiuo metu jų yra 12, kiekvienos įrengimas vidutiniškai kainavo 1,5 mln. litų. Pinigai daugiausia gauti iš ES struktūrinių fondų, bet už juos, matyt, reikės atsiskaityti.

Baigus statyti aikšteles, ant jų vartų buvo pakabintos spynos. Mat perdirbti atliekas į kompostą reikia ne tik aikštelės, bet ir išmanymo bei įrangos - šakų smulkintuvų, žemės sijotuvų, krautuvų, vartytuvų. Įsigyti įrangą kiekvienai aikštelei gali kainuoti dar apie 1,5 mln. litų, kurių, atrodo, niekas neskuba duoti.

Daug kur atliekos į kompostavimo aikšteles nepriimamos, nes po kurio laiko jas vis vien tenka išvežti į buitinių atliekų sąvartyną, nors tai daryti draudžiama.

Gal tas Aplinkos ministerijos (AM) vadovo įsakymas buvo tik tam skirtas, kad kuo lengviau ir daugiau būtų galima gauti ES pinigų, iš esmės neišsiaiškinus, ką su tomis kompostavimo aikštelėmis darysime ir kur geriausia jas steigti?

Beveik visos naujos aikštelės įkurtos buitinių atliekų sąvartynų pašonėje. Tačiau sąvartynas nėra ta vieta, kur komposto pirkėjai mielai važiuotų jo apžiūrėti ir pirkti. Be to, pūdant žaliąsias atliekas su buitinėmis, maisto pramonės atliekomis ir nuotekų dumblu, dvokia ne mažiau kaip sąvartyne.

Jeigu prieš steigiant tas aikšteles būtų pagalvota, kaip bus realizuojamas kompostas, vargu ar aikštelės būtų atsidūrusios prie sąvartynų, be to, jose nebūtų kompostuojamos beveik visos įmanomos atliekos.

O dabar praktiškai beveik kiekviename didesniame Lietuvos mieste jau yra ar numatyta įkurti po du buitinių atliekų sąvartynus: vieną - nerūšiuotoms atliekoms, kitą - rūšiuotoms, tik pastarieji pavadinti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėmis.

Laimė, žmonės, kuriems pavesta vykdyti minėtą AM dokumentą, dažniausiai yra nuovokūs ir fekalinės kanalizacijos nuotekų dumblą bei sugedusias maisto atliekas veža ne į kompostavimo aikšteles, o tiesiai į sąvartyną.

Užprogramavo nelaimę

Kaip atrodo miesto fekalinės kanalizacijos dumblas po mechaninio ir biologinio valymo bei jo kompostavimas su žaliosiomis atliekomis, galima pamatyti Vilniuje prie miesto nuotekų valymo įrenginių esančioje kompostavimo aikštelėje, o jų kvapus užuodžia ne tik Gariūnų turgaus prekeiviai, bet ir už kelių kilometrų esančio Lazdynų mikrorajono gyventojai.

Žinoma, miesto nuotekų dumblo utilizavimas yra didelė beveik kiekvieno didesnio miesto problema. Tačiau maišydami dvokiančias atliekas su žaliosiomis atliekomis šios problemos neišspręsime, o tik pagaminsime dar daugiau mažai kam tinkamo komposto. Tokį galima panaudoti nebent techniniams augalams (žilvičiams, tuopoms, linams) ar miškui auginti.

Nejaugi ruošiamasi visose 60-yje kompostavimo aikštelių kompostuoti atliekas pagal minėtame įsakyme numatytą tvarką? Tai būtų tiesiog ekologinė nelaimė, nes dideliais atstumais plistų ne tik dvokas, bet ir nuotekų dumble esančios pavojingos medžiagos (tirpikliai, plovikliai ir kt.) ir ligų užkratai.

Iš biologiškai skaidžių atliekų galima prigaminti kalnus menkaverčio komposto, kurį naudoti dėl jame esančių pavojingų medžiagų be kontrolės neleistina. Bet numatytos kontrolės priemonės yra nepatikimos ir jomis pasikliauti negalima. Sunku patikėti, kad riboto panaudojimo komposto gamintojai apsunkintų savo gyvenimą įsakyme numatytais privalomais ekologiniais ženklais ir kokybės sertifikatais, kuriuos pažįsta ir matė nebent jų sumanytojai. Tad minėtasis aplinkos ministro įsakymas praktiškai panaikino dumblo naudojimo saugiklius.

Be to, kompostuojant žaliąsias atliekas kartu su nuotekų dumblu, buitinėmis ir maisto atliekomis, užkertamas kelias aukščiausios kategorijos komposto gamybai ir jo realizacijai vietos ir užsienio rinkose. Tik toks kompostas paklausus vietos ir užsienio rinkose.

Visas atliekas - į krūvą

Visos iniciatyvos Vilniuje pradėti rūšiuoti buitines atliekas gyventojų butuose žlugo, atsimušusios į savivaldybės valdininkų abejingumą ir atliekų vežėjų nenorą, mat nerūšiuotų atliekų išvežimo įkainiai yra didesni, be to, su jomis mažiau darbo.

Minėtu 2007 metų įsakymu įteisinusi biologiškai skaidžių atliekų kompostavimą AM beveik sunaikino didelį Lietuvoje nuveiktą darbą, formuojant žmonių požiūrį į žaliąsias atliekas kaip vertybę ir skatinant jas atskirti nuo kitų atliekų ir kompostuoti. O juk apnykus gyvulininkystei ir sumažėjus galvijų mėšlo, kompostas liko bene vienintelė organinė trąša.

Tačiau apie kokį kokybišką kompostą galime kalbėti, jei žaliosios atliekos vėl maišomos su nuotekų dumblu, maisto, pramonės ir prekybos atliekomis ir kitokia bjaurastimi?

Reikėtų Lietuvoje gaminti tris komposto rūšis - aukščiausios, pirmos rūšies ir riboto naudojimo (techninį). Aukščiausios rūšies komposto žaliava - žaliosios atliekos (lapai, žolė, šakos). Šia bekvape trąša galima tręšti gėlynus, vejas, sodo ir daržo augalus, taip pat ir auginamus šiltnamiuose. Pirmoji rūšis gaminama ne tik iš žaliųjų, bet ir iš maisto pramonės, prekybos bei buities rūšiuotų atliekų ir gali būti naudojama atvirame grunte augantiems augalams, vejoms, miško kultūroms.

Techniniam kompostui gaminti tinka nuotekų dumblas, prekybos, maisto pramonės, buities ir kitokios atliekos. Kadangi jose yra sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų, šiuo kompostu galima tręšti tik mišką, techninius augalus bei tokius, kurie skirti pakelėms želdinti, karjerams, durpynams rekultivuoti.

Be to, negerai, kad kompostavimo aikštelės priklauso sąvartynams. Pastarieji gauna pajamas už atliekų priėmimą, o kompostavimo aikštelės - už pagamintą ir realizuotą produkciją. Tad kompostavimo aikštelės turi tapti nepriklausomais ūkiniais vienetais. Arba reikėtų bent perduoti jas nuo sąvartynų nepriklausomai organizacijai, kurios pagrindinės pajamos būtų gaunamos iš pagamintos ir realizuotos produkcijos. Taip dirbama Vakarų Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"