TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų tvarkymo neatiduos į privačias rankas

2014 03 26 6:00
Keletą metų iš eilės atliekų tvarkymo sistemos diegimo pirmūnės yra Alytaus regiono savivaldybės, neblogai sekasi Klaipėdai, kiek blogesnė situacija Vilniuje. LŽ archyvo nuotrauka

Atliekų tvarkymo užduočių nevykdančioms savivaldybėms Vyriausybė numato taikyti finansines sankcijas, o į savivaldybių valdomų įmonių kolegialius valdymo organus deleguoti savo atstovus. Mat nors atliekų tvarkymą Lietuvoje organizuoja savivaldybės, sankcijos už europinių užduočių nevykdymą gresia valstybei.

Seimas kovo 13 dieną priėmė svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, siekiama, kad Europos Sąjungos (ES) ar valstybės lėšomis sukurta komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra ateityje galėtų priklausyti tik savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei.

A.Petkus: „Savivaldybės įmonė, kurios veiklai didelę įtaką daro vietos politikai, ieškos būdų, kad kaina rinkėjams būtų mažesnė.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Privatininko prie monopolio neprileis

Užkirsti kelią atliekų tvarkymo sistemai privatizuoti siekiama ne vien dėl to, kad kartais sunku kontroliuoti privačių įmonių nustatomus atliekų tvarkymo paslaugų įkainius ar kad privatus verslas nesusidoroja su savivaldybių patikėtomis užduotimis. Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino aplinkos viceministras Almantas Petkus, dabartinės Vyriausybės vienas principų tas, kad monopolines paslaugas turi teikti valstybė. Kitaip tariant, valstybės ar savivaldybės įmonės.

„Ryškiausias blogos praktikos pavyzdys yra šilumos sektorius. Išnuomotuose privatininkams šilumos tinkluose – kainos aukštesnės, privačiuose – aukščiausios“, - pažymėjo jis.

Viceministras mano, kad atliekų tvarkymą prižiūrėti pavedus savivaldybėms arba jų kontroliuojamoms įmonėms, sistema bus efektyvesnė, o tokių įmonių teikiamų paslaugų kainos bus optimaliausios. „Privatininkas tokiomis sąlygomis (kai nereikia pataikauti klientui) kainos nustatymo metodiką išnaudos maksimaliai, o savivaldybės įmonė, kurios veiklai didelę įtaką daro vietos politikai, ieškos būdų, kad kaina rinkėjams būtų mažesnė. Tai ir vyksta šiuo metu šilumos tinkluose“, - tvirtino jis.

Kai kurie atliekų tvarkymo sektoriai ir Europoje priklauso išimtinai savivaldybėms. LŽ kalbinti aplinkosaugos ekspertai teigė, kad, pavyzdžiui, nė vienoje Europos valstybėje atliekų deginimas nėra pavestas vien privačiam kapitalui: savivaldybės arba dalyvauja tokias įmones valdant kaip dalininkės, arba yra šių įmonių šeimininkės.

Šiuo požiūriu Lietuva yra išimtis. Klaipėdoje atliekų deginimo jėgainę pernai pastatė ir eksploatuoja suomių kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, ji pretenduoja statyti analogiškas elektrines Kaune ir Vilniuje.

Tiesa, sostinėje energijos iš atliekų jėgainę statančios lietuvių ir olandų kapitalo bendrovės „Reenergy“ veikloje tiesiogiai dalyvauja ir Vilniaus miesto savivaldybė, valdanti 49 proc. įmonės akcijų.

Kilo grėsmė planuotoms statyboms

Įstatymo projekte siūloma suteikti įgaliojimus Aplinkos ministerijai deleguoti kandidatus į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių - regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) kolegialius valdymo organus. Ministerija deleguotų 4 narius: 2 - iš ministerijos arba jai pavaldžių institucijų, vieną fizinį asmenį iš ūkio subjektų ir vieną - iš Lietuvos nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų.

