TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų kalnai dvelkia interesais

2011 06 10 0:00
Lietuvoje klesti nelegalus ir neapskaitomas atliekų supirkimas bei ardymas. Net iš pavojingų aplinkai atliekų dažnai išimamos tik vertingos dalys, o visa kita nenukenksminus išmetama į sąvartyną.
LŽ archyvo nuotrauka

Seime sklandantis siūlymas atliekų tvarkymo mokesčiu apmokestinti visą rinkoje parduotą produkciją sukėlė šoką gamintojams ir importuotojams. Šie teigia, kad tai būtų smūgis ekonomikai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas prakalbo, kad būtina įteisinti gaminio mokestį kiekvienai į rinką išleidžiamų gaminių pakuotei.

Šiuo metu gamintojai ir importuotojai, kurie pateikia pažymą, kad tam tikrą dalį pakuotės sutvarko, nuo gaminio mokesčio atleidžiami. "Egzistuoja ydinga sistema, kai tas pažymas, įrodančias, jog pardavėjai esą susitvarko atliekas, išduoda įvairios organizacijos, turinčios tam leidimą. Cirkuliuoja laisva pažymų prekyba ir jos niekas nesukontroliuoja. Todėl tiek daug� neperdirbtų atliekų patenka į sąvartyną, - sako parlamentaras. - Reikėtų didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę: arba visiems gaminiams taikyti gaminio mokestį, į kurį įskaičiuotos gaminio perdirbimo sąnaudos, arba šį mokestį taikyti tam produkcijos kiekiui, kurio pats gamintojas ar importuotojas nesutvarko."

Atliekų apskaita miglota

Toks Seime keliamas pasiūlymas sukėlė šoką rinkos dalyviams - ir gamintojams, ir importuotojams. Almontas Kybartas, elektronikos atliekų perdirbimo UAB "EMP recycling" generalinis direktorius, teigia esantis prieš tokį pasiūlymą. "Net mes, perdirbėjai, kuriems toks sprendimas, regis, būtų naudingas, sakome, kad tai įneš netvarkos, nes gamintojai ir importuotojai stengsis nusipirkti kuo daugiau pažymų apie neva sutvarkytas atliekas. Neaišku, koks tai būtų mokestis. Jeigu per didelis, tuomet klestėtų prekyba pažymomis. Ir dabar nėra jokių galimybių patikrinti, ar pažymos yra tikros. Tai būtų įmanoma, jeigu veiktų normali atliekų apskaitos sistema. Dabar ji netobula - neleidžia operatyviai nustatyti pažeidėjų. Pavyzdžiui, nėra galimybės patikrinti, ar vietos perdirbėjas, deklaruojantis, kad eksportavo į Latviją 750 tonų šaldytuvų atliekų, kurios tilptų į 100 vilkikų, tikrai jas perdirbo gretimoje šalyje. Juk tai labai didelis kiekis, mes turėdami vieną pajėgiausių perdirbimo gamyklų Baltijos šalyse per metus perdirbame 1000 tonų šaldytuvų", - abejoja A.Kybartas.

Mokestis atliekų nesumažins

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės nuomone, mokesčio nustatymas vienai grupei asmenų atliekų nesumažins. "Reikia keisti atliekų surinkimo organizavimą. Savivaldybėms reikia suvokti, kas yra šeimininkas jų teritorijoje, žinoti atliekų srautus, nustatyti sąlygas atliekų surinkėjams, o ne atvirkščiai - paisyti jų diktato. Pasigendame valdymo ir organizacinių veiksmų. Mano nuomone, siūlymas surinkus mokestį valstybei imti tvarkyti atliekas yra keistenybė. Kas būtų to mokesčio valdytojas? Mokestį sumoka, o kaip toliau viskas vyksta?.. Mūsų pozicija yra nustatyti atsakomybę savivaldybėms už tai, ko jos nepadaro, nustatyti, kas yra komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, kurią privalu teikti gyventojams. Savivaldybė turėtų parinkti atliekų surinkėjus, aiškiai nustatyti gyventojo atiduotų atliekų tvarkymo kainą ir tada prašyti mokesčio už paslaugą. Gyventojai turi būti skatinami rūšiuoti atliekas ekonominiais, informaciniais būdais. Tai yra savivaldybių darbas. Visa atliekų sistema sudėtinga ir labai imli darbui, todėl jos su visomis užduotimis vienos nesusitvarkys. Dėl to įsteigti regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Ir užduotis savivalda gali vykdyti bendradarbiaudama, ieškodama bendrų sprendimų su šiais centrais. Europos valstybės pasisako už regioninį principą. Kodėl turėtume eiti atgal? Kaip padaryti, kad žmonės būtų suinteresuoti rūšiuoti atliekas, priklauso nuo savivaldybių", - sako V.Karosienė.

Idėjas vadina absurdiškomis

Andrius Burba, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, taip pat teigia nesutinkantis su siūlymu atliekų tvarkymo mokesčiu apmokestinti šimtą procentų į rinką išleistos produkcijos.

