TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atlyginimų augimas kalėdinių premijų nepralenkė

2016 06 06 6:00
Metų pradžia darbuotojams ne tokia dosni kaip pabaiga. LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje mažėjo, tačiau analitikai ramina, kad tai trumpalaikis reiškinys, būdingas kiekvienų metų pradžiai, o bendra ekonomikos ir atlyginimų tendencija lieka palanki.

Statistikos departamentas pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2015 m. ketvirčiu, visame ūkyje ir visose apskrityse mažėjo vidutiniškai 1,2 procento. Vieninteliame Vilniuje šis rodiklis nepakito. Labiausiai, 6,6 proc., atlyginimai mažėjo Telšių apskrityje.

Vidutinis darbo užmokestis bruto (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje pirmąjį siekė 748 eurus, o neto (atskaičius „Sodros“ ir gyventojų mokesčius) – 583,9 euro. Didesnės algos buvo mokamos tik Vilniaus apskrityje – atitinkamai 827,6 ir 640,3 euro. Šiek tiek mažiau buvo mokama Klaipėdos (734,3 ir 574,1 euro) bei Kauno (732,9 ir 573,1 euro) apskrityse. Mažiausias vidutinis darbo užmokestis buvo Tauragės (609,6 ir 485,7 euro), Marijampolės (617,2 ir 491,1 euro) bei Šiaulių (637,2 ir 505,3 euro).

Didžiausias vidutines algas bruto uždirbo žmonės Vilniaus mieste (852,1 euro) ir Kėdainių rajone (822,4 euro). Mažiausiai per mėnesį uždirbo Šalčininkų rajono (540,3 euro) ir Kalvarijos (546,2) savivaldybėse dirbantys žmonės.

Ketvirčio paradoksas

Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje buvo iki 350 eurų padidintas minimalus darbo užmokestis ir šiek tiek padidintas neapmokestinamas pajamų mokesčio dydis, todėl turėtų didėti ir vidutinis darbo užmokestis, tačiau jis bus mažesnis, negu mokėtas ankstesnį ketvirtį.

DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka „Lietuvos žinioms“ pakomentavo, kad tai savotiškas paradoksas, būdingas kiekvienų metų pradžiai. Mat paskutinis metų ketvirtis paprastai būna dosniausias, nes metų pabaigoje daug kur darbuotojams išmokamos premijos ir kiti atlyginimų priedai.

„Taigi, pirmojo ketvirčio darbo užmokesčio statistika neiškrenta iš konteksto, o per metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 6,7 proc. padidėjo, – kalbėjo analitikė. – Turint galvoje Lietuvos ūkio augimą 2015 metais 2,6 proc., darbo užmokesčio augimo tendencija netgi geresnė, negu galėtų būti.“

Labiausiai per metus vidutinis darbo užmokestis paūgėjo Kauno, Tauragės ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai 7,7, 7,5 ir 7 procentais, t. y. daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

J. Roja aiškina, kad Vilnius yra labiausiai ištroškęs darbo jėgos, todėl čia ir algos kyla sparčiau. Kaunas įgauna naują kvėpavimą tapdamas šalies logistikos centru. „Į metų pabaigą, matyt, jau realizuosis ir „Rail Baltica“ projektas. Kartu Kaunas tampa patrauklesnis ir užsienio investuotojams“, – sako ekonomistė. O Tauragės apskrityje, anot jos, vidutinis darbo užmokestis ir šiaip mažiausias Lietuvoje, todėl čia ryškesnis buvo ir minimaliojo darbo užmokesčio bei neapmokestinamojo minimumo didinimo efektas.

Per metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo nuo 3,2 proc. iki 12,8 proc. visose savivaldybėse, išskyrus Rietavo savivaldybę, kurioje 0,4 proc. sumažėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"