TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų tvarkymą bruka gamintojams

2010 04 14 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia rengia Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios dar padidins gamintojų atsakomybę už atliekų tvarkymą, bet jie kratosi šios pareigos ir ragina pagaliau sukurti veikiančią sistemą.

Atsirandant naujoms direktyvoms turi būti patvirtinti ir jų įgyvendinimo reglamentai, tačiau šie nėra parengti, net nenubrėžtos atsakomybės ribos - kas ir už ką bus atsakingas. Taip valdininkams priekaištauta antradienį per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtą posėdį dėl atliekų ir nuotekų tvarkymo organizavimo.

Šiuo metu rengiami Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai pagal naują Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Jos nuostatos turi būti perkeltos į teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą, ir įsigalioti jau iki 2010-ųjų gruodžio 12 dienos. Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė sakė pramonininkams, kad siūlomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos esą turėtų pagaliau išspręsti ir šiuo metu didžiulę atliekų surinkimo problemą.

Pasak verslininkų, šios sistemos pradinė grandis visiškai paralyžiuota ir neveikia. Tuo metu Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. Rimantas Budrys pabrėžia, jog siūlomos įstatymo pataisos yra vis dar abstrakčios. Pasak jo, rengiamose įstatymo pataisose taisyklės išmetamos tam, kad būtų įvesti reikalavimai, kurie net nėra išsamiai aprašyti ir išaiškinti. Pavyzdžiui, R.Budrio nuomone, neaišku, kodėl gamintojas neturės prievolės tvarkyti į atliekas patenkančių gaminių apskaitos, kai tuo metu visi kiti tai darys.

Mokesčio nenori

Daugiausia diskusijų kelia atsakomybės didinimas gamintojams - numatomos piniginės arba produkto projektavimo efektyvinimo priemonės. Įstatymo projekte nurodyta, kad atsakomybę už atliekų tvarkymo organizavimą turi iš dalies arba visiškai prisiimti produkto, iš kurio susidarė atliekų, gamintojai. Tokio produkto platintojai irgi gali ją prisiimti. Taip pat pabrėžiama, kad atsakomybė už visiško produkto panaudojimo ar atliekų šalinimo operaciją tenka pirminiam gamintojui ar turėtojui net perdavus atliekas pirminio apdorojimo įmonei.

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas, teigia, jog atsakomybės prievolė verslui naudinga, mat iki šiol buvo bandoma įgyvendinti principą - teršėjas moka, tačiau gamintojas negalėjo lemti, kur pateks sumokėti pinigai. Atsiradus šiai naujai prievolei esą atsiras ir galimybė sumažinti taršos mokestį.

"Kategoriškai pasisakome prieš visiems vienodą valstybinį mokestį už atliekas, nes valstybė taip efektyviai nesusitvarkys kaip gali verslas. Atliekų tvarkymo organizavimas reiškia koordinuoti visą grandinę, kurioje svarbiausia grandis - atliekų surinkimas, o šiuo metu tai visiškai ignoruojama, - kalbėjo jis. - Sėdime ant tiksinčios bombos. Konteinerinė atliekų tvarkymo sistema finansavimo negauna. Į ją iš verslo patenka apie 30 mln. litų, tačiau šie pinigai nukeliauja ydingais keliais. Dėl to sistema neplėtojama, infrastruktūros neturime, o jau 2012 metais turėsime atsiskaityti Europos Sąjungos institucijoms. Tuomet ir pamatysime, kad reikia radikalių priemonių."

S.Galadauskas įsitikinęs, jog atliekų tvarkymo klausimą būtina pagaliau išspręsti, o įstatymo pataisos esą labai teisingai reglamentuoja svarbiausią atliekų tvarkymo sistemos grandį - atliekų surinkimą.

Ginčijosi dėl direktyvos

Tačiau kai kurie verslininkai tvirtina, esą ES direktyvos nuostata dėl didesnės gamintojo atsakomybės projektuojant produktą, t. y. reikalavimas jį pagaminti taip, kad vėliau būtų paprasta perdirbti kuo mažiau kenkiant aplinkai, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projekte skamba kitaip. Jame neva nurodoma, jog gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo ir šalinimo sistemų organizavimą. Tuo metu ES direktyvoje aiškiai pasakyta, kad atliekas privalo tvarkyti jų turėtojas arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Tik tada, kai gamintojas turi prievolę susigrąžinti savo pagamintus produktus, kurie jau yra panaudoti, jam atsiranda prievolė tvarkyti atliekas. Esą verslas ne kartą sakė valdžios atstovams, kad nėra linkęs prisiimti atsakomybės už atliekų tvarkymą.

Kaip aiškino AM atstovai, ES direktyvos nuostatos Lietuvoje galėtų būti pritaikomos tik tuo atveju, jei visos atliekos būtų apmokestintos. Esą tuomet gamintojas galės projektuoti produktą taip, kad liktų kuo mažiau atliekų ir tektų mokėti mažesnius mokesčius. Tada jam nebeliks prievolės dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje. Šiuo metu svarstoma alternatyvi galimybė atsisakyti pareigos tvarkyti atliekas sumokant mokestį. Iš jo lėšų būtų samdomi atliekų perdirbėjai, kurie tam tikrų grupių atliekas surinktų ir sutvarkytų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"