TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atnaujinti būstus bus paprasčiau

2006 12 22 0:00
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl sovietinių daugiabučių namų, kuriuose gyvena per 60 proc. Lietuvos gyventojų, renovacijos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jei Seimas pritars, daugiabučiam namui renovuoti nereikės visų namo gyventojų sutikimo. Be to, ministerijoms tarpusavyje radus bendrą kalbą, valstybės paramą namui atnaujinti bus galima gauti lengviau.

Seimui jau yra pateiktas patobulintas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo naujos redakcijos projektas. Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė sako, kad naujas įstatymas turėtų panaikinti prieštaravimus Civiliniam kodeksui.

Kodekse minima, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Vadinasi, daugumai daugiabučio namo gyventojų ar bendrijos narių nusprendus atnaujinti, kad ir namo duris ar laiptinę, nekalbant apie visišką namo renovaciją, šiam sumanymui nepritaręs gyventojas pinigų gali ir nemokėti, ir liks visiškai teisus.

"Manau, daugumai gyventojų pagal principą 50+1 proc. savininkų pritarus būsto renovavimui, turėtų būti teisinės galimybės išieškoti sumą iš gyventojų, kurie piktybiškai nenori prie to prisidėti", - sako Radavičienė. Ji teigia, kad socialiai remtini žmonės ir pensininkai turi visas galimybes mokėti tikrai nedideles sumas už būsto renovavimą, tam sudaromos visos sąlygos, todėl apie jų atsisakymą mokėti nekalbama.

Nauja įstatymo redakcija palengvins didelių namų bendrijų valdymą. Kadangi gaunama nusiskundimų dėl bendrijos pirmininkų abejotinos veiklos, bendrija pati galės samdyti atstovą. Juo galės būti nebūtinai bendrijos narys.

Iškovojo 30 procentų

Iki gruodžio 1 dienos reali valstybės parama būstui renovuoti vietoj deklaruojamų 30 proc., praktiškai galėjo siekti tik 7-10 procentų. Taip atsitiko todėl, kad papildomose sąlygose buvo nurodyta, jog valstybės parama negali būti didesnė kaip 65 litai už kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingojo ploto. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas teigia, esą su Finansų ministerija po ilgų diskusijų pavyko susitarti, kad parama nebūtų ribojama pagal kvadratinio metro nustatytą maksimumą. Ministras tikino, kad kitais metais yra numatyta dalis paramos ir iš ES lėšų, todėl gyventojai turėtų patys aktyviau ruoštis renovacijai, nes sąlygų tam yra, jas nuolat stengiamasi pagerinti. Kitais metais planuojama suteikti 15 mln. litų paramą gyventojams. Šiemet ji siekė 7 mln litų.

Trūksta kooperacijos

Ministras Arūnas Kundrotas teigia, kad iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota 70 proc. sovietinės statybos daugiabučių namų. Ministras teigė, kad pasigendama iš bendrijų iniciatyvos, todėl procesas nejuda taip sparčiai, kaip galėtų. Anot ministro, šiandien Lietuvoje yra baigti 68 būsto renovavimo projektai.

Vilniaus miesto tarybos narys, būsto atnaujinimo programos koordinatorius Kęstutis Nėnius sako, jog Vilniaus miesto savivaldybė dėjo nemažai pastangų, kad gyventojams būtų palanku renovuoti senus stambiaplokščius namus. Jo manymu, viena pagrindinių problemų, stabdančių renovacijos procesą, pernelyg maža daugiabučių namų bendrijų kooperacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"