TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atominė elektrinė nuo politikos neatsiejama

2006 12 13 0:00
"Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis pripažįsta - energetika politizuotas dalykas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Laisvosios rinkos ekspertai tikina, kad naujos atominės jėgainės statyba yra investuotojų, o ne valstybių reikalas. Tačiau šuo loja - karavanas eina: energetikos reikalai sprendžiami politikų.

Pasak Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų, valstybė neturėtų politiškai remti atominės jėgainės statybos, nes tai iškraipo rinką - kiek ir kokios energijos reikia, turi nustatyti pati rinka. Jie taip pat sako, kad naujosios atominės jėgainės statyba yra rizikingas verslo projektas, todėl sprendimus turi priimti patys investuotojai - "Lietuvos energija", "Latteenrgo" ir "Eesti energia".

Tokią poziciją vakar LLRI išreiškė per diskusiją, kurioje pristatė analizę, skirtą atominės energetikos perspektyvoms Lietuvoje.

"Ūkio ministerija ar Vyriausybė neturėtų tiesiogiai dalyvauti sprendžiant verslo ar galimų kitų investuotojų į atominę jėgainę klausimus. Ši įtaka turėtų pasireikšti tik per Ūkio ministerijos skiriamų atstovų poziciją "Lietuvos energijos" valdymo vienetuose", - rašoma LLRI paskelbtoje analizėje.

Su šia nuomone nesutiko projekte dalyvaujanti "Lietuvos energija". Jos vadovas Rymantas Juozaitis pripažino, kad jei ne šis politinis sprendimas, apie elektros tiltus su Lenkija, Švedija ar Suomija galėtume tik pasvajoti.

"Švedai ir suomiai iš karto mums pasakė, kad be atominės elektrinės esame neįdomūs. Skandinavija neturi daug perteklinės energijos, o Baltijos regionas uždarius Ignalinos atominę elektrinę justų didelį elektros stygių", - sakė jis. "Lietuvos energijos" vadovas taip pat tikino, kad elektros tilto su Lenkija projektas neapibrėžtą laiką būtų tarsi pakibęs ore.

LŽ jau rašė, kad Vyriausybei artimų šaltinių duomenimis, Lenkija spaudė Lietuvą, kad elektros tilto sutartis automatiškai jiems leistų dalyvauti trijų Baltijos šalių projekte statant atominę jėgainę. Praėjusią savaitę, Lietuvai ir Lenkijai pasirašant sutartį dėl elektros tiltui reikalingos bendros įmonės steigimo, sutapo, jog lenkai su Lietuvos pagalba išsikovojo galimybę prisidėti prie atominės statybos projekto.

"Mes galime svarstyti, tik kaip minimizuoti politikos įtaką, tačiau nereikia net tikėtis, kad gyvensime idealiai liberalioje rinkoje, kai energetinė nepriklausomybė siejama su nacionaliniu saugumu. Mums reikia išsisukti su šituo objektu, kad būtų išvengta politinės destrukcijos", - sakė saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.

Anot LLRI, privataus kapitalo pritraukimas į atominės statybos projektą sumažintų riziką, kurią užsikraus valstybė, ir leistų išryškėti tikrai projekto kainai ar galimam pavojui. Todėl neturėtų būti net nagrinėjamas klausimas, kam dar leisti investuoti į atominę elektrinę. Esant papildomų lėšų poreikiui, reikėtų vykdyti viešą naujos atominės elektrinės akcijų emisiją.

"Be to, akcijų emisija geriausiai paskirstytų įtaką tarp investuotojų ir taip supaprastintų naujos jėgainės valdymą.

Kaip ne vieną kartą aiškino Juozaitis, verslininkus į projektą būtų įmanoma įtraukti tik tada, kai paaiškėtų konkurso nugalėtojas, o Lietuva tiksliai žinotų, kiek akcijų jai priklauso naujojoje kompanijoje.

"Nesvarbu, kiek procentų turėsime, dalį akcijų galėsime perleisti didžiausiems Lietuvos vartotojams - pramoninkams. Kiek jie norės - derybų klausimas. Vyriausybė, atrodo, pasiryžusi eiti šiuo keliu, nes tai labai patrauklu. Jei vartotojai prisidės prie proceso, galima tik sveikinti", - Juozaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"