TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų tvarkymo sistemoje – daug neišspręstų klausimų

2015 07 06 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos atliekų tvarkymo verslo konkurencingumas itin ribojamas, būtent dėl to šių paslaugų kainos mūsų šalyje vienos didžiausių Europos Sąjungoje. 

Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė teigia, kad atliekų tvarkymo paslaugų kainas reguliuoja ne gamintojų ir importuotojų organizacijos, ne konkursai, ne konkurencija, bet patys atliekų tvarkytojai. Kol nesusitarta su didžiaisiais atliekų tvarkytojais, kurie sudaro 40 procentų rinkos, kiti tvarkytojai tiesiog laukia savo eilės. Rezultatas – paslaugų sektoriuje kainos beveik identiškos, bet nepagrįstos realiais kaštais. Tokia situacija lemia konkurencijos nebuvimą.

Konkurencijos rinkoje nėra

„Konkurencijos rinkoje iš esmės nėra, – apie pakuočių ir jų atliekų tvarkymo rinką kalba „Sorainen“ advokatas dr. Paulius Koverovas. - Konkurencija reguliuoja rinką, o čia jos nėra. Ji negali būti ribojama. Šiuo metu dominuoja tik keli gamintojų ir importuotojų rinkos dalyviai – tai gali skatinti šiuos dalyvius naudotis situacija. Kad atliekos būtų tvarkomos efektyviai, rinkoje reikia kuo daugiau dalyvių“.

Vadovaujantis Pakuočių ir jų atliekų tvarkymo įstatymu, iki 2014 metų sausio 7 dienos norint tapti rinkos dalyviu reikėjo turėti 25 procentus jos dalies. Nuo 2014 metų sausio 7 dienos tereikia 10 procentų. Šio reglamentavimo oponentai tam prieštarauja laikydamiesi pozicijos, kad rinkos koncentracija negali būti taikoma, ji žalinga ir suteikia galimybę monopolizuoti rinką. Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad neturinčiai galiojančios licencijos organizacijai būtų praktiškai neįmanoma pritraukti ne mažiau 25 procentų Lietuvos rinkai pakuočių tiekiančių gamintojų. ES Teisingumo teismas pabrėžia, kad „įsisteigimo laisvės negalima riboti nustatant reikalavimus, tarp kurių – planuojama turėti ūkio subjekto rinkos dalis“.

Svarbi kontrolė

B. Razbadauskienės teigimu, kai kuriose savivaldybėse jau buvo įvykdyti nauji mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo konkursai, apie kuriuos organizacijos nebuvo informuotos. Senieji tvarkytojai po naujai įvykusio konkurso veikia iki šiol, jų paslaugos teikimo terminas neapibrėžtas, įkainiai neaiškūs ir konkurencija dėl to neužtikrinta. Ji pabrėžia visos sistemos kontrolės svarbą.

„Visgi organizacijų ir gamintojų pagrindinė pareiga ne tik organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą, bet užtikrinti gamintojų ir importuotojų užduočių vykdymą, jų galimybę pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatomis“, – teigia B. Razbadauskienė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas pastebi, kad kontroliuojančios institucijos tarsi nesikiša į rinkos dalyvių santykius, kadangi rinkoje vyraujančios kainos vis dar lieka identiškos.

Gamintojų ir importuotojų organizacijų nuomone, turėtų vykti trys atliekų konkursai: mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir rūšiavimo bei atliekų paruošimo naudoti. 10 procentų paslaugų įmonių tik pasirašę sutartis, kuriomis jos prisiima atsakomybę už tam tikras paslaugas, tačiau realiai to nevykdo. Paskelbus konkursus būtų skatinama konkurencija, įvardytos kainos ir įkainiai, būtų aiškios atsakomybės, veiklos kontrolė ir dokumentų apskaita, taip pat infrastruktūros plėtra.

Didina korupcijos tikimybę

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius pastebi neigiamas atliekų tvarkymo sektoriaus kainų pasekmes. Pagal dabartinę situaciją vienas didelis gamintojų ir importuotojų verslas finansuoja tvarkytojus. „Ar toks finansavimas pagrįstas? Atliekų tvarkytojų vienašalės kainos ir naudojimasis rinkos padėtimi leidžia gauti nepagrįstai didesnes pajamas orientuoto į vartotoją verslo sąskaita. Gamintojai ir importuotojai turi savo sąnaudas kompensuoti, dėl to didina didmenos ir mažmenos kainas. Nekontroliuojamų atliekų tvarkytojų gaunamą naudą galiausiai apmoka vartotojai“, – nesklandumus sistemoje pastebi L. Vilimas ir teigia, kad toks leidimas kitų ūkinės veiklos dalyvių nepagrįstomis sąnaudomis dengti savo kaštus didina neskaidrios politinės veiklos ir korupcijos tikimybę.

Apie esamą atliekų tvarkymo sistemą, jos problemas, rinkos konkurencingumą ir kitais klausimais gamintojų ir importuotojų organizacijų atstovai diskutavo konferencijoje „Atliekų tvarkymo reikalavimai: gamintojų ir importuotojų atsakomybės ribos“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"