Dabar Vyriausybė, remdamasi Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, yra numačiusi tam tikras atliekų perdirbimo užduotis procentais, pavyzdžiui, sutvarkyti 44 proc. parduotos elektronikos.

"Niekur ES nėra numatyta, kad reikia surinkti 100 proc. atliekų. Netgi Skandinavijos valstybės, kurios surenka tikrai nemažai atliekų, 100 proc. nepasiekia. Su tokiomis absurdiškomis idėjomis nesutinku, nes daliai verslo tai būtų nepakeliama našta, turėtume virtinę bankrotų", - sako A.Burba.

Baterijos brangtų

Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacijos EEPA direktorius Giedrius Mikulskas sako, kad pagal ES direktyvas šalys narės nuo 2012 metų privalės perdirbti 25 proc. parduotų baterijų ir akumuliatorių kiekio. Jo manymu, jeigu būtų įteisintas reikalavimas mokėti už visų 100 proc. parduotų baterijų perdirbimą, tai būtų smūgis ekonomikai, nes Lietuvoje baterijos ir akumuliatoriai taptų brangesni negu kitose ES šalyse, kur galios 25 proc. perdirbimo užduotys. Tai prieštarauja ir Vyriausybės Seimui pateikto įstatymo projekto nuostatoms. "Toks siūlymas būtų suprantamas, jei mūsų ekonominė situacija būtų 4 kartus geresnė nei tų šalių, kurios kelia sau tikslą perdirbti keturis kartus mažiau atliekų nei mes", - sako G.Mikulskas.

Pasak jo, elektros ir elektroninės įrangos perdirbimas visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, užtikrinamas visai nenustatant jokių užduočių įrangos importuotojams ir gamintojams. Vietoj kiekinių užduočių gamintojai importuotojai įpareigojami steigti savo surinkimo vietas ir finansuoti visų tose vietose bei savivaldybių sistemose surenkamų elektronikos prietaisų perdirbimą. Daugelio elektronikos prietaisų perdirbimas atsiperka vien pardavus antrines žaliavas, todėl šalys siekia, kad tuo užsiimantys perdirbėjai tiesiog apskaitytų savo perdirbamą kiekį.

Reikia apskaitos

Anot G.Mikulsko, Lietuvoje klesti nelegalus ir neapskaitomas atliekų supirkimas bei ardymas. Net iš pavojingų aplinkai atliekų dažnai išimamos tik vertingos dalys, o visa kita nenukenksminus išmetama į sąvartyną. Parduoti atliekas perdirbėjams galima nedeklaruojant nei asmens duomenų, nei pajamų. Pagal dabar galiojančią tvarką, į supirktuvę atvežus iki 200 litų vertės elektronikos atliekų, nereikia pateikti jokių asmens duomenų, pajamos neapmokestinamos. Nesame tikri, ar šiandien vykdant užduotis perdirbėjams mokami mūsų pinigai panaudojami atliekoms surinkti ir perdirbti, nes gauti detalių ataskaitų apie atliekų surinkimo šaltinius negalime. Pirmiausia reikia sukurti atliekų surinkimo infrastruktūrą ir užkirsti kelią atliekų supirkinėjimui bei ardymui, įvedant visuotinę surenkamų elektronikos atliekų apskaitą, o ne diskutuoti apie užduočių dydį", - atskleidžia problemas G.Mikulskas.

Gintaras Varnas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ "Žaliasis taškas" generalinis direktorius, sako siūlymą vertinantis vienareikšmiškai neigiamai, nes to nėra nei vienoje ES šalyje, išskyrus Baltarusiją, kur Aleksandras Lukašenka yra įvedęs gamintojams tokį mokestį. "Tokiu atveju pieno pakelis gali pabrangti 15 centų už litrą", - perspėja G.Varnas.

"Sutinkame, kad sistema neveikia, įstatymai parašyti prastai, begalės spragų ir turime labai blogus rezultatus. Jau yra parengtas įstatymo pakeitimo projektas, jį teigiamai įvertino Austrijos specialistai. Jame numatyta konkreti prievolė gamintojams ir importuotojas užtikrinti visų pakuočių atliekų surinkimo finansavimą. Taigi gamintojas privalės ne pažymas nusipirkti, bet sudarydamas tiesiogines sutartis su kiekviena savivaldybe užtikrinti pakuočių atliekų surinkimo sistemos finansavimą. Taip yra įgyvendinamas ES direktyvoje numatytas gamintojų atsakomybės principas. Jeigu įstatyme šiandien rašoma: reikia pažymų, tai gamintojas eina ir jų įsigyja, todėl pinigai nepatenka į pakuočių atliekų surinkimo iš gyventojų sistemą. Iš esmės šiandien vyksta laisva prekyba pažymomis. Naująjį projektą Seimo Aplinkos apsaugos komitetas boikotuoja ir siūlo neįgyvendinamas idėjas. Kodėl? Galima tik kelti įvairias sąmokslo teorijas", - sako G.Varnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"