TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atliekų tvarkymo verslo siūlomas pelnas pūva savartynuose

2008 06 21 0:00
R.Budrys: "Taigi išeina, kad modernūs savartynai tarsi nelabai ir reikalingi, nes viskas turi būti perdirbta".
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva dėl atliekų tvarkymo ir perdirbimo problemų turi daugiau nei faktų, kuriais galėtų pasigirti. Tačiau su šiukšlėmis nesusidorojanti valdžia į šią sritį neįsileidžia privataus verslo.

Lietuva jau penkerius metus tvarko atliekas remdamasi tais pačiais reglamentais, kaip visa Europos Sąjunga (ES), nes yra jos dalis. Tačiau akivaizdu, kad narystė ES neišsprendžia skaudžiausių aplinkosaugos problemų automatiškai, o mūsų valdžios pastangos duoda menkus rezultatus.

"Mano nuomone, atliekų tvarkymo srityje Lietuva pasistūmėjo labai nedaug. Žinoma, įsisavinta daug paramos lėšų, gyventojai jau mokosi atliekas rūšiuoti ir mesti į tam skirtus konteinerius, turime naujus modernius sąvartynus. Atliekas jau randame kur padėti. Tačiau dėl jų perdirbimo kyla daug problemų" - LŽ sakė Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr.Rimantas Budrys.

Lengvai įsileidžiame šiukšles

Pasak jo, viena pagrindinių problemų yra ta, kad į Lietuvą leidžiama įvežti bet kokias pakuotes, o kitos ES šalys gina savo teritorijas nuo tokių šiukšlių. Pavyzdžiui, Airija apmokestina paprasčiausią maišelį, o Danijoje net šalies parlamentas svarsto, ar gamintojai gali pakeisti butelio formą, jeigu kyla grėsmė, kad toks butelis gali būti nesuperkamas.

"ES šalys neturi tiek pakuočių, kiek turime mes. Kiekviena prekė, net pati mažiausia, Lietuvoje yra įpakuojama keliais sluoksniais, nes Lietuvoje pakuotės yra pigios", - sako dr.R.Budrys.

Be to, jis primena, kad mes nesuperkame plastikinės pakuotės. ES šalių piliečiai priduodami plastikinę tarą užsidirba, perdirbant atliekas ten gaunama papildomos energijos, o Lietuvos vartotojai vis dar neturi galimybės parduoti perdirbėjams plastikinius butelius.

"Lietuvoje viskas sprendžiama lėčiau. Yra sričių, kur mūsų šalies situacija blogesnė nei kitų ES šalių, todėl mūsų laukia problemų sprendimai, kurie kainuos labai daug pinigų", - įspėja dr.R.Budrys.

Prireiks dešimčių milijonų eurų

Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas primena, kad ES kovodama su klimato kaita reikalauja tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas. Tai pūvančios atliekos, išskiriančios CO2 arba metaną. Jau dabar negalime į sąvartyną vežti tokių gamybinių atliekų, kaip maisto atliekos, žalienos ir pan.

Be to, turime tvarkyti, rūšiuoti komunalines atliekas ir jas atskirai perdirbti. Lietuvoje buitines atliekas reikės dar kartą rūšiuoti - jau po gyventojų išrūšiavimo - atskirti degias ir nedegias, bei bioskaidžias atliekas. O tai kainuoja labai daug pinigų.

"O kiek atsirado perdirbimo įmonių, kurios susidorotų su atliekomis? Iš esmės jų nėra", - sako dr.R.Budrys. Pasak jo, vienas jų perdirbimo įrenginys kainuoja apie 30-40 mln. eurų. O Lietuvoje jų reikės ne vieno.

"Viskas turi būti perdirbta. Taigi išeina, kad modernūs savartynai tarsi nelabai ir reikalingi, o brangiai kainavę sąvartynai greitai bus užpildyti, jeigu į juos bus vežama viskas nerūšiuojant. Jų gali užtekti tik 5-6 metams", - įspėja dr.R.Budrys.

