TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atominė energetika: lenkams atėjus apetitas padidėjo

2007 01 05 0:00

Lenkijai ketinant prisidėti prie naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projekto, planuojama svarstyti galimybę padidinti būsimos elektrinės galią dvigubai - iki maždaug 3200 megavatų.

Jei tokiai galimybei pritartų visi projekto partneriai, Lietuvoje iškiltų maždaug Ignalinos atominės elektrinės, kai veikė abu jos reaktoriai, dydžio nauja jėgainė.

Sausio 9 dieną Varšuvoje planuojamas trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos atstovų susitikimas, kuriame Lenkijai bus oficialiai pasiūlyta prisidėti prie atominės elektrinės statybos projekto.

Dabar parengtoje galimybių studijoje numatyta, kad naujos atominės elektrinės galingumas gali siekti 800-1600 megavatų. Prognozuojama, kad naujo reaktoriaus galios padidinimas projekto kainos nepadvigubintų. Manoma, kad maksimali projekto įgyvendinimo kaina tokiu atveju būtų maždaug 10-20 proc. mažesnė nei pradinę kainą aritmetiškai dauginant iš dviejų. Skaičiuojama, kad 800-1600 megavatų jėgainė kainuotų apie 2,4-4 mlrd. eurų (8,3 mlrd.-13,8 mlrd. litų).

Estijos valstybės energetikos koncerno "Eesti energia" tarybos pirmininkas Urmas Soorumaa pareiškė, kad Estija tenkintųsi ir galima mažesne dalimi naujos atominės elektrinės projekte, o Lietuvos siekis valdyti didesnę jos dalį jam suprantamas.

Pagal dabartinį preliminarų susitarimą, visos keturios projekto šalys - Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija - būsimąją jėgainę valdytų lygiomis dalimis. Lietuva tvirtina, jog bus atsakinga už atliekų saugojimą, už saugumo bei kitus klausimus, todėl sieks turėti didesnę dalį.

Anot Soorumaa, šis Lietuvos siekis yra suprantamas ir logiškas, tačiau keista, kad Lietuva apie tai prabilo tik dabar. "Eesti energia" tarybos pirmininkas pabrėžė, jog Estijai dalyvauti šiame projekte yra pirmiausia finansinis investavimas.

"Estija šiame projekte dalyvautų net ir tada, jei jos dalis sumažėtų iki 10 procentų", - akcentavo Soorumaa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"