TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atominės jėgainės projekte ieškoma vietos RST

2006 11 10 0:00
Įvairiais skaičiavimais, pardavusi sau priklausančias Rytų skirstomųjų tinklų akcijas, valstybė gali gauti milijardą litų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jei "Lietuvos energijai" pritrūktų lėšų dalyvauti atominės elektrinės statybos projekte, Vyriausybė svarsto į šį reikalą įtraukti Rytų skirstomuosius tinklus.

Prieš kelias dienas premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad Rytų skirstomieji tinklai (RST) gali tapti šalies įnašu į naujos atominės jėgainės statybą.

"Šiuo metu rengiama galimybių studija, kuri turi būti baigta gruodžio mėnesį. Joje bus pateikti pasiūlymai dėl įmonės ateities. Tarp jų, beje, yra ir pasiūlymas, kad Rytų skirstomieji tinklai galėtų būti Lietuvos įnašu į naują atominę elektrinę", - radijo eteryje sakė Kirkilas.

Tačiau Kirkilo patarėjas Saulius Spėčius ir projekte dalyvaujančios "Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis įtikinėjo, kad panašūs svarstymai per ankstyvi, ir aiškindami premjero žodžius prisipažino, jog numatyta keletas scenarijų, kaip RST gali figūruoti jėgainės projekte.

Vyriausybės "planas B"

Teigiama, kad šiuo metu svarstomi trys scenarijai dėl RST vaidmens atominės jėgainės statyboje. Vienas jų - jei bendrovę būtų nuspręsta privatizuoti, valstybė gautomis lėšomis padėtų "Lietuvos energijai" surinkti reikiamą sumą projektui finansuoti. Kitas variantas - RST, kaip valstybės kontroliuojama akcinė bendrovė, lygiomis teisėmis dalyvautų projekte kartu su "Lietuvos energija". Pagal trečią scenarijų RST, kaip ir kitos projekte norinčios dalyvauti įmonės, galėtų tapti ir atominės elektrinės akcininke, kai po 2-4 metų, išrinkus projekto rangovą paaiškėtų, kiek kuriai šaliai priklausys megavatų energijos ir bus aiškus galutinis lėšų poreikis.

Kaip LŽ sakė Spėčius, realiausias pirmasis scenarijus. "Iš tikrųjų, jeigu matysime, kad reikalingas koks nors svoris ar indėlis iš Lietuvos, o "Lietuvos energija" bus nepajėgi suorganizuoti atitinkamo finansavimo, galvosime apie valstybinės įmonės RST įtraukimą į projektą", - aiškino Spėčius.

Pasitiki savo jėgomis

Latvijai, Lietuvai ir Estijai investavus 2,5-4 mlrd. eurų, 2015 metais būtų pastatyta nauja vieno arba dviejų reaktorių 800-1600 megavatų atominė elektrinė. Numatyta, kad projektą lygiomis dalimis finansuoja pačios energetikos įmonės. Tuomet "Lietuvos energijai" reikėtų investuoti apytiksliai nuo 2,9 mlrd. iki 4,6 mlrd. litų. Greičiausiai trijų Baltijos šalių bendrovės investuos po 30 proc. savo dalies lėšų, o likusią sumą skolinsis iš bankų.

Pasak Juozaičio, "Eesti energia" ir "Latvenergo" pajėgios rasti lėšų jėgainės projektui finansuoti. Šio bendrovės finansiškai stipresnės už "Lietuvos energiją", nuo kurios yra atskirtas elektros skirstymo verslas.

Todėl norėdama sustiprinti savo finansinį pajėgumą "Lietuvos energija" šį projektą ketina finansuoti iš naujo nustačius Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vertę. Juozaitis yra sakęs, kad dabar 400 mln. įvertinta elektrinė iš tiesų verta 2 mlrd. litų.

"Lietuvos energijos" finansinį pajėgumą ir galimybes skolintis gerina neseniai standartų agentūros "Standard & Poor's" padidintas bendrovės ilgalaikio skolinimosi reitingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"