Pasak jo, Lietuvai reikia 4-5 stambių objektų, kuriuose atliekos būtų išrūšiuojamos, organinės ir bioskaidžios atliekos būtų perdirbamos, o degios sudeginamos.

"Aš nesu prieš atliekų deginimą, tačiau tas projektas, pagal kurį ketinama atliekų deginimo įmonę statyti šalia Vilniaus, yra nusižengimas visoms ES direktyvoms. Manoma, kad galima suvežti visas atliekas į įmonę ir ten sudeginti. Tačiau problema ta, kad jos nedega! Tokioms atliekoms deginti reikia papildomos energijos, be to, lieka didelis pelenų kiekis. ES leidžiama deginti tik degias atliekas, kurios kuria energiją", - sako asociacijos vadovas.

Privatus verslas nuošalėje

R.Budrys mano, kad daug problemų tvarkant atliekas atsirado dėl to, kad mūsų valstybė nusprendė viską daryti pati - kaupti pinigus, spręsti atliekų tvarkymo problemas. Atliekų tvarkymo sprendimai koncentruojami Aplinkos ministerijos sistemoje: finansavimo paskirstymas, kompetencija tvarkant bioskaidžias ir net municipalines atliekas.

"Tai didžiulio masto ir brangūs darbai. Privačiam verslui turi būti suteikta teisė dalyvauti įgyvendinant šiuos projektus. Efektyvesnis taptų brangių veiklos barų finansavimo įsisavinimas, būtų geresni investicijų atsipirkimo rodikliai bei racionalesnis projektų įgyvendinimo valdymas. Tai patvirtina ES šalių patirtis. Tačiau Aplinkos ministerija neįsileidžia privataus kapitalo. Lietuvoje verslas iš esmės neprileidžiamas prie šios veiklos.

Žinoma, viena kita kompanija renka, išveža antrines žaliavas, tačiau mastai yra labai maži", - sako jis.

Pasak dr.R.Budrio, Lietuvoje verslas aktyviai domisi galimybėmis dalyvauti atliekų tvarkymo projektuose, tačiau valdžia pati nori statyti perdirbimo įmones - bet delsia. "Laukiama 8-9 metus. O laukti yra per brangu. Tuo metu, kai vakariečiai perdirbdami atliekas gauna biodujas, mes primokame už sudeginimą to, iš ko galime gauti pelną. Ar ne paradoksas? Mes turime daug atliekų, iš jų - įvairiausių rūšių, kurias galėtume perdirbti, tačiau tuo nesinaudojame", - apgailestauja R.Budrys.

Jo požiūriu, šalies įmonės diegdamos technologijas, kurios atliekas paverčia nekenksmingomis arba paruošia tolimesnei gamybai, padarė ne vienodą pažangą. Stambiosios pramonės įmonės, tokios kaip "Lifosa", rūpinasi pramoninių atliekų perdirbimu.

Tačiau įvairių sričių įmonių negalima vertinti vienareikšmiai - skirtingas jų veiklos pobūdis bei nevienodas pažangos lygmuo. Blogiausia esą tai, kad vienos įmonės rūpinasi savo atliekomis, nes bijo baudų, o kitos nieko nedaro, ir už tai nesulaukia jokių sankcijų.

"Vakaruose turi parodyti, kur dėjai gamybos atliekas. Mėsos pramonėje ES lieka 30 proc. nemaisto produktų atliekų, o Lietuvoje - tik 9 proc. Ar visa kita suvalgome? Tas pats su tepalais. Jei keičiami automobilių tepalai servise, turi būti paaiškinta, kur padėta sena alyva. Lietuvoje visi bando apeiti sistemą. Kur turi būti surinkta 800 tonų panaudotų tepalų, užrašoma 30", - aiškina dr.R.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"