Pagal naująją tvarką, šių įmonių valdybą sudarytų 4 valstybės atstovai ir po 1 - iš kiekvienos savivaldybės. Pavyzdžiui, Alytaus regione yra 7 savivaldybės atstovai, tad valdybą sudarytų iš viso 11 narių.

„Šiuo metu valstybė visiškai nedalyvauja RATC valdyme, taip pat nedaro įtakos atliekų tvarkymo procesams. Atliekų tvarkymas – savarankiška savivaldybių funkcija, ir čia visur tvarka, tačiau sankcijos už europinių užduočių nevykdymą gresia valstybei“, - pažymėjo A.Petkus.

Pasak viceministro, 2013 metais Lietuvoje buvo kilusi grėsmė, kad nebus pastatyti suplanuoti atliekų mechaninio, biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Mat savivaldybės trejus metus vykdė viešuosius pirkimus be rezultatų.

„Ministerija dėjo daug pastangų, kad procesai pajudėtų iš mirties taško. Šiuo metų vyksta 9 iš 10 MBA įrenginių statybos. Normaliomis sąlygomis (esant glaudžiam bendradarbiavimui tarp valstybės ir savivaldybių) to nebūtų atsitikę. Manome, kad įstatymo pataisa leis ateityje tinkamai bendradarbiauti ir nebeiškils tokių grėsmingų situacijų“, - teigė A.Petkus.

R.Šličienė: „2013 metais Klaipėdos regioniniame sąvartyne pašalinta 10 618 tonų biologiškai skaidžių atliekų, o leidžiamas pašalinti kiekis yra 48 800 tonų.“/LŽ archyvo nuotrauka

Norėtų kainų reguliavimo

Kai kurie regioninių atliekų centrų atstovai LŽ teigė, kad šių centrų valdymo organų sudėties pakeitimas siekiamų rezultatų neduos, nes atliekų tvarkymo įkainius ir toliau nustatys savivaldybių tarybos. O jos dažnai populistiniais sumetimais nesutinka didinti rinkliavų, pavyzdžiui, sąvartynų vartų mokesčio, nors jį reikia kelti siekiant tvarkyti ar plėsti sąvartynus bei vykdyti kitas ES arba Vyriausybės nustatytas savivaldybėms atliekų tvarkymo užduotis.

„Atliekų tvarkymo mechanizme nėra valstybės reguliuojančios institucijos, kuri būtų nešališkas arbitras tarp atliekų tvarkymo centrų ir jų steigėjų – dažniausiai kelių regiono savivaldybių, kurių interesai, beje, taip pat dažnai skiriasi. Pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybėms laiku nepriėmus sprendimo ar patvirtinus nepagrįstas jų valdomų įmonių teikiamų paslaugų kainas, vienašališkai nustato centralizuoto šilumos ar karšto vandens kainas tos savivaldybės teritorijoje. Tokia reguliuojanti institucija galėtų būti įsteigta ir atliekų tvarkymo sistemoje“, - svarstė pavardės nenorintis minėti RATC atstovas.

Nepriklausoma aplinkosaugos ekspertė, bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė LŽ komentavo, kad analogiškos Kainų komisijai institucijos kišimasis į atliekų tvarkymo sistemą būtų logiškas. Tik reikėtų nustatyti labai aiškias jos atsakomybės ribas, pavyzdžiui, atliekų ir šilumos kainų reguliavimo. „Kainų komisija galėtų užtikrinti atliekų ir šilumos kainos reguliavimą atliekų deginimo sistemoje. Jeigu deginamos atliekos, ji galėtų nustatyti kainų formules, kad šilumos kaina būtų susieta su atliekų kaina. Tačiau, mano nuomone, šiai institucijai neturėtų būti leista reguliuoti savivaldybių nustatomų rinkliavų už atliekų tvarkymą. Turėtų būti arba valstybinis, arba savivaldybių modelis, vidurys neįmanomas“, - svarstė ekspertė.

