TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atominė elektrinė skaldo Baltijos šalių vienybę

2007 03 08 0:00
Latvijos premjeras Aigaras Kalvitis Lietuvos susitarimą su Lenkija įvardijo kaip saviveiklą.
AFP/Scanpix nuotr.

Prieš kelias dienas iš naujos atominės jėgainės projekto ketinusi trauktis Estija sušvelnino toną. Tačiau vienašališkais Lietuvos veiksmais pasipiktino projekto dalyvė Latvija.

Latvijos premjeras Aigaras Kalvitis vakar pareiškė, kad Latvija nedavė sutikimo įtraukti Lenkiją į naujos atominės jėgainės Lietuvoje projektą. "Mūsų sutikimo tokiam sprendimui nebuvo, tai - saviveikla", - pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas ir pridūrė, jog toks "vienašališkas" Lietuvos žingsnis "apsunkina Latvijos dalyvavimą šiame projekte".

Kaip jau buvo skelbta, Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerijos oficialus atstovas pareiškė, jog toks Lietuvos sprendimas Estiją nustebino, tad ši svarstys, ar su tuo susitaikyti, ar pasitraukti iš projekto.

Kaimynai nepatenkinti

Lietuvos ir Lenkijos premjerai praėjusį penktadienį pasirašė politinį susitarimą, kuriuo į šį trijų Baltijos valstybių projektą įtraukiama ketvirtoji šalis - Lenkija, perskirstant kiekvienai šaliai teksiančią projekto dalį: Lietuvai atitektų 34 proc., o Lenkijai, Latvijai ir Estijai - po 22 procentus. Latvija ir Estija tokį Lietuvos žingsnį vadina vienašališku ir tvirtina, jog tai buvo galima daryti tik visų trijų šalių susitarimu.

Tiesa, vakar Estijos energetikos bendrovė "Eesti Energia" kiek atlyžo ir tvirtina, kad ji nesitraukia iš Lietuvoje planuojamos statyti naujos atominės jėgainės projekto ir tokios galimybės neatmetusius komentarus vadina nesusipratimu.

Bendrovės "Eesti Energia" atstovė spaudai Helena Sabrak teigė, kad straipsnis laikraštyje "Postimees" yra nesusipratimas, nes bendrovė labai suinteresuota ir projektu, ir tuo, kad Lenkija prisidėtų prie būsimos atominės elektrinės projekto.

Laikraštyje "Postimees" cituojami šaltiniai iš Estijos ūkio ministerijos išreiškia nepasitenkinimą sutartu Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimu ir užsimena, kad Estija gali trauktis iš projekto.

Iki šiol Lenkija nebuvo oficiali trijų Baltijos šalių rengiamo projekto partnerė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinis susitarimas dėl naujos atominės elektrinės statybos pasirašytas pernai kovo mėnesį.

Siūlo atsukti nugarą

Kilusia įtampa pasinaudojo ir kai kurie Lietuvos politikai. Antai Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad derėtų iš esmės peržiūrėti būsimos jėgainės projekto dalyvių sąrašą. Jis siūlo strategine projekto partnere pasirinkti Lenkiją, per kurią energija bus tiekiama Vakarų Europai, pritraukti privačių tarptautinių investuotojų ir atsisakyti Latvijos bei Estijos dalyvavimo.

"Siekiant, kad tiek statybos darbai, tiek elektrinės valdymas vyktų sklandžiai, projekte turėtų dalyvauti mažiau šalių, nei numatoma šiuo metu", - tvirtino Masiulis. Jo teigimu, rektoriaus statyboje dalyvaujant daug valstybių sunku tikėtis, kad laiku bus priimami sprendimai dėl jo valdymo ir statybų sąlygų, tad naujosios elektrinės atidarymas gali gerokai vėluoti. "Tai Lietuvos gyventojams ir ekonomikai reikštų didelius nuostolius, nes keturioms valstybėms skirtingi jų politiniai bei ekonominiai prioritetai gali gerokai apsunkinti ir vilkinti projekto įgyvendinimą", - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"