TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų tvarkymas įklimpęs biurokratijoje

2010 09 15 0:00
Gyventojai vangiai rūšiuoja atliekas ne tik dėl informacijos stokos, bet ir dėl sistemos nebuvimo.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslininkai pažėrė priekaištų politikams dėl akis badančios, tačiau niekaip iš vietos pajudėti negalinčios atliekų tvarkymo sistemos.

Verslininkai piktinasi, kad iki šiol nesukurta ir dar neveikia atliekų tvarkymo sistema, kuri turėtų užtikrinti efektyvų antrinių atliekų surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą bei leistų pasiekti užsibrėžtus Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos įsipareigojimus bei tikslus. Tokie priekaištai buvo išsakyti per antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusį verslininkų, valstybės institucijų ir antrinių atliekų tvarkymo bei perdirbimo veikla užsiimančių organizacijų atstovų susitikimą. Pramonininkai pasigenda ir aktyvesnių visuomenės švietimo priemonių. Jų nuomone, galėtų būti sukurtas atskiras interneto portalas, kuriame būtų pateikiama informacija, ką daryti su konkrečiomis atliekomis. Esą žmonės vis dar nežino, kaip rūšiuoti kečupo ar šampūno pakuotes, plastikinius maišelius, skardinę kavos tarą ir t.t. Antai Jungtinėje Karalystėje ant pakuotės nurodoma, kur ją galima išmesti, pavyzdžiui, ant sausų pusryčių dėžutės užrašyta, kad vidinė pakuotė išmetama į sąvartyną, o išorinė skirta perdirbti.

Elektronikos ir elektronikos įrangos (EEĮ) gamintojai bei importuotojai taip pat piktinasi valdžios neveiklumu. Mat į atliekų perdirbimo arba tvarkymo paslaugų pirkimą nuo 2006 metų jie esą investavo beveik 40 mln. litų, tačiau nesukurta nei skaidri sistema, kad gyventojai galėtų atsikratyti atliekų, nei numatyti jų surinkimo plėtros principai.

Paramai lėšų nesukrapšto

Politikai, rodydami pirštu į kiaurą valstybės biudžetą, viliasi, kad verslininkai supras sudėtingą padėtį ir patys investuos į atliekų tvarkymą, o šie taip pat prašo paramos iš valdžios. Šiais metais aplinkosaugos projektams lėšų neskirta, tačiau verslininkai tikisi, kad biudžeto galimybės leis bent nuo kitų metų finansuoti šiuos projektus. Ūkio ministerijos viceministras Arnoldas Burkovskis pripažino, kad ministerija neturėjo numatytų priemonių, kurios skatintų aplinkosaugos projektus. Pasak jo, šiemet iš viso buvo skirta apie 200 tūkst. litų paramos atliekoms tvarkyti. "Apie svarbiausią paramą iš nacionalinio biudžeto pajamų, deja, nei šiais, nei ateinančiais metais kalbėti tiesiog nėra prasmės", - patikino jis. Tuo metu finansinių galimybių atliekų surinkimo ir perdirbimo projektams įgyvendinti pramonininkai įžvelgia programoje "Invest LT +". Jų nuomone, vien iš jos būtų galima skirti apie 50 mln. litų paramos.

Sistema skatina šiukšlinti

LPK viceprezidentas Gediminas Rainys pažymėjo, kad reikalingas rentabilumo užtikrinimas visoje atliekų tvarkymo grandinėje: šiukšlių surinkimo, perrinkimo, išvežimo bei perdirbimo. Jis pažymėjo, kad netvarką šioje srityje atspindi kad ir Švenosios pavyzdys: per 35 laipsnių karštį, kai kurortiniame miestelyje lankėsi šimtai tūkstančių poilsiautojų, nebuvo absoliučiai nė vienos šiukšlių dėžės, konteinerio ar supirkimo taško. Pasak jo, Šventojoje yra vienintelė komunalinė dėžė, o visos atliekos vežamos į sąvartyną, nekalbant apie atliekų rūšiavimą.

"Sistema nėra palanki skatinti gyventojus atsakingai elgtis. Antai mokestis už senos automobilio padangos priėmimą lemia, kad nenorintis turėti papildomų išlaidų žmogus ją numeta pamiškėje arba geriausiu atveju prie konteinerių", - dėstė jis. G.Rainys siūlė pasinaudoti užsienio patirtimi ir įrengti miestuose atliekų turgų, kur nuo ryto iki pietų būtų galima priduoti neveikiančius plaukų džiovintuvus, elektronines priemones, baterijas, plastiką, popierių.

Klesti nelegalus atliekų ardymas

Giedrius Mikulskas, Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius, pabrėžė, kad iki šiol nebaigtos steigti žaliosios savivaldybių RATC atliekų surinkimo aikštelės, nors tai daryti įpareigoja ES direktyvos bei tam skirtos lėšos.

"Akivaizdu, kad siekdami surinkti kuo daugiau atliekų šiandien jų perdirbėjai, kurių rankose sukoncentruotas atliekų tvarkymo verslas, siekia šias atliekas surinkti bet kokia kaina, nes yra įsitikinę, kad viską padengs gamintojai ir importuotojai, kurie priversti pirkti pažymas", - dėstė jis.

EEĮ atliekų surinkimo procesas vis dar nėra visiškai kontroliuojamas ir apskaitomas, o tai skatina nelegalų atliekų ardymą, perdirbimą ir eksportą. Jo nuomone, kiekvieną atliekų tvarkytoją privertus pateikti ataskaitas apie visas sutvarkomas atliekas Lietuvoje vienam gyventojui skiriamų atliekų kiekis gerokai išaugtų.

"Šiandien apskaitomos tik tos atliekos, už kurias pirkdami pažymas sumoka EEĮ gamintojai ir importuotojai. Ne paslaptis, kad dažna elektronikos įrangos atlieka po jos perdirbimo generuojama į antrines žaliavas, kurias pardavus tas perdirbimas ne tik atsiperka, bet iš jo net uždirbama" - kalbėjo jis.

G.Mikulsko nuomone, norint vykdyti ES užduotis dėl atliekų tvarkymo savivaldybėse visų pirma turėtų būti baigtos steigti atliekų surinkimo aikštelės. Jis pabrėžė, kad atliekų tvarkymo užduotys turėtų būti paskirstytos ne tik gamintojams, bet ir valstybinėms institucijoms, kontroliuojančioms atliekų perdirbimo sritį, bei savivaldybėms, kurios ir yra atsakingos už atliekų surinkimą.

"Norime finansuoti visas Lietuvoje susidariusias EEĮ atliekas, bet su sąlyga, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai ardyti atliekas ir supirkinėti jų dalis. Šiandien šalyje niekas nebaudžia tų, kurie atneša supirkėjams pavojingos atliekos dalį, pavyzdžiui, kineskopą arba šaldytuvo kompresorių, - dėstė jis. - Taip pat siūlome apskaityti visas šalyje surenkamas atliekas ir įpareigoti mus finansuoti tik atliekų surinkimą žaliosiose atliekų surinkimo sistemose."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"