Ne visos savivaldybės vykdo užduotis

Lietuva yra įsipareigojusi įvykdyti ES nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, kai kurių vykdymas mūsų valstybėje perduotas savivaldybėms. Nors savivaldybėms šioms funkcijoms vykdyti skirta nemažai ES ir valstybės biudžeto lėšų, ne visos jos stengiasi įvykdyti nustatytus reikalavimus.

Atliekų tvarkymo užduotis neblogai sekasi vykdyti Klaipėdos regione. Kaip LŽ sakė Ramunė Šličienė, Klaipėdos RATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė, Klaipėda pirmoji Lietuvoje įgyvendino pažangesnį atliekų tvarkymo būdą, kai po antrinio rūšiavimo likusios atliekos deginamos termofikacinėje jėgainėje.

„Tai leido įvykdyti 2013 metų komunalinių atliekų tvarkymo užduotis - pernai Klaipėdos regioniniame sąvartyne pašalintų atliekų kiekis yra mažesnis kaip 50 proc. susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Taip pat visiškai įvykdyta biologiškai skaidžių atliekų šalinimo užduotis. 2013 metais Klaipėdos regioniniame sąvartyne pašalinta 10 618 tonų biologiškai skaidžių atliekų, o leidžiamas pašalinti kiekis yra 48 800 tonų“, - skaičiavo R.Šličienė.

Kitoms savivaldybės sekasi blogiau. 2012 metais dalis savivaldybių per daug šalino sąvartynuose biologiškai skaidžių atliekų. 2013 metais padėtis šiek tiek pasitaisė. „Praėję metai skirti įvykdyti ES užduočiai: šalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Kyla grėsmė, ar susidorosime su užduotimi. Taip pat pastebime, kad kai kurios savivaldybės nevykdo nacionalinio 2007-2013 metų strateginio atliekų plano užduočių. Nepakankamai išvystyta pirminio rūšiavimo konteinerių sistema, paslaugą gauna mažiau nei 90 proc. gyventojų“, - teigė A.Petkus. Pasak jo, keletą metų iš eilės atliekų tvarkymo sistemos diegimo pirmūnės yra Alytaus regiono savivaldybės, neblogai sekasi Klaipėdai, kiek blogesnė situacija Vilniuje.

Numato taikyti baudas

Ministerija siūlo savivaldybėms, kurios nevykdo Atliekų tvarkymo įstatyme ir Valstybiniame atliekų tvarkymo plane joms nustatytų užduočių, taikyti finansines sankcijas. Baudos siektų nuo keleto iki kelių šimtų tūkstančių litų.

A.Petkus mano, kad greičiausiai šitų sankcijų taikyti neprireiks, nes savivaldybės, laiku planuodamos darbus ir europinę paramą, visas užduotis gali nesunkiai įvykdyti. „Nepaisydamas to, manau, kad numatyti sankcijas būtina, nes žinant grėsmes lengviau planuoti darbus“, - pažymėjo A.Petkus.

Lietuva siekia, kad iki 2016 metų ne mažiau kaip 45 proc., iki 2020 metų - ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų būtų perdirbtos ar kitaip panaudotos, o iki 2020 metų pakartotinai naudoti ir perdirbti būtų paruošta mažiausiai 50 proc. komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų.

Šiuo metu sąvartynuose šalinama apie 75 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

Komunalinių atliekų tvarkymas Utenos regione 2013 m.

SavivaldybėPerdirbta ir panaudota, proc.Pašalinta sąvartyne, proc.
Anykšių r.31,468,6
Ignalinos r.21,278,8
Molėtų r.24,0 76,0
Utenos r.nėra duomenųnėra duomenų
Visagino10,689,4
Zarasų r.41,059,0

Šaltinis: „Ekokonsultacijos“

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"